Ankstyvų gimdymų ar vadinamųjų spontaniškų persileidimų priežastys dažnai susijusios su genetika (kuo jie ankstyvesni, tuo svarbesnis genų veiksnys). Pasak genetikų, maždaug pusė visų pastojimų baigiasi persileidimais ar per ankstyvais gimdymais. Taip pati gamta stengiasi apsaugoti tolesnes kartas nuo genetinių sutrikimų perkėlimo. Išgelbėti vaikeliai gauna galimybę gyventi, bet ir sutrikimas keliauja toliau. Skirtingais vertinimais, maždaug 50–70 proc. išgelbėtų žmogučių toliau vystosi, turėdami genetinių sutrikimų.
Dera priminti, kad Hipokrato priesaika įpareigoja gydytoją gelbėti gyvybę bet kokiomis aplinkybėmis. Filmas atsakymų nepasiūlo ir baigiasi klausimu. Tai lyg ir reiškia, kad naujieji laikai siūlo iššūkius, į kuriuos taip lengvai ir greitai neatsakysi. Bet su genetika susijusios informacijos srautas vis tiek veržiasi laisvai ir nevaržomai.
Genetika valdo?
Atsivertę bet kurį užsienio spaudos publikacijų rinkinį internete ir nukeliavę į mokslo atradimams skirtų publikacijų skyrių, net paviršutiniškai jas peržvelgę, galėsite įsitikinti, kad bent 25–40 proc. pateikiamų publikacijų vienaip ar kitaip susijusios su genais, o pridėjus giminingas temas tą skaičių galima „pritempti“ kone iki pusės. Sprendžiant vien iš spaudos, išeitų, kad mums labiausiai rūpi ne branduolinė bomba, mat šiuolaikinį pasaulį valdo genai.
Ko tik neatrandama. Štai britų „The Times“ cituoja žurnalą „Nature“ ir rašo, kad dabar jau esama galimybės gimusiam vaikeliui turėti tris biologinius tėvus. Neseniai mokslininkų atrastas DNR persodinimo metodas padės šalinti prastus genus, o kadangi donoras bus „trečias asmuo“, tėvų taip pat daugės iki trijų.
Italų „La Repubblica“ ir britų „The Guardian“ paskelbė, kad vyras, norint pradėti vaikelį, jau netolimoje ateityje apskritai nebus reikalingas, mat Didžiosios Britanijos Niukaslo universiteto mokslininkai iš kamieninių ląstelių sukūrė dirbtinį spermatozoidą. Tiesa, bent kol kas tie sintetiniai spermatozoidai nenaudojami, nes išauginti dirbtiniu būdu jie gali pakeisti naujagimio DNR ir būti rimtų sveikatos sutrikimų priežastimi. Tačiau šios srities tyrimai tęsiami ir po kokių 5–10 metų vyrų kaip giminės tęsėjų identitetui iš tiesų gali iškilti grėsmė.
Dienraštis „The New York Times“ praneša, kad Tel Avive veikiančios bendrovės „Nucleix“ mokslininkai įrodė, jog DNR testą, tą iki šiol neginčijamą tiesos nustatymo bastioną, suklastoti vis dėlto galima. Ne tik padirbti, bet ir „sukonstruoti“ reikiamą, jei prieinate prie DNR pavyzdžių duomenų bazės.
Ką gi, kriminalistų laukia galvos skausmas. Ir ne tik jų – ką reikės daryti pramogų verslo „žvaigždėms“, jei koks „genetikas paparacas“ pagal nuorūką ims ir suskaičiuos jų paveldėtas ligas?
Pasak britų „The Independent“, genetikai jau išsiaiškino ir šizofrenijos priežastis. Pasirodo, šią psichinę negalią ir kitą ligą, maniakinę depresinę psichozę, lemia tie patys genetiniai sutrikimai. Šiaip šizofrenija anksčiau ar vėliau suserga kiekvienas šimtasis planetos žmogus, pavyzdžiui, britų mokesčių mokėtojams jos gydymas kasmet kainuoja maždaug 2 mlrd. svarų sterlingų. Jei šią dilemą išspręs genetikai, nežinia, ką reikės veikti psichiatrams.
Kas dar? Britų „Daily Mail“ praneša, kad Nyderlandų mokslininkai įrodė genetinį ryšį tarp turtinės padėties ir būsimo palikuonio lyties – turtingos mamos dažniau gimdo berniukus, nepasiturinčios – mergaites. Tarp kitko, kuo šalis skurdesnė, tuo šis dėsnis akivaizdesnis. Tai atrasta išanalizavus duomenų bazę – apie 95 proc. Ruandos mamų atžalų. Kai kuriems mūsų miego užtenka nedaug dėl genetinių priežasčių, mat budruoliams mutavęs už miegą atsakingas genas hDEC2. Apie tai ir vėl praneša britų „The Independent“.
Be abejo, mums tradiciškai itin rūpi temos apie dirbtinį intelektą ir dirbtinę gyvybę. Amerikiečių biologas iš Merilando valstijos Craigas Venteris britų „The Times“ pareiškė, kad dirbtinė gyvybė bus sukurta per keletą artimiausių mėnesių. Dešimt metų šioje srityje dirbantis mokslininkas dabar vadovauja iššifruoti žmogaus genomą skirtam projektui. Jis jau dabar naudoja sintetinę biologiją, kurdamas bakterijas, galinčias anglį paversti gamtinėmis dujomis.
Pasak „The Guardian“, šveicarų mokslininkai santūresni, jie dirbtines smegenis planuoja sukurti per 10 metų. Projekto „Blue Brain Project“ dalyviai žinduolio smegenis planuoja surinkti iš „atsarginių dalių“, kurdami kompiuterinius milijardų neuronų modelius.
Šiuolaikiniame pasaulyje genetika valdo neabejotinai? Katalikų bažnyčia sunerimo, popiežiaus gyvenimo akademijos vadovas monsinjoras Rino Fisichella po JAV prezidento Baracko Obamos sprendimo atšaukti draudimą finansuoti kamieninių ląstelių tyrimą duotame interviu pareiškė, kad žmogus – ne vien ląstelės. Vatikanui kelia nerimą mokslo atakos prieš tradicinę etiką.
Kita vertus, turbūt reikia skirti faktus nuo žiniasklaidos platinamų istorijų. Rugsėjo 13-ąją Dalase mirė 1970-ųjų Nobelio taikos premijos laureatas JAV selekcininkas Normanas Borlaugas. Jam premija skirta už labai derlingų kviečių išvedimą. N. Borlaugas laikomas žaliosios revoliucijos, dėl kurios pakeltas derlingumas ekonomiškai silpnose šalyse, pradininku. Tai užkirto kelią badui antrojoje XX a. pusėje ir išgelbėjo milijonus gyvybių. N. Borlaugas kaip genetikas ir augalų ligų specialistas dirbo Tarptautiniame kukurūzų ir kviečių veislių gerinimo centre Meksikoje, vadovavo kviečių tyrimų programai.
Kompiuteriui iki ląstelės – toli
Vilniaus universiteto prorektorius habil. dr. Juozas Rimantas Lazutka sako, kad domėjimąsi genetika skatina amžinas žmonių pasakų poreikis, noras tikėti iliuzija apie vienkartinį išsigelbėjimą, kai kažkieno išrasta sidabrine kulka bus sunaikintas blogis ir išsispręs visos problemos. Dėl to, tarkime, žiniasklaidoje vis pasirodo pasakojimų apie tai, kad štai jau tuoj bus atrastas genialumo genas. Žodžiu, pasukai į tam tikrą pusę varžtelį smegenyse ir – štai jis, genijus. Arba atvirkščiai – koks nors piktadarys autoritaras pasuko varžtus į priešingą pusę ir turi absoliučiai priklausomą visuomenę.
Tikrovėje iki tokio lygio vargu ar kada bus prieita, nors fiziniai gebėjimai šiek tiek reguliuojami jau dabar, ne veltui prie Tarptautinio olimpinio komiteto įsteigta struktūra genetinio dopingo klausimams svarstyti.
Šių metų istorijoje su Pietų Afrikos bėgike, pasaulio 800 m bėgimo čempione Caster Semenya, reikėjo išsiaiškinti situaciją, mat pasitaiko (tiesa, retai), kad individas pagal genus yra vyriškos lyties, bet dėl kai kurių genų sutrikimo vystosi kaip moteris. Atrodo kaip moteris, bet pagal genotipą (reprodukuojamą hormonų kiekį, raumenų vystymąsi ir t. t.) yra vyras. Tenka tikrinti genetinę lytį, kad nebūtų nesąžiningos konkurencijos – gamtos klaida neturi lemti išankstinio pranašumo.
Pasak dr. J. R. Lazutkos, su genetika susijusi informacija svarbi visuomenei dar ir todėl, kad šiuolaikinės pramonės struktūroje biotechnologijos atlieka labai svarbų vaidmenį. Kitaip nei automobilių gamyba, ši pramonės šaka ir sunkmečio sąlygomis kyla aukštyn. Genetika reikšminga visose su gyvybe susijusiose srityse – net daugelio mylimų augintinių šuniukų spalvą galima koreguoti pasitelkiant genus.
Norėdamas suprasti atskirų organizmo dalių ar ląstelės veikimo priežastis, galų gale vis tiek nukeliausi prie geno. Juose užkoduotos direktyvos, instrukcijos, ką ir kaip ląstelės turi veikti. Aišku, organizmas negyvuoja atsietai nuo aplinkos, ryšys abipusis.
Genetinės priežastys ir aplinka lemia, kokie esame ir ką veikiame. O visuomenės išsilavinimas šioje srityje nedidelis ne dėl to, kad žmonės tingėtų domėtis. Su genetika susijusių mokslų raida dabar tokia greita, kad ne visada spėja ir profesionalai. Jei koks biochemikas sugalvotų trejus metus paatostogauti, grįžęs jis nelabai suprastų, apie ką kalbama.
Pasak Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakulteto prodekano dr. Osvaldo Rukšėno, dabar dominuoja „burtažodžiai“ apie mutageniškumą ar genotoksiškumą, nes šie veiksniai keičia genetinę informaciją, taigi veikia mūsų gyvenimą. Gyvename labai chemizuotoje aplinkoje, tai sukelia genų mutacijas, padariniai akivaizdūs – ligų ir apsigimimų daugėja. Alergologija dabar, galima sakyti, „klesti“, nes jau sunku rasti nealergiškų vaikų. O juk anksčiau alergijos nebuvo taip paplitusios. Tokia žmonijos kaina už civilizaciją.
Genetinė etika
Gyvybė – labai sudėtinga sistema. Ląstelėje vienu metu vyksta daugybė (tarkime, 20 tūkst.) procesų. Pačiais įvairiausiais būdais jie reguliuojami ir sudėtingai sąveikauja tarpusavyje. Net tobulame kompiuteryje vienu metu iš esmės vyksta vieno tipo procesas. Pasak dr. O. Rukšėno, didžiausias nurodomas nervinių ląstelių skaičius smegenyse, kurį pavyko rasti, – 1019 (sunku pasakyti, ar esama žodžio, nurodančio šį skaičių). Taigi genetikams, molekulinės biologijos atstovams ir biochemikams veikiausiai niekada netrūks darbo.
Kita vertus, esama savotiško paradokso – kuo geresnė, modernesnė sveikatos apsaugos sistema, tuo nesveikesnė visuomenė. Dr. J. R. Lazutka mano, kad dabartinė pasaulio medicina dažniausiai užsiima tuo, kad gadina žmogaus genofondą. Tarkime, infekcinių ligų prevencijos audringa raida įsibrovė į natūralią atranką ir pakirto galimybę gintis pačiai gamtai.
Maras nebegresia civilizuotam pasauliui ne vien dėl to, kad išrasta vakcina nuo jo, bet ir todėl, kad maro epidemijas atlaikiusios tautos dabar jam atsparios. O dėl vakcinos – tarkime, to paties maro bakterija truputį pasikeis, ir vakcina negelbės.
Netrūksta ir spekuliacijų, diskutuojant, pavyzdžiui, apie dirbtinį apvaisinimą. Nevaisingumą dažnai lemia vieno iš partnerių genetiniai sutrikimai, beje, ne taip retai – vyro. Neretai tai apsauginė gamtos reakcija, kad genetiniai sutrikimai nepersiduotų kitai kartai. Taikydamas dirbtinį apvaisinimą, žmogus tai bando apeiti. Noras turėti vaikų žmogiškas ir pateisinamas, tačiau genetinis sutrikimas vis tiek perkeliamas kitai kartai, išvengiant natūraliosios atrankos. Teoriškai galima situacija, kai, ilgai skatinus dirbtinį apvaisinimą, kitokiu būdu vaikų turėti bus tiesiog nebeįmanoma.
Įdomi praktika taikoma Izraelyje. Kadangi žydai ilgai gyveno labai uždarose bendruomenėse, esama didesnės rizikos susirgti kai kuriomis toms bendruomenėms būdingomis pavojingomis ligomis. Todėl rabinas (Izraelyje egzistuoja tik bažnytinė santuoka) privalo kalbėtis, klausinėti šeimą planuojančią kurti porą apie būsimų sutuoktinių gimines. Jei kurio nors šeimoje yra pasitaikę tokių ligų, jis visomis įmanomomis priemonėmis turi atkalbėti nuo santuokos ar planų turėti vaikų.
Civilizacijos mėginimas užimti gamtos vietą turi tam tikro užsižaidimo elementų. Gamta vis tiek tebedisponuoja labai galingais ir patikrintais pusiausvyros atkūrimo įrankiais, žmogui iki to labai toli. Be to, žmogaus prigimčiai vis tiek nesvetimi galios žaidimai – kas žino, iš kur, tarkime, kilo AIDS ar kiaulių gripas? Juk su laboratorinėmis pelėmis jau galima padaryti ką nori, per trejus metus specialistai, manipuliuodami genais, „sukonstruos“ peliuką, kokio tik pageidaujate. Tarkime, esama pelių alkoholikių; arba gali būti pelės isterikės...
Dr. O. Rukšėnas retoriškai klausia, ar galime būti tikri, kad tikrai nėra kokio nežinomo turtuolio, turinčio kokią nors maniją ir negailinčio pinigų jai realizuoti. Viena vertus, beatodairiškiems eksperimentams pasiryžusių mokslininkų rasti galima visada, ypač jei jiems sudaromos geros darbo sąlygos, kita vertus, tai nėra labai brangu – už vieną kitą milijoną galima įrengti labai modernią genetikos laboratoriją, kurios niekas nekontroliuos.
Šiuolaikinei visuomenei tenka peržiūrėti ir etikos problemas. Kai Ispanijoje buvo priimamas sprendimas leisti gėjų poroms įsivaikinti ir auginti vaikus, iškelta privaloma sąlyga, jog būtinai turi būti nurodoma, kuris poroje yra „tėvelis“, kuris – „mamytė“, kad vaikas tiksliai žinotų ir nesipainiotų.
Be to, netrūksta tautų, kurioms tenka išpirkti nesenas praėjusio amžiaus antrosios pusės nuodėmes. Kai kalbama apie eugeniką ar net segregaciją, pirmiausia prisimenama nacistinė Vokietija, bet juk genetiniu pagrindu visuomenę skirsčiusių ir atitinkamai įstatymus kūrusių šalių sąrašas ne toks jau mažas: Kanada, Norvegija, Danija, JAV.
Kanados Albertos provincijoje dabartiniu požiūriu nusikalstami įstatymai atšaukti tik maždaug 1970 metais. Iki tol užteko paprasto gydytojo sprendimo, kad vaikai būtų sterilizuojami kaip protiškai nepakankami išsivystę. Atšaukta po garsios bylos – Leilani Muir prieš Didžiosios Britanijos karalienę (faktiškai – Kanados vyriausybę, nes karalienė tėra formali Kanados vadovė).
Kai Leilani tėvai išsiskyrė, mergaitė nesutarė su patėviu ir pabėgo iš namų. Mama ją nuvedė pas psichiatrą, o šis konstatavo, kad Leilani protiškai atsilikusi, ir aštuonerių metų mergaitė buvo uždaryta į specialius priežiūros namus, o vėliau sterilizuota. Užaugusi ji baigė mokslus, ištekėjo ir norėjo turėti vaikų, bet negalėjo. Leilani sužinojo, kad ji tiesiog negali jų turėti. Bylos svarstymas truko dešimtmetį, galų gale Kanados vyriausybė pralošė ir turėjo sumokėti maždaug 1 mln. Kanados dolerių kompensaciją, o diskriminuojantis įstatymas atšauktas.
1964–1965 m. Amerikoje vykdytas eksperimentas – savanoriams į kraują buvo leidžiama vėžinių ląstelių ir žiūrima, ar jie susirgs vėžiu. Šie ir kiti pavyzdžiai skatino diskusiją, pradėta kurti naujus etikos kodeksus. Dabar jau daugelyje šalių veikia bioetikos komitetai, svarstantys būtent šiuos klausimus.