Popiežiaus kalbos kritikai, aistringai sureagavę į, kaip jie suprato, Katalikų bažnyčios vadovo nepritarimą prezervatyvų naudojimui kaip būdui užkirsti kelią lytiniu būdu plintančioms ligoms, neretai pervertina ir nuvertina Bažnyčios įtaką tikintiesiems vienu metu. Nuvertinimas kyla iš kasdienio bendravimo patirties bendraujant su tikinčiaisiais.
Tūkstantmetė pasaulio istorija parodė, kad nė viena religija ar ideologija nebuvo ir nebus gana universali, kad suniveliuotų visus skirtumus ir suvienytų visą žmoniją po savo sparnu.
Negana to, religija yra nuolatos kasdieniu gyvenimu audžiamas socialinis audinys, ji „įžeminama“ ir įtvirtinama ją praktikuojant. Anglakalbiai antropologai turi prikūrę įvairiausių terminų, kad galėtų aprašyti, kaip individai kasdien kuria, gamina, sintetina savo tapatumą ir religingumą, išgyvena ir įgyvendina religines nuostatas. Be to, religingumas visada yra „suderėtas“ (angl. Negotiated) su aplinkiniu pasauliu, o ne tiesiogiai nurašytas nuo knygų.
Kita vertus, maišytoje aplinkoje daugelis pastebi ar iš naujo atranda, kad, kaip jau seniai atkreipė dėmesį antropologai, religingumas yra aktyviai „audžiamas“ ir suderamas kiekvienoje situacijoje. Todėl daugelis ateistų kasdieniame gyvenime susigyvena su mintimi, kad, tarkime, jų draugai katalikai nevengia užkąsti Kūčių dieną, neskuba į bažnyčią kiekvieną sekmadienį ir lytiškai gyvena iki santuokos. Iš to nesunku susidaryti įspūdį, kad religinių lyderių autoritetas nėra toks skvarbus, kaip pastariesiems norėtųsi.
Kita vertus, greta egzistuoja žinojimas, kad teoriškai popiežius yra aukščiausias autoritetas katalikams, teoriškai neklystantis ir esą visada žinantis galutinį, neginčijamą atsakymą į visus klausimus. Tvirtos ir autoritariškos jo įtakos žmonių kasdieniam religingumui įspūdį stiprina ir popiežiaus ryšiai su įvairių valstybių politiniais lyderiais ir jų polinkį nuoširdžiai ar dėl papildomų taškų per rinkimus tartis, konsultuotis ir rodyti draugystę su Katalikų bažnyčios hierarchais. Iš čia Bažnyčios galios ir jos įtakos tikinčiųjų gyvenimui pervertinimas. Kartais net neatsižvelgiant į tai, kad daugeliui vietinis kunigas ir bendruomenė daro didesnę įtaką nei kažkur toli auksiniame soste sėdintis popiežius.
Todėl kai kuriems susidaro įspūdis, kad spręsdami, naudoti prezervatyvus ar ne, Afrikos katalikai pasielgs, kaip popiežiaus liepta (pervertinimas), tuo tarpu kada pradėti lytinį gyvenimą ir kiek partnerių turėti, spręs kaip tinkami (nuvertinimas). Tuo tarpu yra pagrindo manyti, kad popiežiaus arba klausoma daugelyje gyvenimo sričių, arba į jo nurodymus neatsižvelgiama, arba kiekvienoje situacijoje iš naujo permąstoma, kaip elgtis. Be to, popiežiaus nurodymai iš idėjos turėtų galioti tik tiems, kurie priklauso Katalikų bažnyčiai. Tie, kurie jai priklauso, turėtų jos mokymą darniai įtraukti į savo gyvenimo būdą ir pagal aplinkybes, būdą ir sąžinę kasdienėse situacijose lipdyti ir „suderėti“ savo praktinį religingumą.
Vis dėlto įtampa, kurią pajuto daugybė žmonių visame pasaulyje ir kuri paskatino juos protestuoti ar reikšti nepasitenkinimą viešuose tekstuose, nėra iš piršto laužta. Jos Bažnyčiai nederėtų nurašyti šiuolaikinių vartotojų-hedonistų maištui prieš moralę, kaip, deja, neretai daroma. Šie žmonės nujaučia, kad popiežiaus ir kitų Bažnyčios hierarchų ryšiai su politikais Europoje yra itin stiprūs, ir kaip tik dėl tų ryšių Vatikano politinė įtaka – neproporcingai didelė, palyginti su praktikuojančių katalikų skaičiumi.
Sunkiai tikėtina, kad afrikiečiai staiga nustos naudoti prezervatyvus, nes popiežius sukritikavo, bet įmanoma, kad politikai, taip norintys užsidirbti papildomų balų, kad kartais net demonstratyviai uolesni religinės moralės dalykuose už pačius tikinčiuosius ar net Bažnyčios narius, sumanys vėl pasirodyti labai moralūs. Pavyzdžiui, lytinio švietimo programas mokyklose pakeis pinigams plauti patogiais plakatais „Už skaistybę ir dorovę!“ Kaip tik dėl to sulipimo su politika į Katalikų bažnyčios laikyseną įvairiais klausimais žiūrima įtariai.
Nors kitų religinių bendruomenių laikysena gali būti panaši ar griežtesnė, niekas taip akylai neseka tų bendruomenių lyderių kalbų ir nesiuntinėja jiems prezervatyvų iš viso pasaulio. Įsisąmoninusi šią įtampą, Bažnyčios vadovybė galėtų ją panaudoti reikalaudama politikos lyderių atsakomybės už korupciją, lėšų švaistymą ir žmonių skurdinimą. Seksualinis gyvenimas kaip nors susitvarkys.
Naujausiame „Atgimimo“ numeryje skaitykite:
Dvi pensijos – daugiau nei viena? Vargas dėl pernykštės žolės Kada skaitymas pavojingiau už rūkymą Kūnas kaip informacijos vienetas
Ar žmogus, pasirinkęs privatų pensijos kaupimo fondą, gaus didesnę pensiją? Kaip valdžios veiksmai paveiks esamus ir būsimus pensininkus.
Pavasarinis lietus užgesino neatsakingai padegtą pernykštę žolę. Tačiau po metų vėl teks tūkstančiais hektarų skaičiuoti išdegintus plotus ir dejuoti dėl neveiksmingų prevencijos priemonių.Gruzinai ne vien mitinguoja
„IDS/BORJOMI EUROPE” generalinis direktorius Iraklijus Bokučava: Lietuvą savo verslo plėtrai pasirinkome ne vien dėl ekonominių motyvų.
Vaivai Radikaitei–Žukienei kai kuri lietuviška žiniasklaida panaši į ūkelį, kuriam gelbėti uždirbti bandoma iš visko, ką tik galima parduoti, nes pinigai nekvepia (tiksliau, nesmirda).
Ne tik visuomenei, bet ir institucijoms kartais atrodo, kad, vien tik įvertinus žmogaus išvaizdą, galima nuspėti jo elgesį ir nuspręsti, kaip su juo elgtis.