Sakoma, kad tik kvailys dukart užlipa ant to paties grėblio. Pataisa: kvailys ir Vilniaus taryba. Mat jau viena kartą įvažiavimas į senamiestį buvo apmokestintas. Tie, kas rinko mokestį, labai gerai pasipinigavo. Tiek tebuvo naudos.

O kokios virtinės nutįsdavo žemyn Basanavičiaus gatve! Dabar, aišku, stovės elektroninė įranga, bet vis tiek reikės laiko užkardui pakilti ir nusileisti. Automobilių per paskutinį dešimtmetį padaugėjo ne dviem ir ne trimis kartais. Jei tie 10 ar 5 litai nesumažins norinčių patekti į senamiestį, galima įsivaizduoti, kokios eilės susidarys gatvėse prie užtvarų. O jei norinčiųjų sumažės, ypač tranzitinių automobilių, jie neišgaruos, o pasuks aplinkinėmis gatvėmis. Šios ir taip jau dūsta nuo kamščių, o gudragalviai plano autoriai dar kreipia į jas papildomus srautus.

Nežinia, kieno galvoje atgimė ši idėja, tačiau pavasarį ji buvo išguldyta plane, kaip gelbėti Vilniaus viešąjį transportą nuo bankroto. Tą planą merui pateikė nuo A. Zuoko laikų „Susisiekimo paslaugoms“ vadovavęs Vaidotas Antanavičius. Įmonei 2009 m. reikia 162 mln., o iš miesto biudžeto skiriama 74 mln. Ką keičia tie 10 mln., kurių tikimasi iš naujos rinkliavos? Akivaizdu, kad nieko.

Ramūnas Bogdanas
Jei jums reikės važiuoti pas savo stomatologą į senamiestį, vizitas kainuos papildomus 10 litų. Ar ne pigiau pasidairyti kito gydytojo? Jūsų notaras irgi įsikūręs senamiestyje? Užjauskime jį.
Tačiau idėja merui labai patiko, ir tykų vidurvasarį ją prastūmė, apkaišytą rūpesčiu senamiesčio gyventojais ir žmonijos paveldu. Remtasi Rygos pavyzdžiu. Beje, ten apmokestinimą jau panaikino. Nors V.Antanavičius labai stengėsi, ir jo idėja patiko, bet jis pats merui šalia idėjos netiko, todėl jau spalio mėnesį V. Antanavičius pasiprašė iš pareigų. Nebereikėjo jam apie 10 000 litų algos, net į savo prašymo svarstymą nėjo, tik išeitinės gviešėsi kuo didesnės - apie 90 000 litukų. Nedavė – liepė tenkintis mažiau nei 50 000 Lt.

Įprasta tvarka, kad savivaldybės įmonėje pasitraukus direktoriui, iki konkurso direktoriaus pareigoms užimti tas pareigas laikinai eina vienas iš pavaduotojų. Šįkart viskas dėjosi kitaip: meras Vilius Navickas atsivedė savo seną pažįstamą Gintą Bliuvą ir pasodino į tuščią direktoriaus kėdę. Kol kas laikinai. Tą patį G. Bliuvą, kuris anksčiau buvo direktorius „Krasta Auto“ grupėje, kuri su visomis uodegomis perėmė V.Navicko vadovautą UAB „Vedą“.

„Transparency Inernational“ paskutiniame tyrime nurodo, jog Lietuvoje labai paplitusi korupcijos forma yra nepotizmas – giminių ar bičiulių protegavimas. Vilniaus meras patvirtina tai gražiu pavyzdžiu.

Įsivaizduokime, kad apmokestinimo sistema veikia, automobilių senamiestyje žymiai sumažėja. Vaikai vidury važiuojamosios dalies spalvotomis kreidomis piešia merą ant motociklo. Tuščiomis gatvėmis vaikšto turistai, klebendami uždarytų smuklių duris. Pirmo aukšto languose visame senamiestyje – tie patys du jiems nesuprantami žodžiai „Parduodama“ ir „Išnuomojama“.
Senamiestyje iki šiol išliko nemažai smulkaus verslo, kuris kažkokiu stebuklingu būdu ten dar išsilaiko. Kavinukės, restoranai, parduotuvės, viešbučiai, advokatų kontoros, kelionių agentūros, dailės galerijos... Visi jie drauge yra senamiesčio gyvoji dalis. Išmeskime, ir liks muziejus po atviru dangumi.

Jei jums reikės važiuoti pas savo stomatologą į senamiestį, vizitas kainuos papildomus 10 litų. Ar ne pigiau pasidairyti kito gydytojo? Jūsų notaras irgi įsikūręs senamiestyje? Užjauskime jį.
Taksistai jau pažadėjo perleisti įvažiavimo mokestį keleiviams. Senamiesčio užeigos iškris iš konkuruojančių sąrašo. Kas vežios vaikus į būrelius Mokytojų namuose? Kur išleisti ir pasiimti pradinukus iš Salomėjos Nėries mokyklos? Liuteronų bažnyčioje sekmadienio koncertas kainuoja 10 Lt. Ir dar 10 Lt už atvažiavimą. Jei jums reikia paveikslo, ar važiuosite už papildomą mokestį į senamiesčio galerijas? O ką darys aktoriai, filharmonijos muzikantai, kuriems ryte – repeticija, vakare – spektaklis? 20 Lt kasdien? Yra darbų senamiestyje, kur ne po du, o po penkis kartus per dieną tenka skubiai išvažiuoti ir vėl grįžti.

Ramūnas Bogdanas
Sakoma, kad tik kvailys dukart užlipa ant to paties grėblio. Pataisa: kvailys ir Vilniaus taryba. Mat jau viena kartą įvažiavimas į senamiestį buvo apmokestintas. Tie, kas rinko mokestį, labai gerai pasipinigavo. Tiek tebuvo naudos.
Dalis skaitančių jau pagalvojo: tegul palieka automobilius už senamiesčio ribų. Pasivaikščios, bus sveikiau, ir t.t., ir t.t. Aš irgi apie tai pagalvojau. Deja, neradau, kur automobilį palikti. Galima stoties rajone, tik reikia vakarais pačiam ne tik magnetolą išsiimti, bet ir žibintus išsisukti. Trakų gatvės pusėje tėra kelios vietos šalia senojo „Lietuvos“ kino teatro ir nedidelė aikštelė Basanavičiaus gatvėje. Daugiau vietos rasime tik prie Sporto rūmų ar anapus Vilnelės stovėjimo aikštelėje, bet jeigu jūs, mielos ponios ir panelės, einate į Filharmoniją lietingą rudenį, ilgas sukneles pamirškite. O batelius nusineškite maišelyje, kaip jūsų prosenelės nešdavosi iki bažnyčios, tik prie šventoriaus apsiaudamos.

Vilniaus taryba su V.Navicku priešakyje alternatyvos nepasiūlė. Juk turėtų būti taip: jei jums brangu mokėti įvažiavimo mokestį, prašom, prieigose yra aikštelės. Panašiai kaip einant į koncertą, kur kainos parteryje kandžiojasi ir tada renkatės balkoną. O V.Navickas nieko nesiūlo. Tiksliau, siūlo laikytis atokiau senamiesčio: į jį įvažiuoti bus brangu, o prieigose nebus vietos statyti. Žadama įrengti berods šešias aikšteles, bet kol kas nė vienos nėra, o sprendimas apmokestinti įvažiavimą jau patvirtintas.

Keista, kad miesto tarybos dauguma tiki neterminuotais pažadais ir neskatina nei požeminių, nei daugiaaukščių aikštelių statybos aplink senamiestį, kurios duotų darbo apmirusioms statybų bendrovėms ir išgelbėtų prieigų gyventojus nuo jiems gresiančio košmariško automobilių antplūdžio.
Mūsų meras pristatęs daug namų Vilniuje, ir visus pradėjo statyti nuo pamatų. O naują tvarką senamiestyje pradeda nuo kito galo. Ar jis nesupranta, ką darąs, ar taip reikia, kad kuo mažiau žmonių lankytųsi senamiestyje?

Klaipėdos miesto savivaldybė jau beldžiasi į visuomenę, kad padėtų idėjomis, kaip gaivinti Klaipėdos senamiestį. Mano du draugai šio pirmadienio vakarą sėdėjo puikiame Klaipėdos senamiesčio bare „Kurpiai“, ir gyva muzika skambėjo tik jiems. Nes jie buvo vieninteliai lankytojai.
Kauno miesto savivaldybė rengia planus, kaip atgaivinti Laisvės alėją. Iš pradžių numarino, palaiminę pašonėje „Akropolį“, dabar šaukiasi reanimatorių.

Vilniaus savivaldybė kiek atsilikinėjo, bet dabar nusprendė pasivyti: V.Navickas numarins senamiestį, o tada galės imtis gaivinimo planų drauge su kitais dviem didžiausiais miestais.
Numarinimo planas, matyt, per gryną atsitiktinumą sutapo su „Ozo“ prekybos centro atidarymu. Kol kas jam liūdnai einasi, labai lankytojų trūksta. Jeigu taip visą per daug į senamiestį įjunkusią publiką nukreipus į jį, iškart gyvybės įkvėptų. Kažkiek tektų ir ‚Akropoliui“.

Atsirastų iš senamiesčio besitraukiančių nuomininkų, kurie keltųsi į statybų bumo laikais pristatytus ir iki šiol pustuščius biurų pastatus. Pralinksmėtų tuos nereikalingus namus statę bendrovės.

Apleistų senamiesčio komercinių patalpų kaina smuktų. Dabar tiesiog per brangu jas pirkti. Kas kita, kai senamiestis ištuštės.

Tada galima pripažinti padarius klaidą - juk už jas Lietuvoje niekas neskalpuoja - ir išardyti užtvaras kaip nepasiteisinusias, nes jos savo darbą jau bus atlikę.