Kosmoso veikla – tai naujos palydovinio ryšio, interneto, televizijos, meteorologijos, Žemės planetos stebėjimo, aplinkosaugos, valstybės saugumo, resursų naudojimo plėtros bei krizių valdymo galimybės.
Tačiau 2009 m. rugpjūtį Švietimo ir mokslo ministerija nutraukė Lietuvos pasirengimą bendradarbiauti su Europos kosmoso agentūra, sustabdė Lietuvos kosmoso politikos formavimą, kai Estija 2007 m. o Latvija 2009 m. liepos mėn. pasirašė bendradarbiavimo sutartį su EKA, su tarpvalstybine organizacija, kuri taikiais tikslais plėtoja Europos valstybių bendradarbiavimą kosmoso mokslinių tyrimų ir kosminių technologijų kūrimo ir taikymo srityje.
Švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius nei mokslo, nei verslo bendruomenei, nei plačiajai visuomenei neaiškina savivalės priežasčių – kodėl atėmė iš Lietuvos mokslininkų bei verslininkų naujos kūrybinės veiklos galimybes, veiklos, kuri skatintų valstybės ekonominį augimą bei plėstų paslaugų sferas.
Lisabonos sutartyje kosmoso veikla pripažįstama vienu esminių Europos Sąjungos politikos bei mokslo tyrimų, naujų technologijų plėtros prioritetu. Lietuva, pasirašiusi bendradarbiavimo sutartį su Europos kosmoso agentūra, galėtų gauti EKA mokslinę bei techninę ekspertų paramą. Dabar dėl Švietimo ir mokslo ministerijos bejėgiškumo ir neveiklumo Lietuvos valstybė praranda galimybę gauti vertingą paramą bei galimybę dirbti naujose programose, kurios padėtų atsigauti Lietuvos ekonomikai, sustiprintų ir išplėstų Lietuvos mokslo ir verslo ryšius.
Lietuvos kosmoso veiklos sužlugdymas - tai dar vienas dabartinės valdžios tuščiažodžiavimo ir destrukcijos įrodymas.