Tarp šių aukščiausio rango politikų daugiau nieko bendro. Kinijos vadovo biografijoje pabrėžiama, kad ji pagal išsilavinimą yra hidroinžinierius, gabus muzikai, vadovauja Kinijos komunistų partijai, o nuo 2003 m. – skaitlingiausios pasaulio valstybės lyderis. Gi B.Obama yra afroamerikietis (beje, trečias toks JAV prezidento poste), jo tėvai kilę iš Kenijos, baigęs teisę, o jo atstovaujama Demokratų partija atitinka centro kairės politinę pakraipą.
Bet kokios skirtingos būtų valstybės ir jų lyderiai, be jų derybų opių dvišalių ir globalių problemų neišspręsi. Štai kodėl po ketverių metų pertraukos Kinijos vadovas vėl atvyko į Vašingtoną, kur dvi dienas – trečiadienį ir ketvirtadienį – akis į akį kalbėjosi su B.Obama. Tiesą sakant, šio susitikimo JAV vadovui reikėjo labiau, nes būtent Pekinas pasaulio ekonomikos ir finansų rinkose tapo padėties šeimininku.
Pats Hu Jintao priėmimas parodė, kad Vašingtonas linkęs nusileisti ar net pataikauti savo konkurentui. Kai Kinijos vadovas JAV viešėjo 2006 m., tuometinis prezidentas George‘as W.Bushas surengė tik iškilmingą vakarienė, bet kitų išskirtinių pagarbos ženklų neparodė. Gi B.Obama, kuris be perstojo spaudo santykių su įvairiomis šalimis „perkrovimo“ mygtukus, buvo atidesnis: prie Baltųjų rūmų nutiesto kilimo aukštą svečią pasitiko išrikiuota garbės sargyba, karinis orkestras sugrojo dviejų šalių himnus, juos palydėjo 21 pabūklo salvės, daugiau kaip 200 svečių trečiadienio vakarą dalyvavo valstybinio lygio vakarienėje, kurioje abu lyderiai pakėlė tostus: B.Obama – „už Kinijos ir Amerikos tautų suartėjimą“, o Hu Jintao pagyrė naują JAV vadovą, kad jam atėjus į valdžią dviejų didžiųjų valstybių santykiai suklestėjo.
Žinoma, iškilmėse buvo ir nesklandumų: sargybos atstovas ne iš karto sugebėjo atidaryti atvykusio Kinijos vadovo limuzino duris, kilo sunkumų su vertimu, dėl ko Baltųjų rūmų šeimininkui teko net atsiprašinėti. Bet visa kita – buvo gerai, pasakytų koks nors oficialus pareigūnas. Kitaip sakant, derybų esmė ne tokia svarbi, kaip jų atmosfera.
Kaip taikliai pastebėjo Vokietijos verslo laikraštis „Handelsblatt“, B.Obama per šį susitikimą turėjo suprasti, kad dabar galingiausias žmogus pasaulyje yra ne tas, kuris turi daugiau raketų, o kuris turi daugiau monetų. Finansinis ir ekonominis pajėgumas šiais laikais ir ateityje apspręs, kad dominuos pasaulyje. Tai tampa aksioma, ir Pekinas ją linkęs patvirtinti.
Laikraštis primena, kad erdvėje nuo Venesuelos iki Vietnamo Kinija išduoda daugiau kreditų negu Amerikos kontroliuojamas finansinis monstras Pasaulio bankas (PB). Nauja globalizacijos era prasideda kinų diktuojamomis sąlygomis. Laikraštis „The Financial Times“ tai pagrindžia skaičiais: per pastaruosius dvejus metus du Kinijos bankai China Development Bank (CDB) ir Export-Import Bank of China (EIBC) įvairių šalių – daugiausiai Azijos ir Afrikos – vyriausybėms bei kompanijoms skyrė 110 mlrd. dol. kreditų, o PB nuo 2008 m. vidurio iki 2010 m. – beveik 100 mlrd. Tai rodo, kokias pastangas Pekinas deda, užsitikrindamas žaliavų rinkas, ypač tuose regionuose, kuriuos vadiname besivystančiais. Kinija vykusiai išnaudoja krizę, kad padidintų savo įtaką pasaulyje ir taip galėtų varžytis su JAV jau ne kaip partneris, o kaip rimtas konkurentas.
Tuo metu Vašingtonui nerimą kelia didžiuliai Kinijos valiutų rezervai (2,85 trln. dol.), kuriais gali supirkinėti įvairių šalių skolas (taip atsitiko su Graikija). Tvirtinama, kad kinai dabar gali nupirkti visą Nasdaq indeksą (JAV įsteigta kompanija diktuoja madas pasaulinėje aukštų ir naujų technologijų akcijų rinkoje), įsigyti 15 didžiausių koncernų arba apsirūpinti nafta 10 metų į priekį.
Kinija per pastaruosius dvejus metus nugvelbia riebius kąsnelius tiesiog iš JAV panosės: į Brazilijos, Indijos ir Rusijos energetikos sektorių kinai investavo 65 mlrd. dol.
Bet daugiausiai pastangų Kinija deda siekdama kontroliuoti Azijos rinkas. Ispanijos „El Pais“ atkreipia dėmesį, kad, naudodamasi JAV ir Rusijos neryžtingumu, ji Pietryčių Azijos tautų asociacijoje (ASEAN, Association of South-East Asian Nations) per 10 metų investicijas padidino iki 2,8 mlrd. dol. Pernai su 10 šios organizacijos šalių prekybos apimtys išaugo 37,5 proc. ir pasiekė 293 mlrd. dol.
Apskritai pernai Kinijos ekonomika pakilo 10,3 proc., o JAV, nors jos augimas taip pat buvo pastebimas, - vos 2 proc. per ketvirtį. Prognozuojama, kad 2011 m. Amerikos BVP išaugs tik kokiais 4 proc. 2010 m. nuskambėjo Vašingtonui nerimą kelianti žinia, kad Kinija pagal perkamąją galią jau aplenkė JAV ir tapo didžiausia pasaulio ekonomika.
Negalima sakyti, kad derybose Vašingtone vyravo tik šiais skaičiais grindžiama slogi nuotaika. Londono laikraštis „The Daily Telegraph“ rašo, kad jau pirmąją vizito dieną Kinijos delegacija su amerikiečiais pasirašė eksporto sutarčių už 45 mlrd. dol., didžiausia iš jų – Kinijos nupirkta 200 lėktuvų „Boeing“ partija. Šie sandoriai Amerikai padės sukurti 235 tūkstančius darbo vietų, nes nedarbas čia siekia 9,4 proc.
Vokiečių laikraštis „Der Tagesspiegel“ šį vizitą pavadino „gigantų aukščiausio lygio susitikimu“ arba G2. Bet abiejų šalių lyderiai neparodė, kad jie daugiau ne partneriai, o varžovai. Be didelio susirūpinimo pakalbėję apie padėtį Korėjos pusiasalyje, Irano branduolinę programą, jie priėmė bendrą pareiškimą, kuriame reiškiamas susirūpinimas branduolinių arsenalų didinimu.
Žinoma, tik bendrais bruožais aptartas žmogaus teisių klausimas Kinijoje, neužsiminta net apie 9 mln. uigūrų problemą, apie tai, kad Pekinas iki šiol remia diktatoriškus režimus. Pastarasis nepatenkintas, kad JAV parduoda ginklus Taivanui, kad kviečia į svečius ir išskėstomis rankomis priima Tibeto dvasinį vadovą Dalai Lamą (Hu Jintao 1988 m. vadovavo šiai provincijai).
Kaip pastebi „Frankfurter Rundschau“, Pekinas ir Vašingtonas stengiasi išvengti atviro konflikto, bet kai derybos baigsis, ir raudonas kilimas bus vėl suvyniotas, jie iš naujo taps nebe partneriais, o konkurentais.