Įstatymu leidus savivaldybės tarybų rinkimuose dalyvauti nepartiniams kandidatams, nauji visuomeniniai judėjimai pasipylė kaip iš gausybės rago: K. Čilinsko Nepartinis demokratinis judėjimas, A. Zuoko „Taip”, A. Matulevičiaus Tautos ateities forumas, Tautos prisikėlimo partiją remiantis visuomeninis judėjimas „Ąžuolas”, V. Matijošaičio „Vieningas Kaunas” ir t.t. Iš pirmo žvilgsnio toks savivaldos demokratėjimas atrodo sveikintinas. Eiliniam piliečiui atsiveria dar daugiau pasirinkimo galimybių tampant demokratijos proceso dalyviu. Savivalda tarsi priartėja prie žmonių.
Tačiau pažiūrėkime iš arčiau į tuos „nepriklausomus”, „nepartinius” kandidatus. Kažkodėl daugelis jų buvę kurios nors partijos nariai, dažniausiai dėl kažko tiesiog susipykę su bičiuliais, netekę pasitikėjimo žmonės. Kiti gi, atvirkščiai, net ir demonstruodami nepriklausomybę, viešai ir aiškiai skelbia remią vieną ar kitą partiją. Galima sakyti, kad už jų stovi tos pačios politinės jėgos, kuriomis, neva, taip visi nusivylė.
Tokią taktiką pasirinkę veikėjai aiškiai suvokia seną tiesą, kad Lietuvos rinkėjams kiekvieną kartą reikia kažko naujo. Tai liudija jau tapusios praeitimi Naujosios sąjungos, Darbo partijos, Tautos prisikėlimo partijos sėkmės istorijos. Šių savivaldybių rinkimų naujovė – nepartiniai kandidatai, kurie tikisi nugalėtojų laurų ir rinkėjų pasitikėjimo vien todėl, kad jie nepartiniai.
Tačiau ar rinkėjai ir vėl, kaip sakoma liaudyje, neužlips „ant to paties grėblio“? Pirmiausia, atidesnis rinkėjas turėtų žinoti, kad tokie pavieniai kandidatai, atėję į vietos valdžią vieni, be komandos mažai ką galės padaryti, nes vienas balsas niekada nieko nelems ir sprendimus priiminės tas, kas turės daugumą. Antra, ar tikrai tie kandidatai jau tokie nepriklausomi? Ar tikrai aišku, kieno nuostatas ir interesus gins išrinkti į savivaldybių tarybas? Daugeliu atveju tvyro nežinia.
Todėl šie rinkimai pareikalaus iš rinkėjų kur kas didesnio atidumo, apdairumo ir atsakomybės renkantis tuos, kam bus atiduota valdžia, esanti ir turinti būti arčiausiai žmogaus. Kitaip, savo pasitikėjimo balsą atidavus už „vilką ėriuko kailyje“, galima labai skaudžiai nusivilti. Akivaizdu, kad daugelio „nepriklausomų kandidatų“ pozicija kvepia elementaria rinkėjų apgavyste ir nesąžiningumu. Gerai įsižiūrėkime... Rinkimai pareikalauja atsakomybės iš visų – ir iš kandidatų, ir iš rinkėjų. Daugiau demokratijos – daugiau atsakomybės.