Tai politinis-pragmatinis aspektas. Kaip dėl teisinio ir moralinio? Vargu ar įmanoma iš šios drumzlinos istorijos distiliuoti grynąjį teisingumą.
Ir R. Pakso šalininkų, ir jo apkaltos rėmėjų stovyklos jautėsi ir skelbėsi ginančios teisingumą. Tačiau ir vieni, ir kiti žaidė galios žaidimus, kurių taisyklės leidžia nepaisyti nei teisingumo, nei valdžių atskyrimo principų.
Konstitucijos sargyboje per apkaltą buvę teisininkai akivaizdžiai persistengė. Šitai konstatavo EŽTT, nusprendęs, kad Lietuva pažeidė Europos žmogaus teisių konvenciją ir kad draudimas R. Paksui dalyvauti Seimo rinkimuose – neproporcingas. O juk kaip tik šis draudimas daug lėmė politinės galios žaidimuose.
„Tvarkiečiai“ visą laiką pabrėžė, kad jų partijos pirmininkas tapo politinio susidorojimo auka. Tiems, kurie mano kitaip, dabar nelengva įrodinėti savo teisumą. Juolab kad ir Lietuvos teismai panaikino dalį per apkaltą „tvarkiečių“ lyderiui mestų kaltinimų.
EŽTT nustačius, kad R. Paksas iš didžiosios politikos išguitas per drastiškai, jo skriaudėjai bus priversti teisintis ir įtikinėti, kad vadovavosi tik teisingumo, o ne teisingumo ir politinės kovos sumetimais. R. Pakso šalininkai galės ironiškai klausti: „Ar jūs patys tuo tikite?“
EŽTT atmetė R. Pakso skundus dėl neva neteisėto jo nušalinimo nuo prezidento pareigų pažymėdamas, kad draudimas dalyvauti rinkimuose atitiko Lietuvos įstatymus ir juo buvo siekta legitimaus tikslo – užtikrinti demokratinę viešąją tvarką. Kitaip tariant, Konstitucinio Teismo (KT) sprendimo teisingumu EŽTT nesuabejojo ir konstatavo tik proporcingumo principo pažeidimą.
Tačiau R. Paksas iškart pareiškė, kad remiantis EŽTT verdiktu jam niekas nedraudžia abejoti visais kitais KT sprendimais bei įtvirtintais draudimais. Abejoti, žinoma, galima, bet kuo čia dėtas EŽTT?
„Tvarkiečių“ lyderiui niekas nedraudžia matyti tai, ko nėra arba nematyti to, kas yra. Bet noras savo neadekvataus matymo adekvatumu įtikinti visą visuomenę jau būtų ne šiaip asmeninis reikalas, o piktybinis populizmas.
Kalėjimuose pilna žmonių, kurie mano, kad teismai jų atžvilgiu pasielgė neteisingai. Ar tai reiškia, kad ir visuomenė turi nebetikėti teismų sprendimais ir ta proga reikalauti visuotinės amnestijos?
Jei politikai ims grįsti savo kalbas ir rinkimų kampanijas KT autoritetą ir sprendimų legitimumą griaunančiais teiginiais, tai gali sukelti kur kas daugiau problemų nei pasitaikančios KT klaidos bei nuokrypiai politinės galios link. Demokratijai ir įstatymo viršenybei geriau yra klystantis ir tobulintinas KT nei „neklystančios“ politinės partijos, nurodinėjančios KT, kas yra teisinga ir neteisinga.
Vis dėlto EŽTT verdiktas dar kartą verčia atkreipti dėmesį į paprastą tikrenybę: KT neturėtų būti tapatinamas su Konstitucija taip, kaip Liudvikas XIV tapatinosi su Prancūzijos valstybe.
KT vaidmuo Lietuvos konstitucinėje santvarkoje, vartojant biurokratinio slengo žodį, yra šiek tiek „išsibalansavęs“. Tam tikrais atžvilgiais jis tarsi pretenduoja būti neegzistuojančiais parlamento antraisiais rūmais.
Gal verta pagalvoti apie tikrų antrųjų rūmų – „senato“ – konstitucinį įtvirtinimą? Prezidentas Valdas Adamkus yra ne kartą reiškęs šią mintį.
Kad ir kaip būtų, EŽTT sprendimu morališkai „pasikrovusi“ R. Pakso partija dabar atkus ir mėgins nurungti populiarumu visus savo pagrindinius varžovus – socialdemokratus, konservatorius-krikdemus ir „darbiečius“. Savivaldybių tarybų rinkimai parodys, ar R. Pakso kaip dabar jau oficialiai pripažintos aukos statusas smarkiai išplečia jo elektoratą.
Greičiausiai TT simpatikų šiek tiek padaugės, bet vargu ar tai bus dramatiškas populiarumo šuolis. Šios partijos pozicijos dar labiau sustiprėtų tuo atveju, jei per artimiausius Seimo rinkimus jos lyderis galėtų dalyvauti kaip kandidatas į tautos atstovus.
TT konkurentai nėra suinteresuoti, kad šitai įvyktų. Norėdami juos įtikinti paskubėti atverti R. Paksui kelius į Seimą, „tvarkiečiai“ gali ryžtis eiti obuoliauti kad ir su velniu – o velnias jiems yra konservatoriai.
Ar Tėvynės sąjungos lyderiai aukotų savo nuostatas bei ambicijas ir kviestųsi į sąjungininkus TT, jei valdančioji dauguma pradėtų byrėti irt nykti? Ar įmanomas toks stebuklas, kai konservatoriai balsuoja už greitesnį R. Pakso grįžimą? Vieną stebuklą jie jau parodė, tiesdami ranką „darbiečiams“. Kodėl nepabandžius ir su „tvarkiečiais“?
TT veikiausiai svarsto ne tik šį scenarijų. Tačiau šios partijos stiprybė – R. Paksas – yra kartu ir jos galvos skausmas, nes kitos partijos visai nesuinteresuotos turėti tarp savo varžovių per Seimo rinkimus politinę jėgą su stipriu lyderiu. R. Pakso potencialas patikti tautai yra toks didelis, kad jis turi šansų greit tapti populiariausiu po prezidentės Dalios Grybauskaitės šalies politiku. Ar Seime atsiras daug norinčių jam padėti?