Išlemenęs kažką panašaus į „na žinote, čia tas kosmosas...“ - šią svarbią veiklos sritį pristatė taip, tarsi ne premjeras ir ne ministrai prie pasitarimų stalo būtų sėdėję. Atmestinai pateikus klausimą visai Lietuvai svarbūs sprendimai buvo atidėti neapibrėžtam laikui.
Numojęs ranka į Andriaus Kubiliaus vyriausybės programos įsipareigojimus, ministras G.Steponavičius ne tik neparodė jokių pastangų, jog Vyriausybės nutarimu būtų patvirtintos Lietuvos kosmoso politikos gairės, tačiau ilgiausiai vilkino ir galiausiai sustabdė 2008 m. gruodį pradėtas Lietuvos derybas su Europos kosmoso agentūra (EKA) dėl bendradarbiavimo sutarties sudarymo; nė piršto nepajudino, kad būtų įgyvendintas Seimo Informacinės visuomenės plėtros komiteto sprendimas - vykdyti plačiosios visuomenės informavimo kampaniją apie kosmoso naudą valstybei ir visuomenei. Matyt, švietimo ministrui neapsišvietusi visuomenė parankesnė už šviesuomenę, kaip ir įsigalėjęs stereotipas - esą kosminė veikla, tai mokslinės fantastikos sritis, tolima nuo žmonių kasdienio gyvenimo poreikių.
Tokiu savo neveiklumu ŠMM palaiko visuomenėje įsitvirtinusius pasenusius, klaidingus stereotipus, esą:
1. Kosminė veikla yra nukreipta į tolimąjį kosmosą, kosminius skrydžius ir tiesioginės praktinės naudos neduodančius fundamentalius dangaus šviesulių tyrimus.
2. Stojimas į Europos kosmoso agentūrą yra per brangus malonumas, todėl sunkmečiu kosmosas Lietuvai turi nerūpėti.
3. Lietuva neturi mokslinio ir technologinio potencialo, įgalinančio ją dalyvauti Europos kosminėse programose.
Kosminės veiklos leidžiasi ant Žemės
Per pastaruosius dešimtmečius kosminės veiklos sritys neregėtai išsiplėtė, suartėdamos su kasdieniniam naudojimui skirtų produktų gamyba bei įvairiapusių paslaugų teikimu. Vargu ar galėtumėme šiandien be kosminių programų įsivaizduoti palydovinių ryšių paslaugas, meteorologinį prognozavimą, pasaulinius interneto ir televizijos transliacijų tinklus, aplinkosauginį Žemės monitoringą bei kitas gyvybiškais svarbias veiklas.
Kosmoso veikla formuoja verslo „piramidę“ - su plačia antžemine kosminio verslo baze, sudarančia sąlygas kurtis vis naujoms, smarkiai besiplėtojančioms „žemiškoms rinkoms“. Ne veltui ji įvardijama politiniu ES prioritetu Lisabonos sutartyje. O Europos ekonominio atsigavimo plane, Vadovų Tarybos bei Kosmoso tarybos rezoliucijose pažymimas didžiulis inovacinis, žymų katalitinį poveikį visai ekonomikai darantis, šios veiklos potencialas.
Mokesčiai sugrįžta per užsakymus
Stojimas į EKA yra pakankamai ilgas procesas, įgalinantis Lietuvą 5 metus, o prireikus, net iki 10 metų be jokių finansinių įsipareigojimų gauti mokslinę, techninę bei organizacinę pagalbą iš EKA ekspertų. Šio bendradarbiavimo metu Lietuvos mokslininkai ir verslininkai susipažintų su EKA reikalavimais „kosminių“ technologijų, produktų ir paslaugų standartizavimui bei sertifikavimui, gautų kitą reikalingą informaciją ir patarimus. Po to prasidėtų bandomasis 5 metų laikotarpis, kuomet, mokant 1 mln. eurų į metus, būtų pradėti vykdyti realūs bendri projektai. Ir, tik sėkmingai įveikus šį bandomąjį laikotarpį, valstybė galėtų tapti tikrąja EKA nare.
Taigi, anksčiausiai Lietuva į EKA galėtų įstoti tik po 10 metų. Tačiau, jeigu EKA ekspertai, pasibaigus kuriam nors iš minėtų etapų, pastebėtų, kad valstybė nepasirengusi kitam etapui, ankstesnis etapas galėtų būti kartojamas... Tokia ilga ir sudėtinga procedūra yra numatyta dėl to, kad EKA galioja „geografinės grąžos“ principas, pagal kurį - narystės agentūroje mokestis turi sugrįžti valstybių narių mokslo ir verslo subjektams, kaip EKA užsakymai!
Lietuva turi potencialą
Pastaraisiais metais kosmoso sektoriaus mokslininkai ir verslininkai ėmė konsoliduotis ir siekia, kad būtų suformuota aiški valstybės politika šioje srityje. 2007 m. buvo įkurta Nacionalinė kosminių technologijų platforma (NKTP), o 2009 m. - Nacionalinė kosmoso asociacija (NKA), vienijanti 5 pagrindinius šalies universitetus bei 10 mokslinio tyrimo institutų ir 7 verslo įmones. Asociacija pradėjo partnerių paieškas Lietuvoje bei Europoje ir už jos ribų.
Lietuva galėtų nedelsiant pradėti jau minėtą ilgą ir nelengvą įsitraukimo į Europos kosmoso programas ir prestižinius EKA projektus procesą. Mūsų šalies mokslinis ir verslo potencialas yra tikrai pakankamo lygio. Tačiau tam būtina, kad valstybėje būtų nedelsiant suformuluotos pagrindinės kosmoso politikos gairės, parengta šio mokslui imlaus pramonės sektoriaus plėtros strategija ir pradėtas oficialus bendradarbiavimas su EKA.
Kosmoso veikla apima labai platų mokslo ir technologijų plėtros sričių spektrą bei verslui labai svarbias ir sparčiai besiplėtojančias inovatyvių produktų ir paslaugų rinkas. Viena vertus, kosminėse programose gali būti panaudotos bemaž visos Žemėje taikomos iki aukščiausios kokybės ir iki didžiausio patikimumo išplėtotos technologijos. Antra vertus, sukurtos naujos pažangios kosminės technologijos turi galimybę sugrįžti į Žemę konversijos būdu, tai yra, gali būti naudojamos įvairiose žemiškosiose pramonės srityse.
Dėl visa apimančio pobūdžio kosmoso veikla nereikalauja papildomų mokslo ir technologijų prioritetų nustatymo valstybėje ir lėšų atitraukimo iš jau nustatytų prioritetų. Atvirkščiai, kosmoso veikloje gali būti naudojamos visos naujausios mokslo žinios ir plėtojamos pažangiausios Lietuvos mokslo ir aukštosios technologijos, kaip antai: lazeriai, biomedicina, biotechnologijos, energetika, naujos medžiagos, fundamentiniai gamtos mokslai ir kt. Savo ruožtu, įtraukimas į kosmoso veiklą, dar labiau paskatintų šių sričių vystymąsi. Kosmoso politika ir bendradarbiavimas su EKA suteiktų realią galimybę mokslo institucijoms praktiškai pritaikyti žinias, sukuriamas pagal slėnių, Nacionalinę kompleksinę, Jungtinių tyrimų programas... o įmonėms atrasti naujas inovatyvias rinkos nišas.
Verslininkai jau dairosi į kitas šalis
Tiek vilkinant susitarimo su EKA sudarymo procesą, tiek neapibrėžtam laikui atidėjus Lietuvos kosmoso politikos gairių tvirtinimo klausimą prarandamas labai brangus laikas. Lietuva jau pirmaisiais krizės metais galėjo pradėti bendradarbiavimą su EKA ir sulaukti tarptautinių ekspertų pagalbos tikslinant mūsų šalies turimą mokslo ir verslo potencialą, rengiant šio sektoriaus plėtros ir įsitraukimo į Europos kosmoso veiklą programą. Lietuvai kopiant iš krizės, būtų buvę galima jau pradėti vykdyti ir pačią programą. Tai būtų vienas iš tiesiausių kelių, užtikrinant ekonomikos augimą, pažangių technologijų vystymą bei verslo, ypač paslaugų sferos, plėtrą.
Dabar mes, skirtingai negu mūsų kaimynai estai ir latviai, vis dar trypčiojame vietoje. Estija bendradarbiavimo susitarimą su EKA pasirašė - 2007 m., Latvija - 2009 m. liepos mėn. Lietuva lieka viena iš paskutinių ES valstybių narių, vis dar nepradėjusių bendradarbiavimo.
Lietuvos mokslininkai ir verslininkai sunerimę dėl ŠMM vadovybės, kuri be paaiškinimų ir diskusijos stabdo Lietuvos ir jų pačių tiesioginio dalyvavimo galimybes Europos kosmoso programose. NKA bando belstis į Seimo, Vyriausybės ir kitų ministerijų duris ir reikalauja klausimo sprendimo. Dėl neatsakingo ŠMM požiūrio bei elgesio Lietuva praranda galimybes sparčiau plėtoti savo aukštų technologijų pramonę ir inovacijomis grįstą verslą.
Kadangi mūsų šalis neturi jokios bendradarbiavimo sutarties su EKA, Lietuvos verslo įmonės, ieškodamos EKA užsakymų, priverstos dirbti per tarpininkus, pvz. Suomiją ar Estiją. Šiose šalyse vykdoma inovacinė politika žymiai palankesnė įmonėms nei Lietuvoje.
Tad būtina kuo skubiau pratęsti derybas su EKA bei sudaryti oficialų tarptautinį bendradarbiavimo susitarimą, siekiant įstoti į šią organizaciją. Be atidėliojimų turėtų būti apsvarstyti ir pateikti tvirtinti Vyriausybei, į gilų stalčių nukišti, Pagrindinių Lietuvos kosmoso politikos gairių bei 2009-2011 m. Lietuvos įsitraukimo į EKA veiklą veiksmų plano projektai. Į Lietuvos kosmoso politikos formavimo ir bendradarbiavimo susitarimo su EKA sudarymo procesus vertėtų įtraukti ir Nacionalinę kosmoso asociaciją, atstovaujančią šios srities Lietuvos mokslą ir verslą.
Ar dar ilgai ministras G.Steponavičius užims stručio poziciją? Kiek dar reikės laiko, kol krizės akivaizdoje, aukštojo mokslo reformos bei kitų kontraversiškų politinių žingsnių švietimo srityje autorius, išdrįs be paniekinančios šypsenėlės ištarti žodį - kosmosas?
Gyvename šalyje, kurioje mokslininkai, verslininkai, Seimo Švietimo ir mokslo bei Informacinės visuomenės plėtros komitetai ir Lietuvos Respublikos prezidentė palaiko Vyriausybės programos nuostatą dėl neatidėliotinų pastangų būtinų Lietuvos įsijungimui į Europos kosmoso agentūros veiklą - o klausimas nejuda. Ir, matyt, nejudės? Tol, kol švietimo ir mokslo reformos padarinių išsigandęs ministras bus krečiamas kosminio šalčio, bijodamas būti nesuprastas „alkanos“ ir „neapšviestos“ savo tautos.