Tai kas, kad Lietuva teįstengė į žaidynes pasiųsti tik 6 sportininkus, kai latviai ten delegavo 58-ių sportininkų komandą, estai – 27-ių; kad mūsų laimėjimai tokie kuklūs, jog gali nepilnavertiškumo kompleksiuką įsivaryti; kad mūsų sporto vadai vėl tik rankomis skėsčioti gali... Rusai elgiasi kitaip: pirmomis olimpiados dienomis neiškovoję medalių, jie jau kovo pradžioje Dūmoje išklausys sporto ministro Vitalijaus Mutko ir Olimpinio komiteto vadovo Leonido Tegačiovo ataskaitas. (Beje, gausi ir medaliais pasidabinusi Rusijos rinktinė vasario 28 d. Vankuveryje gali sulaukti paties D.Medvedevo). Gi mes tik pabėdosime: krizė, nepritekliai, trūksta lėšų, silpna žiemos sporto bazė, neugdoma pamaina...Nuoskaudos nurims, ir netrukus pulsime pompastiškai švęsti Nepriklausomybės atkūrimo 20-mečio – su visais karaliais ir karalienėmis, diktatoriais ir diktatoriukais, prezidentais ir šiaip garbingais ir nelabai pasaulio žmonėmis.
Bet šįkart – apie kitką.

Kai kas įnirtingai skalambija varpais, kad Žiemos olimpinės žaidynės netrukus visiškai numirs. Kodėl? Yra keletas priežasčių, aiškina Vakarų analitikai. Štai internetinis dienraštis „The American Thinker“ nurodo keletą aplinkybių, kodėl gi nuo 1924 m. rengiamos Olimpinės žaidynės gali tapti istorija. 

Žiemos sportas vis labiau tampa elitinis. Mažos vargingos Pietų valstybės, ypač tos, kurios niekada nemačiusios sniego, vargu ar gali įsirengti dailiojo čiuožimo arenas, rogučių, greitojo nusileidimo ar kitas brangiai kainuojančias trasas.
Česlovas Iškauskas

Žiemos sporto šakų žaidynės tradiciškai yra Europos, Šiaurės Amerikos, buvusios SSRS sporto pasiekimų demonstracija. Tiesa, kai kurios Azijos šalys (Japonija, Kinija, Pietų Korėja), pasinaudojusios Vakarų technologijomis, taip pat įsiterpė į šią solidžią draugiją. Žiemos sportas vis labiau tampa elitinis. Mažos vargingos Pietų valstybės, ypač tos, kurios niekada nemačiusios sniego, vargu ar gali įsirengti dailiojo čiuožimo arenas, rogučių, greitojo nusileidimo ar kitas brangiai kainuojančias trasas. Ir jokiais socialiniais stimulais, lėšų perskirstymais negalima tropinio klimato šalies atstovų užkelti ant olimpinės pakylos. Nebent žiemos sporto talentai emigruoja ir sušvyti visomis olimpinėmis spalvomis svetur, bet tokių reta.

Klimato atšilimas arba bent jau kalbos apie klimato kaitą taip pat gąsdina olimpinių žaidynių rengėjus. Atmosferos tarša sukuria vadinamąjį „šiltnamio efektą“, kuris daro įtaką ne tik žemumose esantiems regionams, bet ir kalnuotoms, arktinio klimato vietovėms. Atstatyti tirpstančio sniego ir ledo trasas – brangus užsiėmimas. Prisimename, kiek baimės Vankuverio žaidynių organizatoriams įvarė jų atidarymo metu ir pirmosiomis dienomis tvyrojęs tirštas rūkas ir krapnojęs lietutis. Kas gali pasakyti, ar po ketverių metų Sočyje – šiame Juodosios jūros atogrąžų kurorte – žnaibys šaltukas, ar sportininkai varžysis „šiltnamyje“?

Gal pasaulinio atšilimo ir neverta taip sureikšminti, užtat didžiausią pavojų Žiemos olimpinių žaidynių ateičiai kelia tai, kad, kaip rašo „The American Thinker“, pamažu miršta olimpinės nacijos. Nesunku pastebėti, kad 8 olimpinės šalys – Norvegija, Rusija, JAV, Austrija, Vokietija, Suomija, Kanada, Švedija – per šiuos 86-rius žiemos olimpinio judėjimo metus davė daugiausiai čiuožėjų, ledo ritulininkų, kalnų slidininkų, slalomo meistrų, o ir pačios jos keletą kartų buvo tapusios olimpiadų organizatorėmis. Tačiau jos lyg tyčia negali pasigirti kitkuo: augančiu gimstamumu. Antai, Norvegija – daugiausiai olimpinių titulų turinti šalis – pagal demografinius rodiklius užima tik 181 vietą tarp 228 (11,12 kūdikio 1000 gyventojų). Rusija atitinkamai užima 182 vietą (11,03 kūdikio), Austrija – 223 vietą ir Vokietiją – 226-ą (8 kūdikiai). Japonijoje, kuri vos nepatenka į olimpinių medalininkių aštuntuką, gimstamumo rodiklis ne ką geresnis – 7,87 gimimo tūkstančiui gyventojų. JAV kiek pataiso šią statistiką, pagal gimstamumą užimdamos 153 vietą pasaulyje su 14,3 gimimo 1000 gyventojų. 

Naujos technologijos, karinės galios augimas, visuomenės susitelkimas, religinės ir dvasinės vertybės, ekonominis svoris – tai svarbiausi civilizacijos išsaugojimo faktoriai, bet kartu jie ir naikina žmoniją. Kompanija „RAND Corporation“ 2005 m. atliko tyrimus Europoje, kaip jos šalyse socialiniai ir ekonominiai stimulai veikia demografinius procesus. Rezultatai kelia nerimą: daugėja senyvų žmonių, mažėja šeimos, darbingų žmonių, auga išlaidos socialiniam draudimui, sveikatos apsaugai, „nuvagiamos“ lėšos pirmiausiai iš kultūros ir sporto. Europa nepajėgia šių praradimų kompensuoti imigracijos sąskaita. 

Londono „Daily Telegraph“ priduria kitą aspektą: per pastaruosius 30 metų musulmonų skaičius žemyne išaugo dukart, o iki 2015 m. jis dar padvigubės. Briuselyje dabar populiariausi septyni vardai: Mohammedas, Adamas, Rayanas, Ayubas, Mehdy, Aminas ir Hamza. Ar manote, kad islamo pasekėjų antplūdis pakels Europos šalių ekonomiką, o juo labiau duos postūmį sportiniam olimpiniam judėjimui?- retoriškai klausia britų leidinys.

Olimpinių žaidynių organizatorius, žinoma, labiausiai jaudina kitkas: kiek nuostolių ar pelno duos tokie pasauliniai renginiai? Kai Vankuveris ir Vistleris 2003 m. įgijo teisę rengti žiemos Olimpines ir Parolimpines žaidynes (šios vyks kovo 12 – 21 d.), dar niekas nekalbėjo apie ekonomikos krizę. 2008 m. jų biudžetas jau sudarė 1,15 mlrd. eurų, bet per šį laiką jis dar šiek tiek išaugo Kanados valstybinio ir Britų Kolumbijos provincijos biudžetų dėka. Daugiausiai – apie 540 mln. eurų – papildomai buvo skirta saugumo užtikrinimui. 

Jeigu prieš septynerius metus rengėjai optimistiškai kalbėjo, kad pajamos tikrai viršys išlaidas, tai dabar tokio optimizmo nėra. Vien tik Olimpinio kaimelio statyba atsiėjo 700 mln. eurų. Po žaidynių jis bus atiduotas miesto valdžiai, kuri pastatus parduos kaip butus. Vokiečių laikraštis „Stuttgarter Zeitung“ abejoja, ar ekonominio sąstingio laikais butus pavyks parduoti už gerą kainą. Todėl yra didelė tikimybė, kad provincijos biudžetas „sės į balą“, kurių Vankuveryje šią olimpinę žiemą netrūksta, ironiškai pastebi laikraštis. Neseniai atliktos apklausos duomenimis, tik pusė Vankuverio gyventojų mano, kad Olimpinės žaidynės jiems „duos pozityvių permainų“. Pernai BBC tiesiai šviesiai Vankuverio olimpines žaidynes pavadino būsiant pačias blogiausias iš visų.

Tai kartu ir perspėjimas kitoms paraiškas rengti Žiemos olimpiadas pateikusioms šalims: ar ne laikas jas atsiimti? Juo labiau, kad vis sunkiau pavyksta užtikrinti visišką žiūrovų ir sportininkų saugumą. Tragiška gruzinų sportininko žūtis dar net neprasidėjus olimpiados kovoms uždėjo juodą antspaudą ant visų žaidynių organizatorių pastangų. Nors jie teigia, kad čia niekuo dėta bobslėjaus (ledrogių) trasa, Gruzijos Nacionalinis olimpinis komitetas kreipėsi į Tarptautinę rogučių sporto federaciją dėl trasos nepatikimumo.

Gausu ir kitų skandalų: vietos anarchistai nekliudomi rengia pogromus, antiglobalistai protestuoja prieš milžiniškas išlaidas žaidynėms (TOK jie vadina „globaliniu parazitu“) ir didžiulį skurdo lygį Vankuveryje, nesveikos psichikos vyriškis gali prisiartinti prie garbingo svečio JAV viceprezidento Joe Bideno, griūna pertvaros žiūrovų tribūnose...

Pats Žiemos olimpinių žaidynių vidurys. Bet jau dabar vieni džiaugiasi pergalėmis, o kiti gydo žaizdas, skaičiuoja prarastus milijonus ir sako: „Mums jau gana, dabar eilė jūsų problemoms“. Ar ištvers jas Sočis? O gal jis bus paskutinis?