Todėl dar labiau glumina premjero A.Kubiliaus spekuliacija sudėtinga sunkmečio situacija ir apgailestavimu, kad „solidarumo iš menininkų ir kultūros lyderių nematyti“. Suprask, visiems dabar nelengva! O kada menininkams buvo lengva?! Jam antrina kultūros ministras R.Vilkaitis, kad „ šiandien ne laikas vardinti problemas“. O kada bus laikas?

Ar tikrai kultūrai jau tariame „sudie“?

Gegužės 5 d. kultūros ir meno darbuotojų akcija prie Seimo buvo taiki – įspėjamoji. Buvo džiugu matyti tiek daug įvairių meno profesijų atstovų – kino, teatro, dailės, architektūros, muzikos pasaulio veikėjus susirinkusius draugėn. Bet ne linksmintis visi šį kartą susirinko. Meno pasaulio atstovai pagaliau išdrįso garsiai išreikšti savo valią, surengdami protesto akciją prieš naują Vyriausybės mokesčių politiką.

Tiesiog paskutinis lašas pratašė jautrias menininkų sielas. Juk kultūros, meno žmogus – nebūtinai tas „žvaigždūnas“, kasdien šmėžuojantis televizijos ekranuose. Bet kai mūsų išrinktos valdžios vyrai nesupranta, kad menas nekuriamas iš oro, kad jam taip pat reikalingos lėšos, tuomet iš visiškos nevilties ir kyla noras garsiai šaukti!

Atleiskite, bet menininkui ne tik kurti, bet ir valgyti norisi taip pat kasdien.

Menininkas nebūtų menininku, jei net pačią dramatiškiausią situaciją nesugebėtų vertinti linksmai. Užgrojus gedulingam laidotuvių maršui, vieni pradėjo džiaugtis tokia reta proga susitikti ne tik per laidotuves, nors kažkas šalia laikė rankose kapinių žvakes ir nuotaika buvo tikrai ne pati linksmiausia...Kiti pašmaikštavo, kad būtų gerai, jei po viso šito „šou“ organizatoriai visus pakviestų gedulingų pietų. Juokas per ašaras...

Premjeras A.Kubilius meno kūrėjams pažadėjo kompensuoti mokesčių didėjimą, finansuojant kultūros programas, tačiau dabar jau siūlo tas programas sumažinti dar 27 mln. Lt! Šiuo metu yra įšaldytas visas Kultūros ministerijos patvirtintas kultūros programų finansavimas.

Dirbantiesiems pagal autorines sutartis mokesčiai nuo 15 proc. padidėjo iki 31 proc., ir tuos pačius ateityje numatoma dar didinti iki 52-54 proc. Gal didžiai gerbiami valdžios vyrai galvoja, kad tie autoriniai atlyginimai yra nerealiai dideli? Gal jie galėtų paskaičiuoti, kiek tam vargšui menininkui liks nuo vidutiniškai 1000 Lt gaunamo autorinio atlygio, kurį jis ir taip gauna ne kiekvieną mėnesį?!

Lietuvos autorių teisių gynimo asociacijos prezidentas V. Sventickas siūlo dar vieną iniciatyvą: liepos 6 d. paskelbti „Valstybės dieną be kultūros“, t.y. nekoncertuoti, nerengti parodų, nedalyvauti skaitymuose, neiti į priėmimus, neimti valstybinių apdovanojimų.

Kultūros ir meno kūrėjų problemos

Lietuvos meno kūrėjų asociacija (LMKA) vienija 12 kūrybinių sąjungų – daugiau kaip 4 tūkstančius kūrėjų. LMKA konferencijoje 2009 m. balandžio 21 d. priimtoje rezoliucijoje konstatuota, kad kultūra ir menas atsidūrė ties žlugimo riba.

Finansiškai žlugdomos kūrybinės sąjungos, iki šiol dar negavusios nė cento nuo vasario 21 d. joms skirto finansavimo.

Gegužės 5 d. vyko Lietuvos kinematografininkų sąjungos visuotinis narių susirinkimas. Buvo iki skausmo graudu klausytis pirmininko G. Lukšo kalbos ir išgirsti, kad Kinematografininkų sąjunga šiuo metu patiria laisvą kritimą, iš visų kūrybinių sąjungų jos padėtis blogiausia. Nuo praeitų metų gruodžio mėnesio Kinematografininkų sąjungai teko nutraukti savo veiklą, nes iš Kultūros ministerijos negautas nė vienas centas! Net laikinam naudojimui suteiktas patalpas Savivaldybė gali atsiimti kada panorėjusi: kinematografininkai nebepajėgia išlaikyti patalpų. Tačiau Kinematografininkų sąjungos darbuotojai neišsilakstė, kaip pelės iš skęstančio laivo, ir tebedirba be jokio atlygio!

Protesto akcijoje prie Seimo kino kritikas S.Valiulis sakė: „Mano mylimiausia sritis kinas visą laiką buvo paskutinėje vietoje...“ Pasirodo, mūsų kaimynai kiną myli labiau: Latvijoje jis finansuojamas du kartus daugiau, Estijoje – net tris. Kinematografininkų sąjungos pirmininkas G. Lukšas žada Seimui pateikti įstatymo pataisas, kad turėdami meno kūrėjų statusą kino kūrėjai galėtų grįžti bent jau į pradinę padėtį.

Mes nestovėsime po medžiu, kai žudoma kultūra!