2004 m. Prancūzija uždraudė nešioti musulmoniškas skareles mokyklose. Šiemet jau užsimota uždrausti dėvėti burką ar nikabą visose viešose vietose – ligoninėse, mokyklose, biuruose ir viešajame transporte. Pasak parlamentinio komiteto, veido šydas prieštarauja pamatinėms Respublikos vertybėms.
Šioms išvadoms pritarė 57 proc. apklaustų prancūzų, kuriems tokie musulmonių apdarai asocijuojasi su ekstremizmu, lyčių nelygybe ir antisekuliarizmu.
Burkas Europoje nešioja nedaug moterų
Prancūzų dienraštis „Figaro” rašo, kad Prancūzijoje gyvena didžiausia musulmonų bendruomenė (5–6 mln.) Europoje, tačiau burkas ar nikabus esą nešioja ne daugiau kaip 2000 moterų. Todėl šio draudimo kritikai kelia klausimą, kam vis dėlto užkliuvo šios kelios moterys ir ar burkų draudimas dar labiau neatskirs musulmonų. Ar tai nėra kylanti islamofobijos banga Europoje, prasidėjusi 2009-ųjų gruodį Šveicarijos referendumu, draudžiančiu minaretus?
Vokiečių dienraštis “Spiegel” rašo, kad ir kitose valstybėse musulmonų bendruomenės yra gausios. Tokios kaip Olandija, Danija ir Belgija svarsto panašius draudimus. Italijoje bei Vokietijoje taip pat nuskambėjo pritarimas Nikola Sarkozy kvietimui išguiti islamiško fundamentalizmo simbolius iš šių modernių Vakarų valstybių. Italijos lygių galimybių ministrė Mara Carfagna (Mara Carfagna) pareiškė: „Prancūzų iniciatyva padrąsins ir kitas Europos valstybes imtis priemonių musulmonių priespaudai mažinti.“
Danijos premjeras sveikino prancūzus
Skandalingasis danų dienraštis “Jyllands-Posten” cituoja Danijos ministrą pirmininką Larsą Lokke Rasmusseną, kuris pasveikino prancūzų sprendimą teigdamas: „Musulmonėms turi būti draudžiama dėvėti burką ar nikabą, jei jos nori dirbti valstybės tarnautojomis, tačiau draudimo dėvėti šiuos drabužius nebus.“
Nors danų vyriausybė griežtai kalba apie burkų draudimą viešojoje erdvėje, tačiau yra siunčiama žinia, kad didelio triukšmo viešumoje nenorima. Kaip teigia “Jyllands-Posten”, burkų draudimas bus perkeltas į institucijų ir darboviečių lygmenį. Vienintelė vieta, kurioje Danijos vyriausybė draudžia veido šydą, yra teismas.
Švedijos feministė: be burkų moterys neišeis iš namų
Švedų dienraštis “Svenska dagbladet” teigia, kad Švedijos vyriausybė nėra taip karingai nusiteikusi prieš burkas ir nikabus kaip prancūzų ar danų. Dauguma parlamentinių partijų laikosi pozicijos „islamui taip, tačiau radikaliajam islamui - ne“. Švedijos ministras pirmininkas Fredrikas Reinfeldtas kalbėjo, kad jis simpatizuoja tiems, kurie nori uždrausti burkas ir nikabus, nes švedai nemėgsta dengti savo veido ir nemėgsta, kai jį dengia kiti.
Švedijos feminisčių partijos lyderės Monos Salin manymu, „toks draudimas, koks šiuo metu yra bandomas įteisinti Prancūzijoje, tik pasmerks gėdai ir atskirčiai moteris, išpažįstančias islamą, o ne jas išlaisvins. Užuot nusiėmusios burkas, šios moterys nebeišeis iš namų visiškai“.
Dauguma Skandinavijos valstybių dienraščių, apžvelgdami burkų draudimą Prancūzijoje ir savo šalyse, sutaria, kad burkas nešioja labai nedaug moterų ir tai nekelia grėsmės jų visuomenei bei demokratinėms vertybėms. Pritariama, kad yra kur kas svarbesnių bėdų. Joms reikia skirti daugiau dėmesio nei keliems šimtams (Danijos ir Švedijos) ar porai tūkstančių (Prancūzijos) „burkų“.
Kairieji dėl burkų draudimo susiskaldę
Ispanų dienraščio „Periodico” pagrindiniame straipsnyje „Burkos ir Respublika“ išreiškiamas susirūpinimas, kad prancūzai turėtų kreipti daugiau dėmesio ne į burkų draudimą, bet į islamo inkorporavimą į Respubliką ir į tokį fenomeną kaip prancūziškojo islamo atsiradimą, nuo kurio jau niekur nebepabėgsi.
Dienraštis taip pat atkreipia dėmesį, kad, nors parlamentinis komitetas pataria drausti burkas ir nikabus viešumoje, tačiau parlamentas šiuo klausimu yra pasidalijęs į kelias nuomonių stovyklas. Dešinieji yra linkę musulmoniškas skraistes drausti, o socialistai ir kitos partijos yra susiskaldę.
Tai atskleidžia, kad viena yra daugumos nepritarimas veido dangstymui, o visai kas kita yra tiesioginis draudimas, kuris yra nepriimtinas daugumai liberalių prancūzų. Bijoma, kad, visiškai uždraudus burkas, musulmonai gali pradėti protestuoti ir elgtis radikaliai. Kitaip sakant, nedidelė problema gali virsti didele.
Kairuoliškas vokiečių laikraštis „Tageszeitung“ rašo, kad, sparčiai augant nedarbui Prancūzijoje, ataka prieš burkas yra „dirbtina“ ir sukurta, kad atitrauktų dėmesį nuo didėjančios kapitalistinės sistemos krizės. Tai nėra atsitiktinumas, kad tiek daug energijos išliejama diskusijai prieš naująjį ideologinį priešą – islamą.
Dienraštis kaltina N. Sarkozy ir jo valdomą Tautinio judėjimo sąjungą (UMP), kad jie vartodami nacionalistinę retoriką stengiasi užkirsti kelią rinkėjų nusivylimui ir kreipia visuomenę į radikaliąją dešinę. Debatai apie nacionalinį tapatumą yra ksenofobiški ir nukreipti prieš musulmonų bendruomenę.
„Talibanas paplotų“
„New York Times“ pagrindiniame straipsnyje „Talibanas paplotų“ taip pat smerkiamas Prancūzijos sprendimas uždrausti burkas viešose vietose. Pasak dienraščio, visas šis šurmulys yra sukeltas dėl artėjančių regioninių rinkimų kovo mėnesį.
Dėl šios priežasties N. Sarkozy ir jo kolegos siekia rasti būdų, kaip nukreipti visuomenės pyktį dėl kylančio nedarbo šalyje. Yra daug sunkiau sukurti naujas darbo vietas, negu užsipulti niekuo dėtus musulmonus.
Amerikiečių leidinys primena, kad musulmonų, kaip visų blogybių priežasties, įvardijimas visada atnešdavo papildomų balsų Prancūzijos radikaliosios dešinės politikams, o ypač Jeanui-Marie Le Penui. N.S arkozy rado būdą, kaip atimti balsų iš radikalų, ir kartu su savo vyriausybe praleido net kelis mėnesius skatindamas kartais kvailus, o kartais net grėsmingus „nacionalinius debatus“ dėl prancūziškojo tapatumo.
Dienraštis griežtai konstatuoja: „Joks politinės galios ir naudos siekimas negali būti pateisinamas neapykantos kurstymu.“
„Atgimime" taip pat skaitykite:
Teisėsaugininkai spardosi
Prokuratūros trintį su politikais ir protestuojančiais žmonėmis vainikavo prieš savaitę dėl “asmeninių priežasčių” atsistatydinusio generalinio prokuroro Algimanto Valantino pavaduotojo Gintaro Jasaičio kaltinimai, kad prokuratūra patiria konservatorių spaudimą. Ar viską pasakė G.Jasaitis ir kodėl būtent dabar? Džina Donauskaitė
Ukraina pasirinko: bus prezidentas - ugniagesys
Buvęs Lietuvos ambasadorius Ukrainoje Algirdas Kumža esminių pokyčių valdant išrinktam naujajam šalies prezidentui nesitiki. Stanislovo Kairio pokalbis.
Nei posto, nei įtakos, nei pinigų
Buvusiam VSD vadovui Mečiui Laurinkui, kuris buvo pradėjęs ambasadoriaus karjerą, koją pakišo noras suderinti politikos apžvalgininko ir diplomato pareigas. Bet nepavyko. M.Laurinkų kalbino Indrė Makaraitytė.
Bestabdant interneto traukinį
Bandymas teistis su „Microsoft Windows” besidalijančiais tautiečiais bei dalytis padedančia įmone galbūt atplėš vieną vagoną, bet interneto sąstato nesustabdys.
Iššūkis pasauliui: Kinija užaugo ir turi ambicijų
Sėkmingas laviravimas audringoje ekonomikos recesijos jūroje suteikė Kinijai iki šiol neregėto pasitikėjimo savo jėgomis. Kinijos įtaka pasauliui neabejojama, tačiau klausimas, kokia kryptimi juda ši šalis, išlieka neatsakytas. Vytautė Šmaižytė
Egzorcistas Seime, arba Racionalumo iliuzija
Daugelis šiuolaikinių žmonių linkę suvokti velnią kaip blogio simbolį, tačiau Katalikų Bažnyčios mokymas teigia, kad šėtonas yra realus demonas, galintis apsėsti žmogų. Tad ar ištikti dvasinės krizės eisime pas kunigą ar pas psichologą? Rasa Navickaitė