Įsijungiu televizorių ir sužlunga paskutinė viltis – būti, jei ir nesveikam, tai nors gražiam. Man sako: „Nepirkite užsieninių kremų, o jei nusipirkote, kuo greičiau išmeskite, nes jie užnuodyti!“. Nepatikiu nė vienu žodžiu ir perjungiu kanalą, bet jau kitą rytą Seimo valgykloje nugirstu moteris sprendžiant opų klausimą ir suprantu, kad laida aukų visgi surado.

Moterys svarsto, kurgi dabar dėti 150 litų kainavusį užsienietišką paakių kremą, mat širdis sopa išmesti. Tariamasi, ar geriau tepti kulnus, ar batus. Užsuku į ūkininkų turgelį. Paprašęs vytintos dešros, už nugaros išgirstu: „Jūs ką, televizoriaus nežiūrite, nuo kiaulienos galima susirgti salmonelioze. O jei dar ji lenkiška – liga garantuota!“ Atsisuku ir labai nustembu išvydęs žinomo veido Lietuvos pilietį. „Aš perku tik jautieną“, – pasidžiaugia jis.

Algis Čaplikas
Žodžiu, valgyti nieko negalima, politika šūdina, Tėvynės nebėra, šalis užšalo ir tuojau nuskęs, visi prisipirko kastuvų, o po trijų dienų jau reikėjo valties ir irklų, o paskui pačiūžų, po dienos – ir vėl kastuvo. O kuro kainos toliau nepaliaujamai kyla...
Šalia naujienos, kad iš Lietuvos dėl įvairių baisumų jau emigravo dalis gyventojų, išdygsta naujiena apie atvertą Vokietijos darbo rinką. Suprantu, kad likusi dalis dings į Vokietiją. Prieš Naujus metus kasdien girdėjau, kad Lietuva galutinai užpustyta, neišvažiuojama ir nevaloma, o po Naujų – kad tuoj atšils ir prasidės potvyniai. Baisu gyvent, velniai rautų, o dar nauji rinkimai ateina – ir vėl prasidės cirkai, vėl visi nersis iš kailio: o už ką dabar balsuot? Ir vėl balsuos už iš akies, už bet ką.

Peršasi klausimas – ar ne per daug Lietuvoje televizijų? Ar ne per daug Lietuvai vakaro žinių, „infošou“ ir Rūtų, kurių fone Perednis, Kuolys ir Klivečka atrodo kaip pritariamieji balsai? Peržiūrėjus visų kanalų žinias, apie 20 valandą vakaro tampa aišku, kad Lietuvoje taip blogai, kad belieka arba eiti žudytis, arba gerti šnapsą. Tik šiukštu neužkąsti daktariška dešra, nes ji su E, o lietuviška mišrainė – su GMO. Net ir duonos negalima, nes ji – su pesticidais. Ir kas per baubas tas GMO? (sovietų kariuomenėje tarnavusiam žmogui GMO pirmiausiai asocijuojasi su ČMO (čempion moskovskoj olimpiady – rus.)

Žodžiu, valgyti nieko negalima, politika šūdina, Tėvynės nebėra, šalis užšalo ir tuojau nuskęs, visi prisipirko kastuvų, o po trijų dienų jau reikėjo valties ir irklų, o paskui pačiūžų, po dienos – ir vėl kastuvo. O kuro kainos toliau nepaliaujamai kyla...

Prodiuseriai ir redaktoriai dėl tokios pilkumos plaunasi rankas, sako: kokia paklausia, tokia ir pasiūla. Neva tai žiūrovai reikalauja istorijų apie kraują, kraujomaišą, pedofiliją, apie vagis valdžioje, versle ir pramogų pasaulyje. Jei nebus šimtaprocentinio blogio, sklindančio iš ekranų, esą nebus ir reitingų. Bet ar tikrai taip yra?

Laimingiausi žmonės, kaip rodo tyrimai, gyvena Jungtinėse Amerikos Valstijoje. Šlemščia GMO ir E be jokių skrupulų, skiepijasi nuo visų įmanomų gripo rūšių, jaučiasi gerai ir aštuoniasdešimties dar turi jėgų ir norų vaikščioti į šokius, tuoktis, mylėtis ir keliauti po pasaulį. Amerikiečiai GMO nebijo ir netgi vertina, nes produkto derlius ir atsparumas ligoms didesnis. Sakysite – jie sotūs ir laimingi, todėl stresui labiau atsparūs? Sutinku, bet kaip benorėtume, valstybė, kuri nepriklausoma tapo vos prieš du dešimtmečius, taip greit nebus soti ir absoliučiai laiminga.

Ar mūsų žiniasklaida savo veikimu skiriasi nuo senosios demokratijos šalių? Ne. Skandalai, mirtys, žudymai, tariamai tikri ir sukurti įvykiai dominuoja ir ten. Tai ko čia nerimauti? Skirtumas vienas – ten visais baubais tiki dešimt, gal penkiolika procentų žiniasklaidos vartotojų. O pas mus? Gal net devyniasdešimt procentų! Beveik tiek pat, kiek Baltarusijos gyventojų balsavo už geriausią mūsų šalies draugą Aleksandrą Lukašenką. Štai ir turime skandalų valdomą ir išbalansuotą visuomenę.

Ar skaitėte stulbinamai pranašišką Jurgos Ivanauskaitės knygą „Placebas“? Jei ne, būtinai perskaitykite. Lietuvoje niekas nepasikeitė.

Dar vienas neginčijamas faktas – emigravęs ir ištrūkęs iš baisumų kupinos viešosios erdvės pilietis (arba tiesiog išmetęs televizorių) užsiima savo reikalais ir kažkaip savaime pradeda labiau vertinti ir mylėti Tėvynę Lietuvą.

Dalykai, kurie mums nuolat kelia stresą

Lito devalvacija
Pensijų fondų griūtis
Energetikos krizė
Priverstinė daugiabučių renovacija
Nekilnojamojo turto mokestis
Automobilių apmokestinimas
Paukščių gripo pandemija
Jautienos kempinligė
Kiauliena kaip kiaulių gripo sukėlėja
Genetiškai modifikuoti maisto produktai
Kenksminga užsienietiška kosmetika
Popierinės sauskelnės kaip nevaisingumo priežastis
Visuotinė emigracija
Lietuvą valdo homoseksualai
Pasaulį valdo žydai
2012 metais – pasaulio pabaiga

P.S. Sąrašą būtų galima pildyti iki begalybės.