Įtakingas JAV žurnalas „Foreign Policy“ Pakistaną yra įtraukęs į „Žlugusių valstybių indeksą“ (The Failed States Index). Pakistanas patenka į problemiškiausių šio sąrašo valstybių dvidešimtuką. 2007 m. Pakistanas šešiasdešimties „Foreign Policy“ žlugusių valstybių sąraše buvo dvyliktas, o 2008 m. – devintas.

Vadinti Pakistaną „žlugusia valstybe“ gal dar kiek ankstoka. Kita vertus, Pakistaną pagrįstai galima laikyti „žlungančia valstybe“. Šiuo atveju svarbu pastebėti, kad riba, kuri skiria „žlungančią valstybę“ nuo „žlugusios valstybės“, gali būti nesunkiai peržengta.

Pakistaną galima priskirti žlungančioms valstybėms, nes: pirma, nyksta jo valstybingumo išsaugojimui gyvybiškai svarbi islamiškoji tapatybė; antra, centrinė šalies valdžia nėra pajėgi visoje teritorijoje išlaikyti jėgos monopolį; trečia, centrinė valdžia nesugeba užtikrinti valstybės ekonominio gyvybingumo.

Svarbu pastebėti, kad 1947 m. Pakistano valstybę sukūrė Britų Indijos musulmonai. Islamo religija tapo Pakistano valstybingumo pagrindu. Islamas suvienijo Pakistano teritorijoje gyvenančias skirtingas etnines ir religines grupes. Pastaruoju metu Pakistano valstybingumo pagrindą – islamiškąją tapatybę – „plauna“ iš esmės Vakarų spaudimo dėka šalyje vykstantis „demokratijos eksperimentas“. Religiją išstumiant iš viešosios sferos, vis labiau ryškėja Pakistano visuomenei būdingi sunkiai suderinami etniniai, kalbiniai, kastiniai bei klasiniai skirtumai.

„Demokratijos eksperimento“ dalis – Pakistano kariuomenės įtakos šalies politiniam gyvenimui mažinimas. Generolą Pervezą Musharrafą Pakistano prezidento poste 2008 m. rugsėjį pakeitė civilis – Asif Ali Zardari (2007 m. gruodį teroristinio išpuolio metu nužudytos populiarios politikės Benazir Bhutto vyras). Problema šiuo atveju ta, kad A.A. Zardari akivaizdžiai trūksta kariuomenės, kuri nuo valstybės susikūrimo atlieka šalies teritorinio vientisumo išsaugojimo garanto vaidmenį, paramos.

Reikia pastebėti, kad jau kurį laiką Vakarų žiniasklaidoje kalbama apie tai, jog Afganistane kovojantys musulmonai ekstremistai Pakistane lengvai suranda saugų prieglobstį. Iš tiesų Pakistano valdžia yra visiškai praradusi teritorijų, kurios ribojasi su Afganistanu, kontrolę. Be to, neramumai pasienio teritorijose pamažu persimeta ir į šalies centrinę dalį. Tai gerai iliustruoja nesenas vietos talibų siautėjimas Bunero rajone, kurį nuo sostinės Islamabado skiria tik maždaug 100 kilometrų.

Pakistano kariuomenei aiškiai trūksta noro aktyviai įsitraukti į kovą su šalyje veikiančiomis ginkluotomis musulmonų ekstremistų grupėmis. Taip yra dėl to, kad ilgą laiką Islamabadas šias grupes palyginti sėkmingai naudojo nacionalinių interesų gynimui Kašmyre (Indijoje) ir Afganistane.

Pakistano ekonomika priklauso nuo užsienio valstybių ir tarptautinių organizacijų teikiamos pagalbos. 2008 m. pabaigoje ekonominė situacija Pakistane buvo tokia bloga, kad šią valstybę nuo ypač rimtų ekonominių (ir sociopolitinių) problemų išgelbėjo tik Tarptautinio valiutos fondo skubiai suteikta 7,6 mlrd. JAV dolerių paskola. JAV prezidentas Barackas Obama šiuo metu siekia, kad Kongresas pritartų idėjai artimiausius penkerius metus Pakistanui kasmet skirti 1,5 mlrd. dolerių paramą (nuo 2002 m. JAV Pakistanui kasmet suteikdavo pagalbos už maždaug 1 mlrd. dolerių).

Taigi, 160 mln. gyventojų turintis Pakistanas šiandien yra virtęs pavojingu nestabilumo židiniu. Pakistano transformacija iš žlungančios valstybės į žlugusią gali pridaryti daug problemų kaimyninį Afganistaną stabilizuoti ir atstatyti siekiančioms Vakarų valstybėms, Pietų Azijos regiono stabilumu suinteresuotoms Indijai, Kinijai ir Rusijai.

Jei Pakistanas taptų žlugusia valstybe, tai didelė tikimybė, kad skirtingas šalies teritorijos dalis kontroliuotų įvairios sukarintos ekstremistinės etninės ir religinės grupės. Pakistane įsitvirtinę musulmonai ekstremistai iš šios šalies teritorijos niekieno netrukdomi galėtų planuoti teroristinius išpuolius prieš JAV, ES valstybes, Indiją, Kiniją ir Rusiją. Jei musulmonams ekstremistams pasisektų perimti Pakistano kariuomenės turimą branduolinio ginklo arsenalą, tai pirmą kartą atsivertų realios galimybės branduoliniam terorizmui.

Galima sakyti, kad saugumo situacijos Pakistane stabilizavimas šiuo metu yra prioritetinis uždavinys tarptautinei bendruomenei. Iniciatyvos spręsti Afganistano ir Pakistano keliamas saugumo problemas šiuo metu imasi JAV su vadinamąja „AfPak“ strategija (nauja JAV prezidento administracijos strategija skirta saugumo situacijai „Afganistano-Pakistano regione“ pagerinti). Ar JAV ir kitų valstybių pastangų užteks prastėjančiai saugumo situacijai Pakistane stabilizuoti, turėtų paaiškėti artimiausiais mėnesiais.