Negana to, bankininkai, kurie sukėlė finansinę krizę, dabar ėmė teikti savo siūlymus, kaip ateityje jos pasikartojimų išvengti. Dauguma šių siūlymų susiveda į tai, kad finansinių rinkų reguliuoti apskritai neverta. Beje, pasaulio piliečiai nesulaukė JAV atsiprašymo už sukeltos krizės nepatogumus, niekas neiškėlė abejonių dėl audito bendrovių, kurios tikrino bankų veiklą ir rašė teigiamas kompetencijos ataskaitas.
Praėjusią savaitę teko dalyvauti Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos Ekonomikos komiteto posėdyje Londone ir svarstyti globalinės krizės priežastis, pasekmes ir išmoktas pamokas. Susitikimai vyko su žymiausiais Didžiosios Britanijos ekonomistais, o taip pat su Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko (ERPB) vadovais. Šio banko tyrimų duomenimis Lietuva patenka į krizės “čempionų” penketuką.
Pereinamosios ekonomikos šalyse 2009 m. ekonomikos kritimas buvo 6,3 proc., bet dvigubai didesnis kritimas buvo stebimas Baltijos šalyse, o taip pat Ukrainoje ir Armėnijoje. Prognozės 2010 metams taip pat nėra labai džiugios. Nors laukiamas ekonomikos kilimas, tačiau jis bus lėtas dėl negrąžinamų paskolų ir kreditavimo stygiaus. Visiškas ekonomikos atsigavimas Baltijos šalims prognozuojamas tik apie 2015 m.
Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas (ERPB) daro išvadą, kad užsienio bankai buvo stabilizuojantis faktorius likviduojant krizės pasekmes. Tačiau užsienio motininiai bankai yra atsakingi už krizės pagilinimą jau vien dėl to, kad kreditai buvo dalijami į kairę ir į dešinę, o Lietuvos atveju ir iš perskolintų lėšų. Dėl to padidėjo užsienio skola, didėjo ir fiskalinis deficitas, augo nedarbas. Todėl mūsų šaliai reikia nedelsiant pertvarkyti augimo modelį ir turėti kuo daugiau vietinių šaltinių.
Be abejonės, turi būti siekiama konvergencijos, tačiau lėtesniu tempu. Taip pat būtina šalinti didelės finansinės integracijos rizikas, todėl Lietuvos Valstybinio banko atkūrimas būtų vienas iš realiausių žingsnių švelninant krizės pasekmes.