Akimirksnį gali truputį išsigąsti, susinervinti, supykti ir kitaip neigiamai sureaguoti. Bet kai gerai pagalvoji... Skaitom iš naujo. Ką veiksiu savaitgalį? Tarp mano ir, spėju, daugumos žmonių planų savaitgaliui būna tėvų ar kitų giminaičių aplankymas, susitikimas su draugais, knygų skaitymas, namų tvarkymas, išsimiegojimas. Įsibėgėjus pavasariui – darbas sode ar darže, o vasarą – baidarės, palapinės, piknikai, ežerai, jūra ir taip toliau. Kai kam – gal referatų ar diplominių darbų rašymas, žvejyba, automobilio nuplovimas.
Ir apsilankymas prekybos centre!!! Nes juk visą savaitę plušame darbe ir neturime tam laiko. Pala pala, ar daug kas dirba nuo 8 iki 21-22 val., kai būna atidaryti prekybos centrai? Iki vėlumos juose veikia ne tik maisto bei buities prekių, bet ir drabužių, kosmetikos, technikos, juvelyrikos, gyvūnų ir visokios kitokios parduotuvės. Net jei jūsų darbo diena baigiasi vidurnaktį ar paryčiais, tikriausiai nedirbate rytą. Kas draudžia išsimiegojus keliauti apsipirkti?
„Ketinate, kaip paprastai, su šeima vykti apsipirkti...“ Skamba išties didingai – pasipuošiame, susodiname į mašiną vaikučius ir dar dar dar į prekybos centrą. Ten yra gausybė parduotuvių, žaidimų aikštelė, kirpykla, drabužių valykla, kavinė-picerija-restoranas, ledainė, ūkininkų turgelis, mobiliųjų telefonų taisykla. Visas miestas mieste! Jei nemačiomis įslinksite į baldų parduotuvę ir nakčiai prigulsite, prekybos centre galėsite net gyventi.
O jei žodį „apsipirkti“ pakeistume „atostogauti prie jūros“, „į kaimą pas senelius“, „į teatrą“? Deja, ekskursijos į akropolius, megas, ozus ir babilonus pas mus pavirto kone kultūrine atrakcija, privalomu savaitgalio atributu, padedančiu sutvirtinti šeimos ryšius, turiningai praleisti laiką, įprasminti savo būtį šiame pasaulyje ir sutaurinti planuotą ar neplanuotą išlaidavimą.
Skaitom skelbimą toliau: „Kaip rodo prieš kelerius metus rinkos tyrimų instituto „Berent“ atliktas tyrimas, net 8 iš 10 gyventojų pageidautų, kad parduotuvės ar bent jų dalis dirbtų sekmadieniais ir švenčių dienomis. Pageidavimas suprantamas: daugeliui dirbančiųjų savaitgalis yra patogiausias laikas nusipirkti būtiniausių produktų.“ Pala pala. Būtiniausi produktai, mano supratimu, yra duona, pienas, gabalas mėsos pietums, sviestas ir pan., kurių tikrai galima pačiupti pakeliui ir darbo namo, nelaukiant to stebuklingo savaitgalinio apsipirkimo.
„Atrodo, kad panašiomis pataisomis siekiama apsunkinti pastaruoju metu ir taip įtemptą daugelio dirbančiųjų gyvenimą.“ Išties – per krizę žmonėms svarbiausia rasti laiko parduotuvėms. Man, turbūt kaip nelabai normaliai, norisi, kad neišvytų iš darbo ir smarkiai nemažintų atlyginimo. Sumažėtų galimybių leisti pinigus – tik apsidžiaugčiau. Nes per kiekvieną apsilankymą prekybos centre reikia užsukti ne tik į maisto skyrių, bet ir patikrinti, ar viena kita drabužių parduotuvė nesiūlo nuolaidų, kas naujo knygų fronte ir taip toliau. Taip vietoj planuotų 20-30 Lt išleidžiu keliskart daugiau. Niekaip neišauklėju savęs, kad pakaktų užsukti į parduotuvę prie namų, bet ten pasirinkimas mažesnis... Gaunasi užburtas ratas.
Seime svarstomas siūlymas pirmas Kalėdų ir Velykų dienas paskelbti poilsio dienomis mažmeninės prekybos įmonėms. Be to, kad prekybos centrų apyvarta galbūt truputį smuktų, kitų blogybių nematau. Štai šį sekmadienį kai kurie prekybos centrai nedirbo ar sutrumpino darbo laiką. Neteko girdėti, kad kuris nors būtų žlugęs ar kad kažkas būtų neradęs mirtinai reikalingo daikto. Ką čia slėpti – pati buvau įkišusi nosį į parduotuvę. Suplanavome kelionę pas giminaičius, todėl mama beveik ankstyvą rytą skambučiu išvertė iš lovos – gal galėčiau nupirkti vyno ir mandarinų. Patys reikalingiausi dalykai... Butelį vyno pačiupau iš atsargų, mandarinų nebuvimas Velykų tikrai nebūtų sugadinęs. Taigi iš esmės parduotuvės nereikėjo.
Visai uždaryti prekybos centrų savaitgaliais gal ir nereikėtų. Bet jei jie nedirbtų sekmadieniais ar bent per didžiąsias šventes, pasaulis tikrai nesugriūtų. Puikiai pamenu, kaip vaikystėje tekdavo eiti į mokyklą šeštadieniais, suaugusieji tuo metu dirbdavo, o parduotuvės, lyg tyčia, užsidarydavo šeštadienį netrukus po pietų. „Bet tada nelabai buvo ką pirkti“, – atkirto viena kolegė. Sutinku. Bet ar bus labai blogai, jei, užuot pusę šeštadienio šlifavę grindis kurioje nors pramogų ir prekybos sostinėje, perskaitytume knygą, pasivaikščiotume po mišką arba iškeptume su vaikais pyragą?