TVF pagalba ir pamokymai Lietuvai atėjo iškart po Nepriklausomybės paskelbimo. Šios organizacijos nurodymu buvo įvykdyta greita ir plati ūkio privatizacija, atsirado čekiai, liberalizuota rinka. Dabar galime konstatuoti, kad „revoliucinis“ ekonomikos perversmas ne visai pavyko. Kai ką buvo galima daryti laipsniškai, o ne „šoko terapijos“ būdu. Lietuva, kaip ir kitos buvusios komunistinės valstybės, dar iki šiol negali atgauti ekonominio tvarumo ir socialinės ramybės, o visuomenėse vyrauja nuomonė apie neteisingai įvykdytą valstybės turto perskirstymą.
2009 m. krizės įkarštyje Lietuva sprendė dilemą – kreiptis į TVF pagalbos, ar ne. Andriaus Kubiliaus vyriausybė nusprendė nesikreipti ir savarankiškai priimti reikiamus ūkio gaivinimo sprendimus. Taip Lietuva laimėjo bent jau du nepaprastai svarbius privalumus: a) Vyriausybė išliko nepriklausoma ir išsaugojo manevro teisę, vykdant taupymo programas; b) išlaikė stabilios ir sugebančios savarankiškai problemas išspręsti valstybės įvaizdį.
Nepriklausomumas
Valstybės, kurios kreipiasi į TVF, privalo laikytis griežtų taupymo priemonių. Tarptautinio valiutų fondo reikalavimus vykdanti Latvija turėjo valdininkams sumažinti algas ketvirtadaliu, kai kuriems gydytojams algos sumažėjo net 70 proc., buvo dar labiau nei Lietuvoje sumažintos pensijos, apmokestintos už indėlius bankuose mokamos palūkanos, įvestas visuotinis ir gyventojų kišenes gana patuštinantis nekilnojamojo turto mokestis, automobilių taršos mokestis ir kitos griežtos priemonės.
Esu tikras, kad jei būtume kreipęsi į Tarptautinį valiutos fondą, tai taupymo priemonės būtų buvusios socialiai dar skausmingesnės, sprendimai technokratiniai, o pasekmės kai kurioms gyventojų kategorijoms (pavyzdžiui, mamoms, pensininkams, iš valstybės biudžeto pajamas gaunantiems) labiau juntamos.
Būtume ir kai ką laimėję. Pirma, paskolas galimai mažesnėmis palūkanomis. Antra, „atpirkimo ožį” – Tarptautinį valiutos fondą, kuriam, o ne „blogai” vyriausybei būtų galima perkelti atsakomybę už skausmingus taupymo sprendimus. Ar tokia naudos ir nuostolių kalkuliacija yra didesnis gėris, negu mūsų pasirinktas savarankiškų taupymo sprendimų?
Įvaizdis
Jeigu peržvelgtume tarptautinę spaudą, rašančią apie krizę, tai nesunkiai pastebėtume, kad silpniausia grandimi visų pirma laikomos valstybės, susietos susitarimais su TVF.
Ekonomistai supranta, kad valstybės kiek galėdamos vengia kreiptis pagalbos, nes toks kreipimasis reiškia ne ką nors kitą, kaip tik viešą prisipažinimą, jog vietinė vyriausybė yra neįgali spręsti savo problemų savarankiškai, o šalis atsidūrė prie bankroto ribos.
TVF skolininkių sąraše yra: Latvija, kurioje vyrauja politinis chaosas; Ukraina, kurioje V. Janukovičius pešasi su J. Tymošenko, o pastaroji su V. Juščenka; Islandija, kurios skolas vargu ar pajėgs išmokėti ne tik vaikai, bet ir vaikaičiai; Vengrija, kurioje buvo įsigalėję populistai ir radikalai. Jau net nekalbu apie kai kurias Afrikos ir Lotynų Amerikos šalis. Šios šalys gavo paskolas už nedideles palūkanas, tačiau vietinių vyriausybių politiką pakeitė TVF politika.
Vos tik šalis nebevykdo įsipareigojimų, jai nutraukiamas eilinis paskolos mokėjimas ir šalyje stoja socialinės bei valstybinės programos. Ar kas mano, kad būtų didžiulė garbė Lietuvai stoti į tokių valstybių gretą?
Lietuva išsaugojo savo, kaip valstybės, gebančios tvarkytis su sunkumais, įvaizdį. Tai tikrai didelis turtas. Lietuvai atsirado galimybė skolintis vis pigiau, ko negali Graikija, o Latvijai arba Vengrijai tai sunku padaryti.
Beje, skolinimosi palūkanos nuo rekordinių aukštumų praeitais metais smuko į rekordines žemumas šiemet. VILIBOR indeksas dabar mažiausias per visą istoriją. Ar kas galėjo to prieš metus tikėtis? Nusmukusios palūkanos ir atstatytas pasitikėjimas bankais sudaro galimybę atsigauti ir ūkiui.
Išsaugotas įvaizdis jau duoda, o vėliau duos dar daugiau dividendų. Investuotojai atidžiai stebi tarptautinę aplinką ir renkasi stabilias šalis. Ne veltui Lietuvoje jau sulaukėme „Barclays“, „Ryanair“, „Sopena“, „Moog“ ir kitų kompanijų investicijų. Į Lietuvą jau žengia net pats IBM, eilėje laukia ir kitos tarptautinės korporacijos.
Galime didžiuotis, kad nepaisant sunkumų įrodėme sau ir pasauliui: savo kieme galime tvarkytis patys. Šiandien didelėmis finansinėmis ir socialinėmis pastangomis sumūriję tvirtus valstybės pamatus, ateityje pasistatysime prabangų gerovės namą.