Gegužės 7 – 8 dienomis Vilniuje įvyko MIDAS X suvažiavimas. Vienas pagrindinių suvažiavimo tikslų buvo pažintis su Lietuvos lenkų tautinės mažumos padėtimi. Delegatai taip pat apsvarstė siūlymą ES institucijose sukurti lobistų grupę tautinių mažumų apsaugai. Suvažiavimo organizatoriumi buvo Lietuvos lenkų laikraštis „Kurier Wilenski“, MIDAS narys nuo 2003 m..
Suvažiavimo kryptį ir nuotaiką nustatė Lietuvos lenkų lyderiai. Jų pozicija yra žinoma: Lietuvos lenkų padėtis Lietuvoje yra baisi, tiesiog pragaras ir tokį engėjų lietuvių paveikslą jie pradėjo piešti suvažiavimo dalyviams jau nuo pat pirmųjų renginio minučių. Tačiau tas Lietuvos valstybės ir jos valdžios dorojimas išėjo ne visai pagal planą, mat suvažiavimo salėje nebuvo nė vieno Lietuvos valdžios ar žiniasklaidos atstovo, o į spaudos konferenciją BNS agentūroje atėjo vos vienas ar du žurnalistai. Todėl teko virti, taip sakant, savo pačių propagandos sultyse.
„Kurier Wilenski“ leidėjas Zygmuntas Klonowskis nuo to ir pradėjo: užsipuolė Lietuvą, kad jos visuomenė visai nesidomi savo tautinių mažumų reikalais. Jo teigimu, MIDAS konferencija buvo puiki proga sužinoti apie europietiškus tautinių mažumų teisių standartus, kaip jų praktiškai laikomasi. Tiesa, apie lenkų padėtį Europoje mažai ką galima buvo sužinoti, nes tarp MIDAS narių kol kas vienintelis lenkakalbis laikraštis yra tik „Kurier Wilenski“, nors lenkų už Lenkijos ribų Europoje yra milijonai, kai Lietuvoje tik 200 tūkstančių.
Svarbiausia Lietuvos lenkų problema, nepatikėsite, - kovoti prieš... integraciją. Ją išdėstė „Kurier Wilenski“ redaktorius Robertas Mickiewiczius. Jo žodžiais, „nepriklausomos Lietuvos valstybės rūpestis tautinėmis mažumomis tėra tik deklaratyvus. Į pirmą savo tautinės politikos planą Lietuvos valdžia iškėlė ne mažumos tautinės savimonės globą, bet taip vadinamą mažumų integraciją į Lietuvos gyvenimą“. O dabar redaktoriaus atradimas: „Iš tikrųjų politika, besislepianti po gražiu žodžiu „integracija“, reiškia ne ką kitą, kaip politiką nukreiptą į tautinių mažumų nutautinimą (t.y. asimiliaciją)“.
Keista ir pavojinga filosofija. Asimiliacija vadinama tokia politika, kuri aiškina, kad tautinės mažumos tradicijos ir kultūra neturi jokios vertės ir jų reikia atsisakyti. Ar kas nors kada nors Lietuvoje yra sakęs, kad, pvz., Lietuvos lenkų ansamblio „Wilia“ dainos ir šokiai neturi vertės? Integracija reiškia įvairių visuomenės grupių santykių harmonizavimą, kūrimą ir skatinimą to, kas jungia visus visuomenės narius, kartu suteikiant tautinėms mažumoms galimybę išlaikyti etninį ir kultūrinį savitumą. Negi Lietuvos lenkai nenori šalies visuomenės santykių dermės, nenori prisijungti prie visos Lietuvos pastangų jos kelyje į europinį gyvenimo lygį, pagaliau nenori išlaikyti savo kultūrinio savitumo?
Kiti suvažiavimo kalbėtojai „pagilino“ redaktoriaus reikštas mintis. Kaip visada, buvo paminėta apie pavojų Lietuvos tautinių mažumų švietimui, kurį esą kelia Lietuvos valdžios vykdoma politika. Apie tai, kad niekur pasaulyje už Lenkijos ribų nėra 100 valstybinių lenkiškų mokyklų, kaip kad yra mūsų krašte, prelegentai, matyt, tiesiog, bijojo prasižioti. O štai Vilniaus rajono savivaldybės sekretorė Renata Cytacka, kaip rašo „Kurier Wilenski“, „pateikė diskriminacijos ir persekiojimo faktų dėl mažumų atstovų tautybės“. Kokie tie faktai, nepavyko išsiaiškinti, bet jei tokių tikrai yra, pvz., Lietuvoje žmogus persekiojamas už tai, kad jis rusas, žydas ar lenkas, tuomet labai keista, kad nė viena tokia byla dar neatsidūrė teisme, o jei taip nėra, tai tokio tvirtinimo autorė irgi turėtų keliauti į teismą už Lietuvos valstybės šmeižtą.
O ką suvažiavime ir šalia jo kalbėjo užsienio svečiai? Atidarydamas suvažiavimą MIDAS prezidentas Toni Ebneras sakė: „Lietuva garsėja savo puikia gamta. Norėtume, kad ji garsėtų ir gerais santykiais su savo tautinėmis mažumomis“. Tokį prezidento žodžių vertimą pateikė „Kurier Wilenski“. Tačiau tą pačią mintį išsakydamas lenkų laikraščio redakcijoje jis kalbėjo šiek tiek kitaip: „Lietuva yra puikus kraštas, nuostabios gamtos pavyzdys, taip pat gyvybingos tolerancijos pavyzdys“. Kuris iš šių vertimų tikslus, sunku pasakyti, bet interneto portalo wilnoteka.lt, kur pateiktas kalbos redakcijoje videoįrašas, komentatoriai labai pasipiktino šiais gerais žodžiais apie Lietuvą, jų manymu, jokios tolerancijos lenkams Lietuvoje nėra.
Prezidentas sakėsi girdėjęs apie trijų tūkstančių lenkų demonstraciją Vilniuje ir jeigu į jų peticiją niekas neatsiliepė, tai yra nenormalu. Neaišku tik, apie kurį mitingą jis kalbėjo, jei apie tą prie Čekijos ambasados, tai peticijos adresatas juk buvo Čekija, ne Lietuva, bet tai, matyt, nesvarbu... Anot prezidento, neleistina ir tai, kad lietuvių žiniasklaida yra geresnėje situacijoje nei lenkų, nes visame pasaulyje mažumų žiniasklaidai yra skiriamas didesnis dėmesys nei valstybės žiniasklaidai. Apie tai prezidentas irgi užtikrino, kad kalbės Europos žmonėms. Keistoka pozicija, nes net patys Lietuvos lenkai tokių reikalavimų ligi šiol nekėlė.
MIDAS generalinis sekretorius Günteris Rautzas taip pat griežė pagal Lietuvos lenkų lyderių parašytas natas. Iš pradžių jis sakėsi pastebėjęs dvikalbes gatvių lenteles, tačiau čia pat pareiškė, kad jų nėra, o juk pirmas ženklas apie gerus santykius su tautinėmis mažumomis, anot jo, yra dvikalbės gatvių lentelės (gaila, sekretorius į Lietuvą neatvažiavo sovietmečiu, tuomet dvikalbių lentelių jis galėjo prisižiūrėti į valias). Jis sakėsi žinąs ir apie mažumų mokyklas, kad jos grumiasi su milžiniškais(!) sunkumais.
Lietuvos gyventojai žino apie lenkų ir rusų tautines mažumas, bet apie jas yra per mažai informacijos lietuvių spaudoje, o jei pasitaiko, tai ji pernelyg stereotipinė. Ir pateikė pavyzdį: žiniasklaidos kriminalinėje kronikoje, jei piktadarys imigrantas(?), pateikiamas pilnas jo vardas, o jei savas žmogus, jo vardas ne visada nurodomas (iš kokios šalies kronikų jis ištraukė tokią istoriją?). Manau, aiškino sekretorius, ateitis jau vien dėl ekonominių priežasčių, priklauso dvikalbėms ar daugiakalbėms valstybėms. Labai svarbu atidaryti sienas (su ES šalimis sienų jau seniai nėra) ir žinoti kaimynų kalbą. Ir išvada: lenkų mažumos padėtis Lietuvoje yra tipiška jaunoms ES šalims, jose pastebimas labai nacionalistinis požiūris. Sekretorius irgi apgailestavo, kad suvažiavime nesimatė Lietuvos politikų.
Į kovą už Lietuvos lenkų teises pakilo ir Ispanijos baskų laikraščio „Berrio” redaktorius Martxelo Otamendi. Apibrėžęs baskų padėtį Ispanijoje ir ypač Prancūzijoje kaip itin sunkią, jis pareiškė, kad Lietuvos tautinių mažumų politiką reikia nedelsiant(!) pakeisti, remti tautinės mažumos kalba leidžiamus laikraščius, mokyklas ir universitetus. Anot basko, turi būti įteisintas viešas lenkų kalbos vartojimas, gatvių pavadinimai lenkų ir kitomis(!) kalbomis. O Lietuvos valdžia į šį suvažiavimą, pasak šio veikėjo neatvyko todėl, kad čia ji nejaukiai jaustųsi.
Galbūt ir tikrai, nes pirmiausia patys Lietuvos lenkai lig šiol nesusitaria, ar jiems reikia integruotis į Lietuvos gyvenimą, ar ne. Kaip minėjau, „Kurier Wilenski“ redaktorius suvažiavime aiškino, kad integracija yra vos ne nusikaltimas – tautinės mažumos asimiliacija. Tačiau laikraščio leidėjas jau po suvažiavimo parašytame straipsnyje, apžvelgdamas suvažiavimą, tikina, kad Lietuvos lenkai puikiausiai integravosi į šalies gyvenimą, nes 97 proc. lenkų abiturientų įstoja į aukštąsias ,mokyklas, o didelė dalis lenkų jaunimo moka lietuvių kalbą geriau nei patys lietuviai. O susinervinęs dar pridūrė maždaug taip: „reikia būti piktadariu, psichiškai nenormaliu arba buvusiu komunistiniu fanatiku jei sakyti, kad lenkai nesiintegruoja“.
Na ir puiku, sekant integracijos apibrėžimu tai reikštų, kad Lietuvos lenkai tapo harmoninga šalies visuomenės dalimi, puikiai moka valstybinę kalbą, turi bendrą valstybės kūrimo tikslą ir galimybes puoselėti spalvingą tautinę kultūrą. Beje, taip mano dauguma lenkų inteligentų. Bet kas gi tuomet kaitina lietuvių ir Lietuvos lenkų santykių temperatūrą, užverčia tarptautines organizacijas nesibaigiančiais skundais? Į šį klausimą pirmiausia turėtų atsakyti patys Lietuvos lenkai. O suradę tuos kaitintojus pamąstyti, ar jie tikrai reikalingi vadovauti Lietuvos lenkų visuomenei.