Reikia pripažinti, kad abu Rusijos politinių lyderių pasiūlymai yra intriguojantys ir susilaukę prieštaringų įvairių Vakarų valstybių saugumo ekspertų vertinimų. JAV ir VRE (Vidurio ir Rytų Europos) ekspertai į tokius Rusijos politinio elito atstovų pasiūlymus dažniausiai žiūri įtariai – ieško už jų galimai slypinčios Maskvos klastos. Įtariama, kad tokiais pasiūlymais Maskva nori mažinti JAV/NATO ir Vakarų Europos/ES bei didinti savo galią tarptautinėje politinėje arenoje. Šios iniciatyvos taip pat yra siejamos su Rusijos bandymais suskaldyti ir supriešinti Vakarus.

Atrodo, kad dėl minėtų Maskvos iniciatyvų didelis tiesioginis pavojus kyla Rusijos kaimynystėje esančioms trims Baltijos valstybėms. Toks šių iniciatyvų vertinimas Baltijos valstybėse turi pagrindą. Lietuvos, Latvijos ir Estijos karinis bei ekonominis saugumas priklauso nuo JAV/NATO ir Vakarų Europos/ES paramos. Savo noro atsikovoti SSRS laikų teritorijas neslepianti Rusija Baltijos valstybėse laikoma didžiausia grėsme.

Stanislovas Pempė
Didžiulės ir menkai apgyvendintos Rusijos teritorijos erdvės tarsi pačios kviečia tos erdvės labai stokojantį Pekiną pamankštinti raumenis.
Tačiau galvoti, kad minėtomis D. Medvedevo ir V. Putino iniciatyvomis siekiama vien tik Vakarų skaldymo, silpninimo ir SSRS sienų atstatymo, reikštų tapti „Dviračio šou“ personažo, patrioto, Bugailiškio Prūdo mąstymo įkaitu. Tikėtina, kad Rusija iniciatyvomis dėl bendros erdvės nuo Vankuverio iki Vladivostoko arba nuo Lisabonos iki Vladivostoko kūrimo nori padidinti savo politinę įtaką euroatlantinėje erdvėje priimamiems sprendimams. Kita vertus, tai nebūtinai yra vienintelis ar pagrindinis Rusijos elito tikslas.

Labai tikėtina, kad Rusijos politinio elito pasiūlymai yra nulemti Kremlių vis labiau kaustančios baimės. Šios baimės pagrindas – nestabili tarptautinė aplinka, kurią stipriai veikia tokie veiksniai: pirma, pasaulinė finansinė ir ekonominė krizė; antra, spartus Kinijos galios didėjimas; trečia, sunkiai prognozuojamos asimetrinės grėsmės.

Niekas nežino, kuo iš tiesų baigsis pasaulinė finansinė ir ekonominė krizė. Gali būti, kad artimiausiu metu Vakarų ekonomikų laukia ypač dideli sukrėtimai (pvz., dolerio ir/arba euro staigus nuvertėjimas). Politinės situacijos Rusijoje stabilumas tiesiogiai priklauso nuo jos ekonominės gerovės, o ši – nuo iš Vakarų už naftą ir dujas atkeliaujančių dolerių bei eurų. Todėl Vakarų valstybių ekonominės problemos nesunkiai gali tapti didele politine krize Rusijoje, kurios rezultatai šiai regioninio masto valstybei gali būti ypač skaudūs.

Kinija pagal savo ekonominį, karinį ir politinį svorį tarptautinėje arenoje jau gerokai lenkia Rusiją. Sparčiai augančiai Kinijai reikia gyvybinės erdvės, t. y. Lebensraum. Didžiulės ir menkai apgyvendintos Rusijos teritorijos erdvės tarsi pačios kviečia tos erdvės labai stokojantį Pekiną pamankštinti raumenis.

Teroristai (ypač ginkluotai kovai nusiteikę musulmonai), kibernetiniai pavojai (Kinijos hakeriai), plintantys masinio naikinimo ginklai ir balistinių raketų technologijos (Šiaurės Korėja, Iranas, įvairūs nevalstybiniai veikėjai) Rusijai kelia nemažesnį pavojų nei Vakarams. Pati viena Rusija nepajėgi susidoroti su musulmonais sukilėliais Šiaurės Kaukaze. Neturi Rusija tinkamų pajėgumų atremti kibernetines atakas. Maskva negali būti tikra dėl to, kad vieną dieną Irano raketos neatsigręš į ją.

Taigi, atrodo natūralu ir suprantama, kad Rusijos elitas nori integruotis į Vakarus. Rusijos politinis elitas vakariečius daugiau ar mažiau pažįsta ir gali prognozuoti jų veiksmus. Tuo metu kova su Vakarais ir ryšių su Kinija ar musulmonais radikalais plėtojimas (kaip siūlo Aleksandras Duginas ir jo bendraminčiai) gali įstumti Rusiją į nepavydėtiną ar net šiam teritoriniam–politiniam dariniui pražūtingą padėtį.