Č.Iškauskas. Rusijos strategija Arktyje kvepia nafta

Trečiadienį Rusija oficialiai pareiškė pretenzijas į Arkties regione esančius gelmių turtus ir net prognozuoja kilsiant valstybių karą dėl energijos išteklių kontrolės. Prezidento Dmitrijaus Medvedevo patvirtintoje Nacionalinėje saugumo strategijoje iki 2020 m. pabrėžiama, kad varžymasis dėl naftos ir dujų išteklių netoli Rusijos sienų bus viena iš galimo karinio konflikto priežasčių.

Šį dokumentą komentuojantis britų dienraštis „The Times“ rašo, kad, nors Kremlius ir neigia militarizuojąs Arkties vandenyną, jis savo interesus šiame regione pasiryžęs ginti karine jėga.

Iš tiesų Rusija jaučia didžiulę konkurenciją iš kitų ekonomiškai stiprių valstybių – Jungtinių Valstijų, Norvegijos, Kanados ir Danijos. Milžiniškas Arkties šelfas, teritorija prilygstantis Vakarų Europai, slepia milijardus tonų naftos ir dujų. Ekspertai tvirtina, kad Arkties gelmių ištekliai iš tiesų viliojantys. JAV geologinės žvalgybos tarnybos duomenimis, jie sudaro apie 25 proc. visų pasaulyje esančių naftos ir dujų išteklių, todėl šis regionas kartais vadinamas nauja Saudo Arabija.

Pasaulio atšilimo ir energetikos krizės laikotarpiu Rusija, kuri ilgiausiu pasienio ruožu ribojasi su Arktimi, pasirengusi įnirtingai ginti savo įsivaizduojamą teisę į šiuos turtus. Anksčiau Maskva patvirtino kitą dokumentą, kuriame Arktis įvardijama kaip „strateginių išteklių bazė“, o ją turi apsaugoti karinių įtvirtinimų tinklas palei visą šiaurinę sieną. Pernai ministras pirmininkas Vladimiras Putinas apkaltino Vakarus, kad šie tiesia rankas į Rusijai priklausančius išteklius ir pagrasino nešvarią konkurenciją, jeigu reikės, nutraukti karine jėga.

Gegužės pradžioje kitas britų laikraštis „The Observer“ rašė, kad Rusija Arkties vandenyne ketina statyti visą plaukiojančių atominių elektrinių laivyną. Tokių jėgainių projektai kuriami Sverdlovsko gamykloje „Sevmaš“, ir darbai turėtų būti baigti kitais metais. Vasario mėnesį Rusijos atominės energijos įmonė „Rosatom“ su Jakutijos Vyriausybe sudarė sutartį pastatyti keturias tokias plaukiojančias stotis. Tai bus 70 megavatų galingumo jėgainės po 2 reaktorius. Jos tieks energiją koncernui „Gazprom“, o šis savo ruožtu eksploatuos gręžinius sunkiai prieinamose Barenco ir Karos jūrų vietovėse. Kuras ir atliekos bus kaupiami ant specialių plaukiojančių atominių platformų, kurias branduoliniu kuru pakrauti reikės tik kartą per 12–14 m.

Kol kas labiausiai dėl to sukilo ekologai. Neseniai pagrindinė Skandinavijos gamtosaugos organizacija „Bellona“ pareiškė, kad „atominės energijos panaudojimas Arktyje pažeis trapią ekosistemą, o jeigu įvyks avarija, jos padarinių numatyti negalima“. Ilgą laiką Sovietų Sąjunga branduolines atliekas laidojo tiesiog vandenyne. Didžioji Britanija Rusijai suteikė milijardų dolerių finansinę paramą, kad ši utilizuotų 150 nenaudojamų branduolinių povandeninių laivų. Nustatyta, kad ne mažiau kaip 12 atominių reaktorių ir apie 5 tūkst. konteinerių su kietomis ir skystomis branduolinėmis atliekomis buvo palaidota šiauriniuose Rusijos vandenyse ir Naujosios Žemės saloje.

Rusija iš tiesų jaučiasi padėties šeimininkė. Jos žemyninio šelfo zona yra didesnė negu kitų regiono valstybių. Pernai rugpjūtį į vandenyno dugną, į daugiau kaip 4 km gylį, buvo panirę du Rusijos batiskafai, kurie tyrimams paėmė grunto, paliko titano valstybinę vėliavą ir kapsulę su laišku ateities kartoms. Tam buvo ruoštasi 20 m., tačiau kad Arkties vandenyno šelfas yra Sibiro žemyninės platformos tęsinys, mokslininkams įrodyti nepavyko.

Rusija tikėjosi, kad šitaip jai pavyks įtikinti, jog ir vandenyno gelmėse glūdintys teoriškai milžiniški naftos ir dujų klodai daugiausia priklauso jai. Tuo metu JAV nėra ratifikavusios 1982 m. priimtos Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijos, todėl negali reikšti pretenzijų į platesnę negu 200 jūrmylių Arkties vandenyno zoną. Tiesa, visos penkios šalys pernai gegužę pasirašė deklaraciją, kuria įsipareigojo laikytis tarptautinių susitarimų ir nesudaryti naujų.

Priėmusi ilgalaikę strategiją, kuri, kaip rašo apžvalgininkai, dvelkia Arkties šalčiu ir nafta, Rusija likusiam pasauliui tarsi pagrasina nekišti nosies į jai priklausančią energetinę ir karinę zoną.

„Užsienio įvykių komentaras“ – pirmadienį, trečiadienį ir penktadienį 17.55 val., kart. kitos darbo dienos rytą 6.35 val.