O iš Vyriausybės laukiama ir tikimasi pasekmių analizės, noro ir sugebėjimo užbėgti įvykiams už akių. Užuot ėmęsi priemonių Ūkio ministras Dainius Kreivys ir Žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius, pristatydamas socialdemokratams tą liūdnąją statistiką, tiesiog gūžčiojo pečiais. Aišku tik tiek, kad visuomenė greitu laiku nuo tokios politikos nukentės dar labiau – prognozuojamas ir tolesnis kainų kilimas.
Mūsų siūlymas – mokestinės lengvatos
Esant tokiai ekonominei situacijai Vyriausybė turėtų greitai peržiūrėti mokesčių sistemą, ypač pridėtinės vertės mokesčio tarifą ir sumažinti jį būtiniausiems maisto produktams. Žinoma, reikia prieš tai kalbėtis su gamintojais, tiekėjais ir prekybininkais, kad, valdžiai darant mokestinių nuolaidų, tikrai ta dalimi kainos neaugs ar net sumažės. Deja, šiandien Vyriausybė su nieko nesitaria, tik ieško kaltų ir nori juos parodyti primygtinai pabaksnojant visuomenei. Bet kai eiliniam žmogui tiesiog reikia duonos, tai „raganų medžioklė“ tampa nebeįdomi...
Todėl socialdemokratai pasiruošę patys kuo skubiau inicijuoti ir teikti siūlymus dėl pridėtinės vertės mokesčio įstatymo lengvatos – nuo 21 proc. iki 9 proc. – sumažinimo. Kitu atveju, kai prasidės dar ir šildymo sezonas, daugelio žmonių lauks ypatingai niūri žiema.
Galingas priešnuodis – analizė ir atsakomybė
Kuo skubiau turi būti užkirstas kelias bet kokioms spekuliacijoms šia opia tema. Čia reikalinga greita ir profesionali bei labai aiškiai atlikta analizė, kuri grandis – nuo gamintojo iki pardavėjo – užsideda per didelius pelnus sau. Juk yra galimybė imtis ir viršpelnio mokesčio įstatymo pataisos. Ir tai turi būti padaryta, kad niekam nekiltų noras naudotis situacija.
Todėl gal vienintelis teigiamas (ir turbūt, apskritai, vienintelis!) Vyriausybės žingsnis – tai kreipimasis į Konkurencijos tarnybą su prašymu ištirti maisto kainų kilimo procesą ir kuo greičiau nustatyti, kodėl, dar nepradėjus naudoti naujos produkcijos, naujo derliaus, kainos maisto produktams jau buvo pakilusios. Išsiaiškinus situaciją, neturėtų būti jokių nuolaidų: piktnaudžiavusiems įvertinimas turi būti griežtas.
30 procentų augsiančios kainos – ne kokia perspektyva
Reikia nuolat stebėti rinką, ieškoti būdų konkurencijai skatinti. Prižiūrėti tiek esančius, tiek ateinančius naujus žaidėjus, neleidžiant įsigalėti, viena vertus, išskirtinėms sąlygoms, kita vertus, galimybei monopolistams sunaikinti silpnesniuosius. Jau šiandien duonos gaminių rinkoje stebime du dominuojančius žaidėjus, kurie neprideda pliuso konkurencijai. Stebime – o ar galime ką nors padaryti? Negi valdantieji tokie bejėgiai ir akli? O gal – užsimerkę?
Antkainio reguliavimas nėra pripažįstamas kaip geras dalykas rinkos ekonomikos sąlygomis. Vis dėlto, jis nėra ir draudžiamas – ypač sunkesniaisiais valstybei periodais, kokį mes vis dar išgyvename. Ekonominė situacija, didėjanti emigracija, vis dar aukštas nedarbo lygis, mažos ir nedidėjančios žmonių pajamos ir, tuo pačiu, vos ne iki 30 proc. (kaip prognozuoja) augsiančios kainos – ar gi tai ne pakankamas pretekstas daryti specifinius, eiliniam žmogui naudingus sprendimus?
Dar B. Franklinas yra pasakęs: „Neklausantiems patarimų žmonėms neįmanoma padėti.“O gal gi šįkart mes būsime išgirsti? Kolegos valdantieji, ką manote?