Tai visiškai amoralu ir absoliučiai nelogiška. Bent jau iš pirmo žvilgsnio. Tiesa, nelabai įdėmaus.

Ketinimai geri, rezultatai tragiški

Piktnaudžiaudamas alkoholiu, žmogus ne tik rizikuoja savo sveikata, šeimos ir visuomenės gerove, bet ir pažeidžia kitų asmenų teises, kelia grėsmę tvarkai, stabilumui ir saugumui, didina mokesčių naštą išlaikyti alkoholizmo aukoms – benamiams, skurdžiams ir alkoholikams.

Argumentus, kurie pagrindžia pigaus alkoholio keliamas grėsmes ir pavojus visuomenės fizinei, moralinei ir psichinei sveikatai galima tęsti ir tęsti. Paneigti šių argumentų neįmanoma. Alkoholio pardavimo ribojimo šalininkų logika, kaip dėsningas jų mąstymo būdo rezultatas, yra nuosekli ir teisinga.

Bėda kita – pats jų mąstymo būdas yra klaidingas, nes abstinentai ir moralistai visiškai ignoruoja galutinę ir neskundžiamą tiesą paskutinėje instancijoje – patyrimo tribunolo įrodymus ir liudijimus.

Karolis Jovaišas
Žmonės rūkydami kontrabandines cigaretes, naudodami kontrabandinį benziną ir dyzeliną ar pirkdami
šnapsą
pas tą pačią bobutę, ne tik toleruoja kontrabandininkus, bet ir yra savotiški jų lobistai.
Gerais ketinimais, kaip žinia, kelias į pragarą grįstas. Jungtinėse Valstijose „sausojo“ įstatymo „nesunaikinta“ alkoholio paklausa sukėlė aibę neprognozuojamų padarinių – mafijos iškilimą ir įsitvirtinimą, teisinį nihilizmą, lojalių įstatymui piliečių spjūvį į įstatymą, alkoholio surogato vartojimą, valstybės biudžeto deficitą, neregėtą kontrabandos ir korupcijos mastą, nusikalstamų struktūrų ir korumpuotų valdininkų suaugimą ir pan.

Sovietų Sąjungoje Michailo. Gorbačiovo inicijuotos antialkoholinės kampanijos rezultatas buvo tas, kad „girtas“ valstybės biudžetas tapo ne tik „blaivus“, bet ir tuščias, o žmonės pradėjo gerti viską, kas dega – techninį spiritą, odekoloną ir losjoną, stiklų valiklį ir stabdžių skystį. Taip pat švariai iššlavė iš parduotuvių lentynų naminukės žaliavą – mieles ir cukrų.

Istorinės patirties ignoravimas ir bobutės sindromas

Čigonas atpratino arklį ėsti, būtų atpratinęs ir gerti, jeigu šis nebūtų pastipęs. Gal ir M. Gorbačiovas būtų atpratinęs homo sovieticus gerti, jeigu Blogio imperija nebūtų subyrėjusi. Gaila, nes po jos kracho žmonės pradėjo gerti netgi nuožmiau, negu nekenčiamo komunistinio režimo metais.

Supervalstybės – Amerika ir Sovietų Sąjunga, brangiai sumokėjusios atitinkamai už „sausąjį“ ir pusiau „sausąjį“ įstatymus, anoks čia pavyzdys Lietuvai? Lietuva juk nepriėmė tokių įstatymų, o tik apribojo alkoholio pardavimo laiką ir padidino jo kainą? Juolab, kad degtindarių lobistai tik nepagrįstai išpūtė muilo burbulą, esą iš apribojimų ir draudimų pelnosi bobutės? Juolab, kad šis burbulas sprogs, kai Lietuvos teisėsaugos institucijos, sąžiningos ir nepaperkamos institucijos, užsiims bobučių problema?

Bėda ta, kad eilinis policininkas, kuris ir yra karo su bobute pirmose fronto linijose, negali laimėti šio karo. Negali todėl, kad bobutės laidotojai ateina ir išeina, bobutė lieka. Lieka, nes ji yra labai gudri, išradinga ir atsargi. Svarbiausia lieka todėl, kad ji yra nors ir mažas, bet didelio, efektyviai veikiančio ir nesunaikinamo korupcijos mechanizmo sraigtelis. Tos korupcijos, kurios lygis Lietuvoje pagal apklausų duomenis yra vienas didžiausių Europos Sąjungos erdvėje.

Karolis Jovaišas
Bobutė yra konkretaus socialinio sluoksnio elementas. Tokio sluoksnio išskirtinis ypatumas – tai gebėjimas „persiimti“ praktiškai tik jam būdinga ir taip gyvenimą persmelkusia antiįstatymine veikla, kad ši tampa darnia ir gerai organizuota sistema.
Gal įvyks stebuklas – policininkas paneigs skeptikų dvejones ir vis dėlto įveiks bobutę? Kodėl gi ne? Juolab, kad jis tuo suinteresuotas. Argi ne policininkas gauna antrą atlyginimą „kanceliarinių“ išlaidų pavidalu? Argi ne jis gauna lėšų reprezentacinėms išlaidoms, kurias gali leisti savo nuožiūra?

Ne?! Jis turi šeimą, menką atlyginimą, neprestižinį ir nedėkingą darbą? Tuomet jis veikiau yra ne bobutės siaubas, o jos stogas. Stogas, kuris pridengdamas bobutę prisiduria prie varganos algos.

Neįtikėtinas aljansas

Bobutė yra konkretaus socialinio sluoksnio elementas. Tokio sluoksnio išskirtinis ypatumas – tai gebėjimas „persiimti“ praktiškai tik jam būdinga ir taip gyvenimą persmelkusia antiįstatymine veikla, kad ši tampa darnia ir gerai organizuota sistema.

Pavyzdžiui, žmonės rūkydami kontrabandines cigaretes, naudodami kontrabandinį benziną ir dyzeliną ar pirkdami šnapsą pas tą pačią bobutę, ne tik toleruoja kontrabandininkus, bet ir yra savotiški jų lobistai.

Įstatymo įtvirtinti nepagrįsti ir pertekliniai alkoholio įsigijimo apribojimai, užuot skatinę fizinę, dvasinę ir moralinę visuomenės sveikatą, sukuria galingą antiįstatyminės praktikos lauką. Šiame lauke moralę pakeičia veidmainystė ir amoralumas, pagarbą įstatymui – teisinis nihilizmas, naudą visuomenei – nauda nusikalstamoms struktūroms.

Nusikalstamumas, pasak garsaus prancūzų sociologo Michelis Fuko, yra antiįstatyminės veiklos valdymo ir eksploatavimo elementas. Taigi, provizoriaus – valstybės vaistai išrašyti pašlijusiai moralei ir polinkiui į alkoholį gydyti yra pavojingesni, daug pavojingesni už pačią ligą.