Politologai atsakymo į klausimą, „kas geriau – ministras specialistas ar ministras politikas?“, tyrimais ieško jau 50 metų.

Pirma, ką derėtų pasakyti, tai, kad nors aukščiau išvardyti asmenys ir turi universitetuose įgytą kvalifikacinį laipsnį, bet bent dalis jų tikrai nebėra tos profesijos atstovai. Ar tikrai A. Kubilius yra fizikas ir jei nebebūtų politikas, ar sėkmingai tyrinėtų fiziką? Greičiausiai jis toks nebėra, tačiau nekyla abejonių, kad jis yra politikas. Taigi galima paklausti, „ar gerai, kad didelė dalis ministrų yra politikai, o ne tam tikros srities specialistai“?

Vienareikšmio atsakymo į tokį klausimą nėra. Vakarų politologų tyrimai parodė, kad ir paties „ministro-specialisto“ terminas yra abejotinas, nes, tarkime, ar buvęs gydytojas yra „potencialus sveikatos apsaugos ministras-specialistas“? Greičiausiai ne, nes ministro darbas yra vadybininko darbas. Todėl, tarkime, sveikatos apsaugos srityje žodžiais „ministras-specialistas“ turėtų būti laikomi anaiptol ne gydytojai, bet vadybos kvalifikaciją turintys asmenys, nes ministras negydo, bet valdo.

Pažvelgę į aukščiau išvardytų asmenų biografijas pamatysime, kad dalį jų tikrai galime pavadinti valdymo specialistais-praktikais, nors vadybininko akademinių laipsnių jie ir neturi.

Antra, ministrai-politikai ir ministrai-specialistai turi skirtingas stiprybes ir silpnybes. Jeigu vieną ar kitą sritį reikia iš pagrindų reformuoti, tai geriau tai padaryti gali ministras-politikas. Kodėl? Todėl, kad tokioms reformoms reikia rimto politinio svorio ir palaikymo.

Ministras-politikas labiau tinkamas ir tuomet, kai reikia įveikti vienoje ar kitoje srityje vyraujantį klaninį valdymą, nes jis nėra susijęs su klanu. Kiek medikų, tapę ministrais, nesėkmingai bandė vykdyti sveikatos reformą. Ministras-politikas yra naudingesnis dar ir tuomet, kai jo vadovaujamai sričiai reikia suteikti didesnio politinio svorio, derėtų gauti didesnį finansavimą, nes į politikų sluoksniuose pripažįstamo ministro argumentus yra labiau įsiklausoma.

Ministro-specialisto privalumai išryškėja, kai jo valdomai sričiai nereikia radikalių reformų, bet reikia daugybės, iš išorės lyg ir nematomų, tačiau labai svarbių pagerinimų, ekspertinių patobulinimų. Šiuo požiūriu būtent tokiu ministru-specialistu laikyčiau žemės ūkio ministrą Kazimierą Starkevičių, kuris pats yra ūkininkas ir žino šios srities valdymo aplinkybes iš vidaus. Tapęs ministru per pirmuosius savo vadovavimo metus jis inicijavo daugybę žemdirbiams svarbių šios srities pagerinimų. Su žemės ūkiu nieko bendro neturėjęs ministras-politikas to padaryti negebėtų.

Kai diskutuojame apie asmenų gebėjimus, reikėtų skirti kvalifikaciją nuo kompetencijos. Straipsnio pradžioje pateikiau ministrų kvalifikacijas. Jie turi tokius diplomus. Tačiau ar tikrai ūkį turintis ir iš jo duoną valgęs K. Starkevičius yra bibliotekininkas? Jau XX a. pabaigoje sociologai pastebėjo, kad daugelis žmonių gyvenime kelis kartus pakeičia savo profesiją, neretai nutoldami nuo savo pradinės universitetinės kvalifikacijos. Būtent dėl to atsirado ir „mokymosi visą gyvenimą“ terminas, kaip šiuolaikinio dinamiško pasaulio neišvengiamybė.

Taigi, nors žmogus studijavo vieną mokslą, bet savo praktinėje veikloje ir savišvietos pastangomis jis kuo puikiausiai galėjo įgyti kitą kompetenciją. Taip kvalifikacija (kuri įrašyta diplome) ima nesutapti su kompetencija (ką išmanome). Kvalifikaciją patvirtina dokumentai, o kompetenciją – gebėjimai, kuriuos galime patikrinti testais ar praktikos patirtimi. Neatsitiktinai JAV daugiau kaip pusė įdarbinimų įvyksta net nepaprašius diplomo, bet patikrinus gebėjimus. Popierius – dar ne viskas, gebėjimai – viskas!

Todėl atsakymas į iš pirmo žvilgsnio paprastą klausimą, „kas mus valdo – ministrai-specialistai ar ministrai-politikai“, nėra toks jau paprastas. O koks ministro tipas yra priimtinesnis konkrečiai sričiai valdyti, priklauso nuo šios srities situacijos ir keliamų uždavinių. Kaip nebūna visoms durims tinkančio vieno rakto, taip nėra visiems atvejams optimaliausio ministro tipo.

Prof. Kęstutis Masiulis yra Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotojas