Tačiau tuomet panagrinėkime iš R.J.Dagio pasiūlymo išplaukiantį pagrindinį klausimą: ar iš viso tuomet reikalinga antroji pakopa, t.y. iš tų pačių socialinio draudimo įmokų finansuojamas pensijų kaupimas? Tuo labiau, kad šios pakopos būtinumu Europos šalys ima smarkiai abejoti.
* * *
Formaliai žiūrint, į privačius pensijų fondus ir dabar patenka gyventojų, tiksliau „Sodros‘ apdraustųjų lėšos, konkrečiai - 2 proc. dydžio suma, kuri atimama iš bendros 39,98 proc. dydžio socialinio ir sveikatos draudimo, taigi „sodrinės“ įmokos. Ji patenka tartum į „kartų solidarumo banką“, kuriame iš dabar dirbančiųjų suneštų pinigų mokamos pensijos dabartiniams pensininkams.
Kai dabar dirbantieji išeis į pensiją, jiems pensijos bus mokamos iš ateinančios kartos mokamų įmokų. Toks yra kartų solidarumo principas.
Pensijų fondams pervedama realių pinigų suma (2 proc., pagal pirminį sumanymą – 5,5 proc.) iškrenta iš to solidarumo „banko“, nes jie neišmokami esamiems pensininkams, o investuojami, suprask - „auginami“ ir galų gale atiteks pačiam apdraustajam. Tas realių pinigų išėmimas iš „Sodros“ kasos kasmet padaro kelių šimtų milijonų skylę jos biudžete. Ji dengiama iš mūsų valstybės biudžeto. Nekriziniais laikais mūsų krašto finansai ištverdavo šią skausmingą operaciją. Deja, dabartinė Lietuvos padėtis yra tokia, kad „Sodrai“ neužtenka pinigų atlikti net pagrindinės savo misijos - išmokėti pensijas dabartiniams pensininkams. Net ir šiam tikslui ji turi skolintis iš valstybės milijardines sumas, todėl pervedinėti dar šimtus milijonų privačių pensijų „auginimui“ ir valstybei, ir „Sodrai“ tapo visiškai nepakeliama našta. Beje ir tolimesnės šio reikalo perspektyvos nieko gero valstybei nežada: žinomo specialisto R.Lazutkos skaičiavimais tik apie 40-45 metus nuo reformos pradžios bus kompensuotas neigiamas reformos poveikis...
Vengrijoje žadamos revoliucinės reformos
Ką daryti su savo pensijų sistemomis ir, aišku, nuolat senkančiais valstybės pinigais, remiant pensijų fondus, mąsto daugelio Europos šalių vyriausybės. Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas neseniai pasakė labai aiškiai: valstybė daugiau neperves privatiems pensijų fondams nei filerio, mūsiškai – cento. Iš pradžių jo vyriausybė pareiškė, kad sustabdys pervedimus pensijų fondams nuo šių metų lapkričio iki 2011 metų pabaigos. Kalba eina apie solidžius dydžius - maždaug 400 mln. litų kas mėnesį. Anot premjero, tik valstybė gali garantuoti žmonėms padorią pensiją. Fondus jis palygino su azartišku lošėju, kuris rizikuoja ne savo pinigais. Jei žmonės nori rizikuoti dėl savo pensijos, tuomet tegu lieka tuose fonduose.
Tačiau praėjus kelioms dienoms, jis savo nuomonę dar labiau sugriežtino, pasakęs per televiziją, kad Vyriausybė iš viso nustos pervedinėti pinigus pensijų fondams: „norime leisti žmonėms sugrįžti į valstybinę sistemą taip greitai, kaip tik galima, tikriausiai dar šiais metais. Asmenys, kurie nutars likti privačiuose fonduose, su savo sukauptomis santaupomis gali daryti ką nori“.
Vengrai nėra pirmieji. Kitos šalys, kurios reformavo savo pensijų sistemas, reikšmingai sumažino atskaitymus pensijų fondams: Lietuva - nuo 5,5 proc. iki 2 proc., Latvija nuo 10 proc. iki 2 proc., Rumunija atsisakė planuoto atskaitymų padidinimo ir taip pat liko prie 2 procentų. O Estija visiškai sustabdė pinigų srautą pensijų fondams. Beje, gudrieji estai, kaip žinome, iš valstybinio socialinio draudimo kasos pensijų fondams perveda 4 proc., o dar du procentus, bet jau iš savo kišenės perveda pats žmogus. Toks estų privačios pensijos kaupimas, prisidedant ir pačiam žmogui, kitaip tariant, susimažinant savo atlyginimą, leidžia jam pajusti taupymo esmę, suprasti, kad privačiuose fonduose kaupiami pinigai nenukrenta iš dangaus, nors Lietuvoje, pripažinkime, toks mitas dar gajus. Esant tokiam visuomenės susvetimėjimui, valdžios ir žmonių susipykimui, lietuviai kartais mano net taip: tegu mano pinigai pensijų fonduose ir nieko neuždirba, bet neatiduosiu pinigų valdžiai ir jos pykčiui laikysiu juos sau. Kad „Sodros“ pinigai skirti ne valdžiai, o pensininkams, gal jų tėvams ar seneliams, retas iš tų piktuolių susimąsto.
Vengrijos vyriausybė, o anksčiau tai padarė ir Slovakija, leido būsimiems pensininkams išeiti iš tų fondų. Teisybės dėlei reikia pasakyti, kad tokia galimybe kol kas pasinaudojo tik 10 proc. fondų dalyvių. Taip pat yra ir kritikuojančių tokį Vengrijos sprendimą, nes ateityje visas pensijų mokėjimo svoris kris ant dirbančių vengrų pečių. Kita vertus, vengrams tiesiog nėra ką daryti, nes šių metų antro ketvirčio pabaigoje jų valstybės skola siekė 83,7 proc. BVP, o viešųjų finansų deficitas šiais metais planuojamas 3,8 proc. BVP. Lietuvoje pirmasis rodiklis yra daugiau nei dvigubai mažesnis, bet antrasis daugiau nei dvigubai didesnis, taigi didelė tikimybė, kad ir pirmasis dar didės (anot Prezidentės patarėjo Nerijaus Udrėno, Lietuvos valstybės skolos augimas yra „tragiškas“). Nepaisant tokio įvertinimo, sujudimas kol kas įvyko ne Vyriausybės kabinetuose, bet tik „Best Western Vilnius“ salėje...
Lenkija nepajėgia tempti kaupimo naštos
Lenkijoje vyriausybė taip pat atvirai svarsto, ką daryti su pensijų fondais, nes jiems atseikėjamos milijardinės sumos. Anot darbo ministrės Jolantos Fedak, valstybės skolai viršijus 55 proc. BVP, reikėtų iš karto sustabdyti pinigų pervedimus atviriems pensijų fondams (OFE). Naujausiais duomenimis šiemet šis rodiklis gali būti 55,4 proc. BVP, taigi padėtis iš tikrųjų labai rimta.
Vienas iš jos teikiamų pasiūlymų – kaip ir Vengrijoje sustabdyti dvejiems metams mokesčius pensijų fondams. Lenkijoje fondams per metus jiems pervedama 20 mlrd. zlotų, per dvejus metus susidarytų 40 milijardų. Šiuos pinigus galima būtų panaudoti lenkiškos „Sodros“ – ZUS-o pensijų mokėjimui, nes valstybė kasmet ZUS-ui ir ūkininkų socialinio draudimo įstaigai KRUS-ui perpumpuoja milijardines sumas, 2011 m. abiem įstaigoms žadama skirti astronominę dotaciją – 52 mlrd. zlotų. Beje Lenkijos pensijų fonduose jau sukaupta per 200 mlrd. zlotų.
Dar viena svarbi Lenkijos taupymo programos priemonė – leisti žmonėms išeiti iš pensijų fondų ir grįžti į lenkišką „Sodrą“ – ZUS-ą, kaip kad padarė slovakai ir vengrai. Tuomet daugiau pinigų liktų valstybiniame socialiniame draudime ir valstybės biudžetui reikėtų mažiau prisidėti prie pensijų mokėjimo dabartiniams pensininkams. Tokią poziciją aktyviai palaiko Lenkijos profesinės sąjungos. Jų argumentus sustiprina pavyzdžiai, kai žmogus 11 metų taupęs pensijų fonduose, iš jų gauna vos 100 zlotų pensijos papildymą. Informacija pamąstymui: pensijų fondams Lenkijoje pervedama 7,3 proc. įmoka, 12,2 proc. lieka valstybiniam socialiniam draudimui, Lietuvoje šiuo metu atitinkamai 2 proc. ir 26,3 proc. Nepaisant gerokai didesnių mūsų įmokų, lenkų pensijos daugiau nei dvigubai didesnės už lietuvių, metų pradžioje lenkų vidutinė pensija siekė 1618 zlotų.
„Reikia žmonėms suteikti galimybę apsispęsti, kur jie nori taupyti pensijai“, - sako didžiausio Lenkijos profesinių sąjungų susivienijimo OPZZ atstovai. Jų duomenimis, net 83 proc. jų narių norėtų sugrįžti į ZUS-ą. Lenkijos politikų nuomonės šiuo klausimu išsiskyrė: Lenkijos finansų ir darbo ministrai, vicepremjeras Waldemaras Pawlakas yra – už tokį leidimą, tačiau premjeras Donaldas Tuskas laikosi kitos nuomonės. Sprendimas kol kas nepriimtas.
„Žalioji knyga“ prognozuoja niūrią ateitį
O dabar pažvelkime į Europos ateitį, atsiverskime šią vasarą Europos Komisijos išleistą „Žaliąją knygą“: Adekvačios, tvarios ir saugios Europos pensijų sistemos“. Jos aptarimas Socialinės apsaugos ir darbo ministeriūjoje įvyko spalio 22 dieną. Praleidę tikrai įdomius ir argumentuotus vertinimus, įžvalgas, siūlymus, pasidomėkime viena jos lentele (Figure 4: Benefit ratios in EU Member States in 2007 and 2060). Tai ES šalių vidutinės pensijos ir vidutinio darbo užmokesčio santykis 2007 metais ir jo prognozė 2060-iesiems metams, vienu atveju vertinant tik socialinio draudimo pensijas, kitu – socialinio draudimo ir privačių pensijų bendrą sumą.
Abiem atvejais, deja, Europos ateitis, švelniai tariant, nekokia. Imant socialinio draudimo pensijas, tik penkiose ES šalyse padėtis po 50 metų pagerės, t.y. vidutinės pensijos ir VDU santykio rodiklis padidės.Visose likusiose ES šalyse pensijos ir atlyginimo santykis sumažės. LIETUVOJE pensija palyginti su uždarbiu po 50 metų socialinio draudimo sumažės ne tiek daug, nuo 33 iki 28 procentų.
Tačiau mums įdomiau, kiek padidės ar sumažės abiejų pensijų - valstybinio socialinio draudimo ir privačių - gavėjų bendra pensija? Ji padidės Nyderlanduose, Danijoje,Rumunijoje, Latvijoje. Likusiose ES šalyse net ir su privačių pensijų dalimi jų santykis su uždarbiu sumažės, Lietuvoje - nuo 33 iki 32 procentų.
Ką sako šie skaičiai? Lietuvos atveju tai, kad sudėjus abi pensijas, po 50 metų jų dydis sudarys ne 28 (tik „Sodros“ pensijos atveju), bet 32 proc. nuo VDU. Pridėjus tokį procentinį padidėjimą prie dabartinės vidutinės pensijos (šiuo metu jos dydis sudaro 36 proc. VDU), ji padidės nuo 746 litų iki 822 litų. Tik tiek. Aišku, tai geriau negu nieko, tačiau atsiminkime, kad už tą „malonumą“ Lietuvos valstybė turės sumokėti iki 2060 metų keliasdešimt milijardų litų. Ar tokia investicija turi prasmę, ar verta skolintis tuos milijardus, tikintis patirti šiokį tokį pensininkų malonumą po 50 metų, turėtų pasakyti žodį Vyriausybė. Tačiau jos neryžtingumas žymiai paprastesniame reikale – ilginant pensinį amžių, verčia manyti, kad nei žodžių, nei darbų artimoje ateityje greičiausiai nesulauksime.