Ignas Staškevičius, „VP dešimtuko“ atstovas ir „NDX Energijos“ vadovas sako, kad blogiausiai yra taip, kaip dabar, nes neapibrėžtoje aplinkoje nevyksta joks darbas. Teisybės dėlei reikėtų pasakyti, kad ir valdžios koridoriuose seniai kalbama - reikia kuo greičiau viską baigti. Bet kaip baigti, nelabai žinoma.

Negana to, yra ir tokių minčių, kad gerus projektus žlugdo arba tiesiog juos nedovanotinai vilkina kai kurių politikų žūtbūtinis noras ne tik atsikratyti privatininko, bet ir jį sužlugdyti. Kad daugiau panašių pasiūlymų valdžiai neprisigalvotų ir negundytų.

„Jaučiu daug tokių ketinimų ir labai daug tokio aplink tvyrančio jausmo. Bet nevaisinga kalbėti apie siekį dar kartą nubausti „NDX energiją“ - aš nemanau, kad „NDX energija“ yra verta tokios bausmės.“

Taip, paklaustas, ar „Maximos“ savininkai jaučiasi baudžiami valdžios už jų pačių iniciatyvą kurti „Leo LT“, atsakė „NDX Energija“ vadovas Ignas Staškevičius. Ypač taip pasijuto, kai Vyriausybė Seimui pateikė visą paketą teisės aktų, kuriais įgyvendino Konstitucinio Teismo nutarimą dėl „Leo LT“ įkūrimo. Jei viskas, ką numatė Vyriausybė, taptų įstatymu, verslininkai rimtai svarstytų kreipimąsi į arbitražą. Apie tai kalba, atrodo, visai rimtai.

Andrius Kubilius elgiasi lygiai taip, kaip jo pirmtakai - prie energetikos įmonių vairo premjeras sodina savus žmones. Jo bičiulis Rimantas Vaitkus jau vadovauja „Leo LT“, o aną savaitę „Lietuvos energijos“ vadovu paskirtas dar vienas jo aplinkos žmogus – partijos narys Aloyzas Koryzna.
Indrė Makaraitytė

Ekspertai taip pat mano, kad kai kas Vyriausybės sprendimuose, pateiktuose Seimui svarstyti, prasilenkiama su sveika logika. Virgilijus Poderys, Kainų komisijos vadovas ir „Leo LT“ prezidentas, taip pat neatmeta galimybės, kad skubos darbas – ne pats tobuliausias. Bet didžiausia problema, kad daug kas valdžios veiksmuose įžvelgia nuoseklumo trūkumą – atrodo, kad kol kas Vyriausybė neturi atsakymo, kuriuo keliu eiti ir kaip įgyvendinti ne ką mažiau įspūdingas nei buvo jungtuvės „Leo LT“ skyrybas.

„Šalia „Leo LT“ ardymo yra ir kita nuostata, kad nenorima silpninti „Leo LT“ darinio ar komplikuoti šių projektų finansavimo. Vyriausybė žino, kad „VP dešimtukui“ vienaip ar kitaip kažką atiduoti reikės, bet gerai nežino, ką ji norėtų atiduoti“, - sako finansų analitikas Vytautas Plunksnis.

Bet bent jo reziumė yra vienas ir vienintelis – kadangi jau susipainiota su vienu privatininku, tai su juo reikėtų ir baigti, nes naujų partnerių paieškos – apie tai, beje, vis garsiau kalbama, ir elektros tiltų, ir atominės elektrinės, dėl kurios statybos nėra iki galo vis dėlto nuspręsta, projektai dar labiau vėlinsis.

„Vėl prasidės tie patys klausimai, kodėl pasirinktas vienas, o ne kitas strateginis investuotojas, strateginiai investuotojai bijos, kad nebūtų išmesti taip, kaip „NDX energija“. Jie taip pat bijos dalyvauti tokiame projekte ir vėl reikalaus specialių sąlygų. Mes vėl turėsime nuolatinį šurmulį, ažiotažą, dėmesys šiam projektui bus vis rodomas“, - sako finansų analitikas.

Bet pasirinkti teisingiausią kelią – ne vienintelis iššūkis dabartinei valdžiai.

Energetikoje mados keičiasi lėtai, jei išvis keičiasi. Kiek visi „Leo LT“ sukūrimo, o dabar – ir skyrybų, reikalai yra nulemti užkulisinių žaidimų, o kiek – galvojant apie strateginius šalies interesus, yra vienas iš rimčiausių klausimų. Sakoma, jau juda kruta senieji energetikai, kurie anksčiau stabdė elektros tiltų statybas, o į iš naujas (galbūt) valstybinėmis tapsiančias įmones sugrįš senieji kadrai.

Politiką ir strateginius projektus vykdo kadrai? Kaip danguje, taip ir žemėje. Andrius Kubilius elgiasi lygiai taip, kaip jo pirmtakai - prie energetikos įmonių vairo premjeras sodina savus žmones. Jo bičiulis Rimantas Vaitkus jau vadovauja „Leo LT“, o aną savaitę „Lietuvos energijos“ vadovu paskirtas dar vienas jo aplinkos žmogus – partijos narys Aloyzas Koryzna.

Kad senieji nespėtų sugrįžti? Nežinia, bet partinė linija ar artima bičiulystė – ne pats geriausias kompetencijos įrodymas.

Naujausiame „Atgimime“ skaitykite:

Galas monopoliui

Neoficialiai kalbama, kad Lietuva Europos Sąjungos koridoriuose yra įtariama strateginiu vadinamojo „Rail Balticos” projekto sabotavimu. Indrė Makaraitytė

Tokia TV kerta per viską

Žinoma žurnalistė Gražina Sviderskytė mano, kad televizijos laidų kūrėjams trūksta principingumo, o žiūrovai stokoja savigarbos ir nesirūpina savišvieta. Marijaus Širvinsko pokalbis.

Sėkmės receptas – Baltijos jūros strategija

Europos Komisija parengė ir paskelbė strategiją, kurios tikslas – klestintis ir saugus Baltijos jūros regionas. Apie šį projektą liepą pirmininkavimą ES perimančios Švedijos politikės Marios Asenius klausinėjo Andrius Raskazovas.

Apie principingosios žiniasklaidos žalą

Ar taip gali būti, kad tie nedaugelis oligarchams ar politinėms grupėms neparsidavusių dorų žurnalistų, kasdien tarnaujančių vieninteliam kilniam tikslui – kontroliuoti valdžią, informuoti piliečius – kokiu neaiškiu būdu galėtų kenkti visuomenei?! Stanislovo Kairio komentaras.

Apriboję laisves įtvirtins toleranciją

Idėja apsaugoti nepilnamečius nuo žiniasklaidos kanalais besiliejančio žalingos informacijos srauto skamba kilniai. Tačiau ar vaikų saugojimas kartais netampa dingstimi vykdyti politinę diskriminaciją, domisi Rasa Navickaitė.