V.Mitė. Seimo narys prabilo „Dviračio šou“ kalba

Visada į save reikėtų kreiptis pirmuoju asmeniu. Tada viskas paprasčiau, logiškiau ir aiškiau. Dabar - visiška makalynė. Seimo narys Saulius Stoma populiarioje televizijos laidoje pavadino Seimą „mėšlu.“ Po to, supratęs, jog ir populistines kalbas galima perlenkti, pradėjo vaikiškai aiškinti, ką iš tikro norėjo pasakyti. Esą jis teigė, jog „ iš mėšlo gali išaugti geras augalas, o iš dabartinio Seimo gali išsivystyti puikus parlamentas. Tik tuo atveju, jei visuomenė tinkamai kontroliuos.“

Tačiau dvasinį augimą reikėtų pradėti nuo savęs, o ne nuo kitų. Todėl jokio pagrindo Seimo nario viltims nematau.

Neaišku, ar Seimas į tokį vienoje posėdžių salėje sėdinčio parlamentaro pareiškimą reaguos procedūrų numatytu keliu. Kol kas matomos tik pavienės reakcijos. Galbūt Seimo nariai jau įprato, jog visuomenė juos visą laiką drabsto purvais – nesvarbu, reikia ar nereikia. Lietuvoje visi juk „žino“, kad „visi Seimo nariai yra korumpuoti vagys, kurie gauna milžiniškus atlyginimus“. Tokia klišė jau virto užkeikimu arba mantra, kurią nenuilstamai kartoja pikti piliečiai bei jiems norinčios įtikti masinio informavimo priemonės. Trumpa piliečių atmintis - juk laikas nuo laiko jie patys už „vagis“ balsuoja.

Valentinas Mitė

Gal nereikėtų sėdėti „mėšle,“ būtų paprasčiau atsistatydinti.

S.Stoma kaip aidas pakartojo tai, ką daug kas Lietuvoje mano apie Seimą. Tačiau jis tai padarė eteryje, dalyvaudamas populiaroje laidoje bei būdamas Seimo nariu. Sunku suprasti, koks šio pareiškimo tikslas. Apie augimą, brendimą bei visokius dvasinius tobulinimosi kelius – nesvarbu grupės žmonių ar savo paties - galima kalbėti ir nevartojant žodžių „mėšlas“, o vėliau nesileidžiant į sofistinius aiškinimus apie tai, kas turėta galvoje. Akivaizdu, jog taip tuo metu parlamentaras ir galvojo. Nesvarbu, ar tai buvo spontaniškas apakimas kamerų akivaizdoje, ar gerai apgalvotas žingsnis. Vis dėlto, gal nereikėtų sėdėti „mėšle,“ būtų paprasčiau atsistatydinti.

Yra dar vienas problemos aspektas. S.Stoma yra konservatorius–krikdemas, dalyvauja net Maldos parlamentinėje grupėje. Reiškia, atstovauja valdančiai frakcijai, kuri, kaip sako jos pavadinimas, pretenduoja į konservatoriškas bei krikščioniškas vertybes. Konservatorius Andrius Kubilius yra premjeras ir, ko gero, vienas rimtesnių partijos ideologų. Ne Seimo Etikos ir procedūrų komisija turėtų svarstyti S.Stomos pasisakymą, bet visų pirmą partija, kuriai Seimo narys priklauso. Sunku pasakyti, ar taip atsitiks, bet panašu, jog pats įvykis bus užmirštas arba paskelbtas nevertu dėmesio.

Valentinas Mitė

Gal sulauksime ir tokių laikų, kai Seimo narys, siekdamas populiarumo, sudegins Lietuvos vėliavą? Ne Seimo Etikos ir procedūrų komisija turėtų svarstyti S.Stomos pasisakymą, bet visų pirmą partija, kuriai Seimo narys priklauso.

Kyla dar vienas klausimas - kodėl Seimo nariai, ypač dešiniųjų partijų atstovai, kuo toliau, tuo labiau praranda bet kokius principus ir jų nariais gali tapti kas tik užsinori. Ši tendencija labai aiški žvelgiant, kaip buvo riedama į dabartinį neprincipingumą per visus Nepriklausomybės metus. Kokiais kriterijais remiantis tampama partijos nariu, bei patenkama į Seimą? Kodėl Vyriausybė premjero A.Kubiliaus siūlymu skiria papeikimą savo atstovui Panevėžio apskrityje Leonui Alesionkai už nepagarbų elgesį su vartotojų teisų gynimo organizacijomis, o Seimo dešiniųjų partijų nariai užmerkia akis ir nenori girdėti, ką jų nariai svaičioja televizijos eteryje? Gal sulauksime ir tokių laikų, kai Seimo narys, siekdamas populiarumo, sudegins Lietuvos vėliavą? Esame netoli tokios galimybės.

Atrodo, ne taip seniai buvo Sausio 13-oji, kai žmonės dėjo galvas, jog Lietuva būtų nepriklausoma, kai prie parlamento budėjo minios žmonių, pasiryžusių paaukoti savo gyvybes, jog apgintų šią bene svarbiausią valstybės instituciją. Ne Seimo narius, bet Seimą kaip valstybės nepriklausomybės simbolį. Beje, rimčiausias Lietuvos Seimas buvo pirmasis, Kovo 11-ąją atkūręs valstybės nepriklausomybę. Po to – degradacija. Į Seimą po kiekvienų rinkimų ateidavo vis silpnesni politikai, kol pasiekėme dabartinę situaciją, kai patys seimūnai save vadina „mėšlu.“

Dažnai yra priekaištaujama, jog daug skundžiamasi, bet nieko konkretaus nedaroma. Tačiau skirtingai nuo politikos komentatorių, kurie gali tik priversti susimąstyti, Seimo nariai turi galimybę daug ką nuveikti valstybei bei jos gyventojams. Žymiai daugiau nei pasiskelbti organinėmis trąšomis. Bet kur tau! Politinis striptizas suteikia daugiau malonumo atlikėjams bei, tikriausiai, nemažai daliai žiūrovų.

Visuomenė yra tokia ciniška ir taip nusivylusi šalies politikais, jog tokie šou ne tik nereikalingi, bet ir žalingi.

Vis dėlto, ačiū Seimo nariui, jog jis savo televiziniais striptizais verčia susimąstyti (ir vėl) apie tai, kas vyksta Lietuvoje, kodėl diskredituojamos svarbiausios valstybės institucijos, kodėl tai daro patys šių institucijų atstovai. Vienintelė šio pasisakymo vertė – pagalvoti, ar tikrai norime, jog Lietuvos likimą lemtų organinės trąšos.