Palūkanoms už ankstesnes skolas reikės atseikėt net 1,9 mlrd. Lt, o ateityje – dėl vis didėjančio skolinimosi – joms reikės išleisti dar daugiau. Viešojoje erdvėje politikai, ypač opozicija, yra susirūpinę valstybės skola. Esant biudžeto tobulinimo karštymečiui, galima būtų tikėtis išvysti Seime daug siūlymų sumažinti išlaidas ir skolinimosi poreikį.

Pasirodo, mažinti biudžeto išlaidas siūlančių Seimo narių yra daug mažiau, negu viešai „susirūpinusių“ dėl skolos. Tik du (!) Seimo nariai pateikė siūlymus tai daryti – tiek A. Stancikienė, tiek A. Mazuronis atskirai pasiūlė neskirti 16 mln. Lt Valdovų rūmams. Šie pasiūlymai motyvuojami neigiamomis Valstybės kontrolės išvadomis, kuri nustatė, jog Valdovų rūmų atstatymas vykdomas nerezultatyviai, lėšos naudojamos neefektyviai, ankstesni atstatymo darbai buvo atlikti neskaidriai, ir kt. 

Kaip į tai sureagavo pasiūlymus svarstęs Biudžeto ir finansų komitetas? Pagrindinis komitetas jiems nepritarė. Vadinasi, net atsakingiausias komitetas neįsiklauso į kolegų siūlymus mažinti neefektyvias išlaidas. Skandalas, kad biudžeto projekto aiškinamajame rašte nė žodžiu neužsimenama apie Valstybės kontrolės neigiamas išvadas dėl Valdovų rūmų atstatymo, nenurodoma, kaip ir kada bus įgyvendintos kontrolierių rekomendacijos.

Generalinė prokuratūra atlieka tyrimą dėl galimo didelės vertės svetimo turto iššvaistymo ir piktnaudžiavimo atstatant Valdovų rūmus, jo išvadų dar nėra. Nebaigus tyrimo ir neįgyvendinus visų Valstybės kontrolės rekomendacijų, Vyriausybė net neturėtų siūlyti daugiau mokesčių mokėtojų lėšų kišti į kone finansine juodąja skyle tapusius Valdovų rūmus. Priminsiu, kad per pastarąjį dešimtmetį Valdovų rūmų atstatymas pasiglemžė daugiau kaip 200 mln. Lt, o iki galutinio atstatymo trūksta dar bent apie 150 mln. Lt.

Seimo narys Andrius Mazuronis pateikė ir kitų siūlymų biudžeto išlaidoms mažinti. Daliai jų Biudžeto ir finansų komitetas nepritarė, tačiau vis dėlto pavedė Vyriausybei atsižvelgti į siūlymą mažinti 2011 m. planuojamas skirti valstybės biudžeto lėšas ministerijų, valstybės įstaigų bei kitų institucijų ilgalaikio turto įsigijimui.

Kiti Seimo nariai mažinti išlaidas net nebando. Panagrinėjus 186 užregistruotus Seimo narių pasiūlymus biudžeto projektui akivaizdu, kad absoliuti dauguma jų nukreipta į finansavimo didinimą, skiriant papildomų lėšų įvairioms rekonstrukcijoms, konkrečių įstaigų finansavimui ir panašiai.

Tokių išlaidų šaltiniu neretai nurodomos lėšos valstybės skolos valdymui, tačiau šis dydis juk priklauso nuo ankstesnių valdžios sprendimų. Galbūt siūlydami atimti pinigų iš skolos valdymo ir perduoti kitoms sritims Seimo nariai tikisi, jog pasisako prieš skolą? – Bet juk ji nuo to nesumažėja! Toks veiksmas būtų dvigubai neatsakingas – pirmąkart - nepagrįstai didinant išlaidas ir antrąkart - nemokant palūkanų už ankstesnes mokesčių mokėtojų vardu prisiimtas skolas. Laimei, tokių „saliamoniškų“ siūlymų yra nepaisoma.

Valdžia bando parodyti, kad jai rūpi piliečių nuomonė dėl biudžeto. Finansų ministerija kartu su Delfi.lt portalu jau antrus metus iš eilės suteikia virtualią galimybę tai padaryti paprastiems žmonėms. Tokia galimybe pasinaudojo ir šių eilučių autorė. Pildant lentelę nustebino tai, kad programa neleidžia visiškai panaikinti kokių nors išlaidų – jeigu nori kuriai sričiai, kurios tavo nuomone finansuoti nėra valstybės funkcija, išlaidas sumažinti nuo dabartinių 100 iki 0 proc., 0 automatiškai pakeičiamas į 20 proc. Vadinasi, taip bijoma išgirsti siūlymų, kad net žaidime negalima nurodyti nulio (kuris sumažintų vidurkius). Galbūt pernelyg daug nulių buvo pažymėta pernai, kai lentelėje dar buvo galimybė visiškai nukirpti konkretų finansavimą?

Kai kurių išlaidų, kurios pavadintos “nejudinamos išlaidos”, mažinti negalima ir kaip pavyzdys pateikiami… “Sodros” pervedimai į kaupiamuosius pensijų fondus! Deja, pati Vyriausybė su Seimu visai neseniai prasižengė šiam principui. Galbūt taip jie išreiškia vieša atgailą už savo nuodėmę – būsimų pensininkų nuskurdinimą?

Paradoksas, bet priešingai mokesčių mokėtojų preferencijoms šįmet Vyriausybė siūlo net 4,8 proc. padidinti lėšas gynybai; išlaidas poilsiui, kultūrai ir religijai numatyta padidinti 1,5 proc., o bendros valstybės paslaugos pabrangs net 8,7 proc. Gyventojų švietimas apie biudžeto išlaidas yra sveikintinas, tačiau arba į žmonių nuomonę turi būti atsižvelgta bent bendrose tendencijose, arba žmonės neturi būti mulkinami, kad į jų nuomonę kažkas atsižvelgs.
K.Leontjeva

Žvelgiant į praėjusių metų gyventojų siūlymus dėl biudžeto akivaizdu, kad rengiant 2011 m. biudžeto įstatymo projektą gyventojų nuomonės nepaisyta. Finansų ministerijos pateiktuose apibendrintuose gyventojų siūlymuose matyti, kad žmonės siūlė lėšas sumažinti be išimties visai dešimčiai biudžeto sričių. Bendroje sumoje lėšas siūlyta nukirpti daugiau nei milijardu litų, o žvelgiant pagal sritis, daugiausia – net 20,5 proc. – siūlyta sumažinti finansavimą gynybai, 11,8 proc. – poilsiui, kultūrai ir religijai, 7,9 proc. – būstui ir komunaliniam ūkiui, 3,9 proc. – bendroms valstybės paslaugoms. 

Pasikartosiu, kad nė vienai sričiai nesiūlyta padidinti asignavimų. Paradoksas, bet priešingai mokesčių mokėtojų preferencijoms šįmet Vyriausybė siūlo net 4,8 proc. padidinti lėšas gynybai; išlaidas poilsiui, kultūrai ir religijai numatyta padidinti 1,5 proc., o bendros valstybės paslaugos pabrangs net 8,7 proc.

Gyventojų švietimas apie biudžeto išlaidas yra sveikintinas, tačiau arba į žmonių nuomonę turi būti atsižvelgta bent bendrose tendencijose, arba žmonės neturi būti mulkinami, kad į jų nuomonę kažkas atsižvelgs. Valdžia galėtų teisintis, kad apklausa vykdyta pernai, dabar padėtis kitokia, tačiau spaudimas mažinti išlaidas niekur nedingo. Žmogui kasmet siūloma pažaisti virtualų biudžeto žaidimą, pusvalandžiui įsijausti į finansų ministro kailį ir drąsiai mažinti išlaidas, bet realus biudžeto išlaidų mažinimas tikriausiai liks misija neįmanoma – jos kaip augo, taip ir augs.