Atrodytų, kad per tą devynių-dešimties mėnesių laukimą pasirengti naujam sezonui galima tikrai šauniai. Deja, kad ir kelios dienos, praleistos Palangoje patvirtino, kad tą pasirengimą geru ar gražiu pavadinti kol kas niekaip neišeina.
Darbas kelyje
Turiu mintyje ne vairuotojus, bet prie Palangos prieigų stovinčius ar sėdinčius kurorto gyventojus, su viltimi žiūrinčius į visus Palangos pusėn važiuojančius lengvųjų automobilių vairuotojus ir jų keleivius. Tai Palangos vasaros nuomininkų ieškotojai, valandų valandas laukdami laimės akimirkos, kai bus sukirsta rankomis dėl atvažiavėlių nuomos kuriame nors Palangos kampelyje.
Visiškai aišku, kad toks darbo organizavimas kvepia visišku anachronizmu, nes, manyčiau, dauguma poilsiautojų jau iš anksto žino, kur apsistos ir kiek tai kainuos. Vadinasi, vargšai palangiškiai, saulės nežmoniškoje kaitroje praleidžiantys daugybe laiko, gali tikėtis tik atsitiktinių klientų, kurie staiga sumano važiuoti į Palangą ir per kelias minutes išvažiuoja, net nespėję žvilgtelėti į internetą. O tokios „neinternetinės“ publikos XXI amžiuje lieka vis mažiau...
Tačiau, kad ir saugiai sustojus ir pradėjus derybas dėl nakvynės, kurorto svečiui tenka spręsti sunkiai išsprendžiamą galvosūkį: kuris iš siūlomų variantų jam geriausiai tiktų? Mat pakalbėjus su vienu siūlytoju dar nėra garantijos, kad už dešimties metrų stovintis kitas nepasiūlys geresnių sąlygų, o kur nors už dviejų šimtų metrų dar puikesnių. Norint vargšui keliauninkui išsirinkti patį tinkamiausią būstą, tektų palikus automobilį eiti kelis kilometrus ir kiekvieno palangiškio klausinėti, ką jis siūlo ir kiek už tai nori. Arba lėtai važiuoti automobiliu ir kas dešimt metrų iškišus nosį klausinėti, kas siūloma, kur ir už kiek.
Argi negalima XXI amžiuje šį laukinį buto ar kambario nuomos reikalą padaryti patogų, civilizuotą, greitą? Aišku, kad galima. Įrengus saugią aikštelę Palangos prieigose čia reikėtų pastatyti didelę lentą – Palangos planą, kad ir tokį, koks yra Palangos centre prie fontano. Miesto kvartalas, kuriame siūlomi kambariai, turėtų mygtuką, kurį paspaudus šalia esančiame kompiuterio ekrane užsižiebtų čia esančių laisvų nuomojamų plotų adresai, kainos ir telefonai, galbūt ir trumpas būsto apibūdinimas, nuotrauka.
Palangos svečias iš karto matytų bendrą nuomos rinkos vaizdą, jam nereikėtų bėgioti judriu keliu, aiškinantis nuomos sąlygas. Kompiuterių amžiuje nesunkiai galima būtų tame ekrane sudaryti sąrašą nuo pigiausio iki brangiausio būsto ir paieškos procesą sutrumpinti iki minimumo.
Nesupantu, kodėl Palangos valdžia negali tokio palyginti paprasto dalyko padaryti, juk pasidairius Europoje, pvz., Slovakijos kalnų kurortuose, tokių pavyzdžių yra kiek tik nori. Deja, ko gero, prieš tokį XXI amžiaus atėjimą į Palangą ims protestuoti ir patys Palangos gyventojai, būsto nuomotojai. Mat skelbiant savo adresą nuomojamų patalpų kompiuterinėje bazėje reikėtų, taip sakant, legalizuotis, mokėti mokesčius.
Tačiau link to turėtų būti einama, pakartosiu, jau vien dėl palangiškių ir į Palangą atvykstančiųjų saugumo, patogumo, galų gale europietiškos tvarkos svarbiausiame Lietuvos kurorte. Beje, europietiška tvarka jau seniai įvesta Palangos miesto maršrutiniuose autobusiukuose, kur keleiviai be diskusijų lipa per priekines duris, jeigu jų yra dvejos, ir mokėdami už kelionę visada gauna bilietėlį. Skirtingai nuo Vilniaus maršrutinių mikroautobusų praktikos, kur bilietėlis yra tik vairuotojo malonės dalykas...
Automobilių daug, proto maža
Automobilių stovėjimo aikštelių Palangoje, anot miesto valdininkų, yra „daug“. Šiemet planuojama surinkti 350 tūkst. litų rinkliavos iš automobilių stovėjimo tose aikštelėse. Jokia paslaptis, kad tiek nebus surinkta, bet ne dėl to, kad automobiliai ims ir aplenks Palangą, bet dėl to, kad šioje sferoje Palangos valdžia demonstruoja skandalingą, o gal ir sąmoningą abejingumą.
Dar įdomesnė galėtų būti scena prie Kontininkų gatvėje esančios neva mokamos automobilių stovėjimo aikštelės. Ta aikštelė – tai paprasta virve apjuostas asfaltuotas trikampio formos plotas netoli posūkio į Užkanavės gatvę. Kad tai mokama aikštelė, rodo ženklas. Tačiau, kaip įvažiuoti į šią aikštelę, nėra aišku, nes ji aklinai užtverta. Neaišku, ir kur reikėtų mokėti už šią paslaugą, nes prie aikštelės nėra nei žmogaus, nei pinigus priimančio automato. Beje, Palangos valdžia nežino, iš kur atsirado ši neva aikštelė, kas jos šeimininkas ir iš viso, ar ji tokia yra. Taigi pačių geriausių norų žmogus, pasisukinėjęs prie tos aikštelės, Palangos valdžią pasiunčia kuo toliau ir nuvažiuoja tiesiai... į mišką.
Kunigiškių, Kontininkų, Užkanavės miškai gražesnę dieną yra prikimšti šimtų nelegaliai statomų automobilių. Palangos policija sakosi daranti, ką galinti – fotografuoja tuos nelegalus, išsiaiškina, kam priklauso tie automobiliai ir siunčia duomenis į neklaužadų automobilistų gyvenamas vietas. Galbūt ten tą baudą išieško, tačiau jos dydis nuo 50 iki 100 litų mažai ką gąsdina, pagaliau iš tos, kažkur sumokėtos baudos Palangos biudžetui jokios naudos. Taip ir niokojamas mūsų nedidelis, visiems brangus pajūris.
Turėtų būti kitoks sprendimas – įrengti tikras, ne imitacines stovėjimo aikšteles ir iš jų surinkti tą trečdalį milijono, gal ir didesnę sumą. Tačiau to irgi Palangos valdžia nedaro, sako nerandanti vietos tokioms aikštelėms įrengti. Nors Kunigiškėse buvusioje ir dabar jau suniokotoje vaikų stovyklos teritorijoje tos vietos būtų per akis. Švietimo ministerija, kuriai priklauso šis didžiulis plotas, sakosi neturinti pinigų (gal ir noro?) čia ką nors įrengti.
Meilė be atsako
Palangos J.Basanavičiaus gatvė turėjusi tapti kurorto puošmena, švelniai tariant, tokia netapo, nepaisant išpuoselėto grindinio ir ekstravagantiškų apšvietimo stulpų. Įspūdį gadina ne vienas ir ne du apdegę, apgriuvę, aptriušę, užkaltais langais, niekaip nepabaigiami remontuoti statiniai kairėje gatvės pusėje, kad ir geresni, bet įlindę į žemę namai Rąžės pakrantėje, kurie lyg slepiasi ir nedrįsta net pažvelgti į blizgančią gatvės dangą. Keista, kad išmetus ar ne 18 milijonų gatvės dangai, pagailėta pinigėlių pakelti tuos nelaimėlius medinukus bent iki gatvės lygmens.
Tačiau didžiausias įdomumas Palangos svečių laukia romantiškoje Meilės alėjoje, besidriekiančioje pajūriu nuo J.Basanavičiaus gatvės iki Birutės kalno. Šiuo metu pusantro kilometro ilgio alėja yra pavirtusi dulkių ir žemės jovalu, kur apie meilę nedrąsu net pagalvoti. Istorija tokia: pernai rudenį prasidėjusi Meilės alėjos rekonstrukcija turėjo baigtis šių metų gruodį. Tačiau kalbama, kad gerai būtų ir kitų metų pabaiga. Palangos valdžios aiškinimu, rekonstrukcijos darbai sustabdyti, „nes koreguojamas projektas“.
Paprasčiau tariant, kartojasi sovietmečio recidyvai: strimagalviais pulta išgriauti viską, kas toje alėjoje dar buvo, po to atsikvošėti, matyt, pirmą kartą pasižiūrėti į projektą ir konstatuoti, kad projektas blogas (gal to projekto iš viso nebuvo?). Tuomet mesti visus darbus, pakabinti lentelę „Pašaliniams statybos teritorijoje vaikščioti draudžiama“ ir dingti keliems mėnesiams ar metams, kol bus parengtas jau tinkamas projektas.
Tačiau žmonės, nepaisydami grėsmingo užrašo, vis tiek eina per smėlio krūvas, nes jokios statybos ten nesimato, ir Palangos valdžiai negaili karčių pasipiktinimo žodžių. Kartu su kitais lapnodamas tuo keliu išgirdau angliškai sakant „Soviet classic“, taigi sovietinė klasika.
Negarantuoju, kad taip buvo sakoma apie Meilės alėją, bet galbūt ir apie ją. Ir iš tikrųjų, sugriauti sena, nežinant kaip atrodys nauja, yra tipiškas sovietinio mąstymo pavyzdys. Belieka pasakyti, kad Palangos Meilės alėja yra (gal jau tik buvo?) svarbi poilsiautojams ir kurorto gyventojams kaip viena pagrindinių pasivaikščiojimų, taip pat europinių (Eurovelo 10) dviračių trasų. Neatsakinga jos rekonstrukcija iš tiesų nubloškia Palangą į „Soviet classic“ laikus.
* * *
Galima būtų negražių žodžių pasakyti ir apie pliažo – pagrindinės poilsiautojų „darbovietės“ reikalus, pvz., čia kasdien važinėjančius „Chrustik“ autobusiukus, birbinančius gausius dyzelino dūmus tiesiai prigulusiams jūros svečiams į nosį, arba išnešiojamąją čeburekų ir alaus prekybą. Aišku, kad alus pliaže perkamas ne parsinešimui į namus, o išgėrimui čia pat, tarytum ATPK 178 straipsnis „Alkoholinių gėrimų gėrimas viešosiose vietose“, kuriuo griežtai draudžiama gerti alų viešose vietose, Palangoje jau negaliotų.