Nenorėčiau veltis į ginčus, bet objektyvumo dėlei reiktų kai ką paminėti. Per visą šios rajono savivaldybės tarybos kadenciją, o regis, ir anksčiau, panašių tyrimų niekas neatliko, tad jau Vaikų teisių apsaugos Kontrolierės tarnybai reikia padėkoti vien už dėmesį svarbiems vaikų teisių apsaugos klausimams.

Vilniaus rajono savivaldybės taryba 2010-06-11 išties priėmė sprendimą Kalvelių vaikų darželyje įsteigti papildomas dvi grupes lietuvių ir lenkų ugdomosiomis kalbomis, tačiau savo atsakyme savivaldybės vadovybė pamiršo pasakyti, kad tai padaryta ne be minėto Vaikų teisių apsaugos tarnybos tyrimo. Juk pateiktoje pažymoje pabrėžta, kad Kalvelių seniūnijos tėvų atstovų dar 2010-05-17 organizuotame susitikime su Švietimo skyriaus ir Kalvelių seniūnijos specialistais buvo juntamas abejingumas ir nenoras steigti antrą grupę, kurioje būtų organizuotas ugdymas lietuvių kalba.

Rajono vadovybė teisi, aiškindama, kad Rudaminoje, Mickūnuose yra ikimokyklinės įstaigos, kuriose vaikai ugdomi valstybine kalba, nepamiršdama pabrėžti, kad jos pavaldžios Švietimo ir mokslo ministerijai (anksčiau Vilniaus apskrities viršininko administracijai – toliau VAVA). Tačiau buvusi VAVA steigė ikimokyklines įstaigas, kuriose būtų ugdoma lietuvių kalba, ne parodai ir ne iš gero gyvenimo. Tokie buvo tėvų pageidavimai. Ar valstybinė valdžia neturėjo kaip nors reaguoti į tai, jei savivaldybė šiems klausimams buvo abejinga? Juk tai visų pirma savivaldybių veiklos atsakomybė. Galiausiai visi rajono gyventojai moka nustatytus mokesčius, tad ir tvarkytis reikia taip, kad jų objektyvūs lūkesčiai būtų patenkinti.

Labai dažnai savivaldybės atstovų naudojamas argumentas – nėra tėvų prašymų leisti vaikus į ikimokyklines įstaigas, kur dirbama lietuvių kalba. Man norėtųsi paklausti, ką padarė savivaldybės administracija, kad kiekviena jauna šeima žinotų apie savo galimybes ugdyti savo atžalas tokia kalba, kuria jie pageidautų. Norėtųsi, kad tokia vieša informacija būtų skelbiama seniūnijose, mokyklose, darželiuose, kitose gyventojų susibūrimo vietose.

Antras motyvas, kuriuo dažnai vadovaujamasi – Vilniaus rajone 60 proc. gyventojų yra lenkų tautybės. Tad, suprask, visur ir visus klausimus spręsti reikia vadovaujantis tokiu santykiu. Matyt, negautume teigiamo atsakymo paklausus, ar išlaikoma tokia proporcija tarp darbuotojų seniūnijose, kitose pavaldžiose savivaldybės administracijai įstaigose. Tačiau kalbamu atveju apie ikimokyklines įstaigas, manyčiau, reikia žiūrėti ne į visą gyventojų visumą, bet į tuos jaunus žmones, kurie gimdo, augina vaikus, išlaiko senyvus, nedirbančius žmones.
Pasiremsiu pačios savivaldybės duomenimis, kuriuos pažymoje panaudoja Vaikų teisių apsaugos kontrolierė. 2009/2010 m.m. ikimokyklines įstaigas pageidavo lankyti 1090 tėvų vaikai, iš jų 648 norėjo lankyti lietuvių, 423 – lenkų, 19 – rusų kalbomis vedamas grupes. Vidutiniškai nepatekusių į ikimokyklines įstaigas skaičius sudaro – 58 proc. Tuo tarpu į lenkų kalba ugdomas ikimokyklines įstaigas nepatekusių vaikų skaičius – 44 proc., kai į lietuvių ugdoma kalba – 67 proc., o rusų - 74 proc.

Kol nėra viešo gyventojų informavimo apie galimybę vaikus ugdyti pageidaujama kalba, nori nenori ateina į galvą mintis, išsakyta neperseniausiai matytoje „Dviračio šou“ parodijoje, kur nors ir perdėtai, agituojami tėvai vos vaikui gimus. Reikia pasakyti, kad dalis tiesos yra. Man būnant VAVA viršininku teko išklausyti abipusių priekaištų ir skundų dėl agitacijos tėvams rinktis savo atžaloms ugdomąsias įstaigas kitų asmenų peršamosiomis kalbomis. Manau, kad tokių atvejų neturi būti ir tai privalo būti kiekvienos šeimos reikalas. Juolab, dabartiniai tėvai yra ne mažiau išprusę už visokius agitatorius.

Gaila, kad savivaldybės vadovai taip piktai reagavo už iškeltas problemas. Galbūt prie detalių ir galima būtų kabinėtis, bet kalbėkime apie esmę, vertinkime taip, kad visiems nebūtų skaudu.

Objektyvumo dėlei reikia pasakyti, kad valstybinė valdžia mažai domisi ne tik šiuo klausimu, bet Pietryčių Lietuvos krašto integracijos į šalies gyvenimą apskritai. Problemos sprendžiamos stichiškai ir nuolaidžiaujant įsigalėjusiai Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (partijos pavadinimas) vadovaujamoms savivaldybių taryboms ir jų administracijoms, kurių sprendimai ne visada atitinka rajonų gyventojų interesus.

Artėja savivaldybių tarybų rinkimai. Metas visiems rinkėjams būti neabejingiems ir pareikalauti iš Lietuvos partijų ką jos numato savo programose, kad Vilniaus kraštas sparčiau integruotųsi į Lietuvos gyvenimą.