Tai reiškia, kad šios atsakomybės negali kratytis ir dabar valdžioje esančios partijos, nes mes, rinkėjai, dar nepamiršome, jog Gedimino Kirkilo vyriausybė buvo mažumos vyriausybė, tad daugumoje buvusi opozicija galėjo neleisti valdantiesiems taip neatsakingai žiūrėti į artėjančią ekonominę krizę.


Prancūzai jau seniai vartoja terminą „politinė klasė“, juo nusakydami žmones, gyvenančius iš politikos. Galime drąsiai sakyti, kad per 20 nepriklausomybės metų ir mūsų visuomenėje susidarė socialinė grupė, kurią būtų galima pavadinti politine klase. Pirmiausia tai – politinių partijų elitas, kuris nuolat laimi Seimo nario mandatus, tada kitus partijos narius įdarbina savo padėjėjais ir frakcijų ar komitetų patarėjais. Susidaro kad ir nedidelė, bet įtakinga grupė žmonių, kurie gyvena iš politikos.

Taip ir turi būti, nes demokratinė visuomenė negali gyvuoti be profesionalių politikų. Apie juos prabilau todėl, kad šie mūsų profesionalai net ir rimčiausios krizės akivaizdoje žaidžia savo žaidimus ir, drįsčiau sakyti, mausto mus. Turiu galvoje opozicinių partijų atstovų nuolatines šnekas apie tai, kad dabartinė valdžia apiplėšinėja pensininkus. Visiškai suprantamas politinių partijų noras pateikti save kaip pensininkų gynėjus, nes pensininkai bene labiausiai domisi politika ir yra aktyvūs balsuotojai rinkimuose. Tačiau tokios politikų šnekos turi turėti ribas, nes peržengus jas jos virsta demagogija.

Juk ar galima apiplėšti tą, kuris nieko neturi? Negi opozicijoje esantys politikai mano, kad mūsų pensininkų pensijos guli kaip pinigų kalnai Sodros seifuose, iš kurių jie kas mėnesį paimami ir atnešami gavėjams į namus? Juk nėra tokių pinigų kalnų, o pensijos mokamos iš tų pinigų, kuriuos kas mėnesį moka visi tie, kurie privalo mokėti mokesčius „Sodrai“.
V.Dumbliauskas
Demokratinė visuomenė negali gyvuoti be profesionalių politikų. Apie juos prabilau todėl, kad šie mūsų profesionalai net ir rimčiausios krizės akivaizdoje žaidžia savo žaidimus ir, drįsčiau sakyti, mausto mus.

Šalyje kaip gripo epidemija auga bedarbystė, darbo neturi jau daugiau kaip ketvirtis milijono žmonių. Šie žmonės jau nemoka jokių mokesčių, išskyrus pridėtinės vertės, nes jį moka visi, kas nori valgyti ir gerti. Tad ar galima sakyti, kad pensininkai yra apiplėšinėjami? Tiesiog Sodra nesurenka tiek pinigų, kiek jų reikia pensijoms. Belieka tų pinigų skolintis, tas skolas užkraunant būsimoms kartoms.

Taigi, nereikėtų kalbėti apie pensininkų apiplėšinėjimą. Krizė smogė beveik mums visiems, bet labiausiai tiems, kurie neteko darbo. Turint galvoje, kad dauguma darbingo amžiaus žmonių turi mokyklinio amžiaus vaikų, bedarbystė yra daug kartų didesnė tragedija nei keliomis dešimtimis litų sumažintos pensijos.

Vyriausybės pirmųjų veiklos metinių proga jos pirmininkas Andrius Kubilius prakalbo apie tai, kad jei pirmaisiais šios Vyriausybės veiklos metais svarbiausias jos darbas buvo biudžeto subalansavimas, tai antraisiais metais svarbiausia bus nedarbo mažinimas.

Psichologinėje literatūroje teko skaityti, kad vienas iš skirtumų tarp moterų ir vyrų yra tas, jog moterys vienu metu gali daryti kelis darbus, tuo tarpu vyrai – tik vieną. Todėl drįstu kreiptis į Seimo daugumą ir siūlau skubiai sudaryti vyriausybę vien iš moterų. Esu tikras, kad tokia moteriškių vyriausybė sugebės vienu metu ir balansuoti biudžetą, ir mažinti nedarbą, ir skatinti verslą.