Šiame pokalbyje gerbiamasis Profesorius kaip velnias kryžiaus kratosi minties, kad pagal įvairiausių visuomenės apklausų rezultatus Tėvynės Sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai yra dažnai minimi greta Tautos Prisikėlimo partijos. Į tokį žurnalisto sugretinimą patriarchas net kiek įsižeidęs atšauna, kad „TS-LKD negali būti lyginama su A.Valinsko vis dar ne partija“.
Ne veltui Lietuvos politikoje vienas pagrindinių principų – kuo daugiau kitą apdergi, tuo pats švaresnis jautiesi. Jokio skirtumo, ar tai tavo amžini oponentai socialdemokratai, ar koalicijos partneriai. Tačiau dėl tokio pasisakymo jaučiuosi Profesoriui nepaprastai dėkingas, kad neleidžia mūsų tapatinti. Ir štai tik keli momentai kodėl.
Pirmiausia, tik apie kelis esminius dalykus, kurie turėtų būti privalomi kiekvienai, kaip Jūs Profesoriau sakote, TIKRAI PARTIJAI.
Visų pirma, ideologinis, arba paprasčiau, vertybinis pagrindas, vienijantis bendrapartiečius.
Antra, vieningi ir bendrai suderinti veiksmai šioms vertybėms ginti ir jas įgyvendinti.
Ir trečia, šių tikslų įgyvendinimas turi būti siejamas su nauda visai visuomenei, o ne vienai partijai ar jos atskiriems veikėjams.
Pradėkime nuo vertybių ir vienybės.
Be daugybės pavyzdžių, leisiu sau priminti tik vieną TS-LKD „naujausią“ vertybinį perliuką – balsavimą Seime dėl Kazimiero Uokos ir Petro Gražulio neliečiamybės panaikinimo.
Beje, ar tik ne „didžioji frakcija“ (kaip P.Cvirkos „Brolybės sėkloje“ Motina Rusija) priglaudė savo gretose net mūsų „ne partijos“ sąrašuose į Seimą patekusį perėjūną Saulių Stomą? Vertybėms puoselėti? Ne, tarpfrakcijinei aritmetikai pagerinti. Ir visai nesvarbu, kad nuo šio veikėjo „pareiškimų“ Tėvynės Sąjungos senbuviai dabar žiaukčioja, kaip vaikystėje nuo žuvų taukų – kai kalba skaičiai, vertybės tyli.
Ir dar apie vertybes ir vienybę. Tiktai tikros partijos deleguotas Užsienio reikalų ministras diskusijoje apie dvigubą pilietybę gali išrėžti ne diplomatijos vadovo, o „pogromų“ kurstytojo vertus žodžius, kad „dviguba pilietybė reikalinga tik Amerikos žydams turtui Lietuvoje atgauti“. Ir tai buvo pasakyta į akis kitam bendrapartiečiui, mano nuoširdžiai gerbiamam vieninteliam (kiek man žinoma) Seime žydų tautos atstovui Emanueliui Zingeriui. Įdomu, kokias bendras vertybes po tokių pasisakymų propaguos bendrapartiečiai Užsienio reikalų ministras ir Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas?
Sakysite, kad tai buvo uždara partinė diskusija? Puiku, tuomet pasidomėkite, kas iš Jūsų tikros partijos šauniųjų atstovų iš karto perdavė šios „uždaros“ diskusijos medžiagą vienam dienraščiui. O gal tai irgi vienybė pagal konservatorius?
Dabar trumpai apie tikrosios partijos bendrus veiksmus, ginant ir puoselėjant vertybes.
Kiek man žinoma, mūsų partijos meras nevadovavo Lietuvos sostinei kaip Jūsų partijos narys Vilius Navickas. Tiesa, dabar jau nebe narys, nors ir tai tik iš antro karto. Bet pats linksmumas, kad bendrais veiksmais vienas partietis vertybes skleidžia, o kitas įrašinėja! Gerbiamasis Profesoriau, ar jums tokia situacija nieko neprimena iš tų laikų, kai dar dirbote marksizmo-leninizmo katedroje? Tada vieni partiniai veikėjai visa gerkle rėkdavo, kad viskas turi būti daroma tik vienos partijos labui, o kiti rašydavo apie juo pranešimus į atitinkamus organus.
O gal kas iš konservatorių partijos ideologų galėtų atsakyti ir į klausimą, kada tikrąsias vertybes iš tiesų gynė partijos etikos komisija, kuri vienu ir tuo pačiu klausimu priėmė du priešingus sprendimus? Nors gal nesivarginkit, atsakymas ir taip aiškus, pagrindinė vertybė – nauda. Beje, ar ne dėl šios naudos vaikymosi pradėtas ikiteisminis tyrimas ir Jūsų deleguotai Alytaus vicemerei?
Kadangi prakalbome apie naudą, tai pabaigai apie partinį „nesavanaudiškumą“.
TS-LKD deleguotas ministras Dainius Kreivys jau kelintą kartą demonstruoja liguistą entuziazmą kurti įvairiausius „visuomius“ ar kitokius darinius. Kam? Argumentas paprastas – dabar ministerijos, kurioms patikėta valdyti valstybės turtą, yra tarytum atskiros „kunigaikštystės“. Niekas koalicijoje neprieštarauja, kad valstybės turtas gali ir privalo būti valdomas ir naudojamas efektyviau, tačiau „kreivos“ Ūkio ministro idėjos absurdas išryškėja siūlyme, kaip tai padaryti.
Jo nuomone, naikinant tas „kunigaikštystes“ reikia sukurti depolitizuotą 18 milijardų litų vertės turtą valdančią imperiją, kuri iš esmės būtų vyriausybė vyriausybėje. O kas turėtų skirti naujuosius „depolitizuotus“ imperatorius? Aišku, dabartinės koalicijos garbė, sąžinė ir protas - TS-LKD. Paklausit, kodėl taip pabrėžiamas tas depolitizavimas? Labai paprasta, pasikeitus politinei situacijai, ministrai su savo komandos nariais privalo pasitraukti, o „depolitizuotų“ veikėjų net į valdžią grįžusi socdemdarbietiška ar kitokia koalicija taip greitai nelabai iškrapštys.
Kitaip sakant, aiškiai ruošiamas atsitraukimas ir kuriama eilinė partinė šėryklėlė (savotiškas naujas „Leo LT“), kad po ateinančių Seimo rinkimų tapę „vieno lifto frakcija“, konservatoriai galėtų ramiai ir sočiai sulaukti geresnių laikų.
Štai tik kelios priežastys, gerbiamasis pone Vytautai Landsbergi, kodėl esu laimingas, kad mūsų (kaip Jūs sakote), „dar ne partija“ negali būti lyginama su Jūsų JAU NEBE PARTIJA.
Su nuoširdžia pagarba Jūsų jau atliktam istoriniam vaidmeniui Arūnas Valinskas