Galime savotiškai palyginti: net paukščiai skrenda grandyje todėl, kad sutaupo 30 proc. energijos. Atrodo, kad savaime suprantama, kokių reikia imtis ekonominių sprendimų. Visiems žinoma schema, kad nuo paties žmogaus gyvenimo būdo priklauso daugiau nei 50 proc. asmens sveikata, apie 20 proc. – nuo paveldimumo, apie 20 proc. – įtakoja aplinka ir tik iki 10 proc. tepriklauso nuo medicinos. Nuo medicinos - tik 10 proc., bet savo sveikatą visiškai sutapatiname su medicininėmis paslaugomis.
5 milijardai - kam? Sveikatai ar gydymui?
Šių metų Sveikatos apsaugos biudžetas yra 5 milijardai litų – tai visi ir skiriami medicininėm paslaugom: vaistams, gydymui, reabilitacijai. Bet kažkoks nesusipratimas: jei nuo medicinos tepriklauso tik 10 proc. sveikatos, o visa suma skiriama tik gydymui – tai paprasčiausiai baisus ekonominis nelogiškumas, kuris veda į dar didesnį problemos įsisenėjimą, akligatvį.
O ta padėtimi kai kas tikrai labai patenkinti: pirmiausiai farmacininkai, kurie įkaitais laiko ir gydytojus, ir žmones. Gydytojus – organizuodami jiems keliones į užsienį ir puotas, kad jie kuo daugiau išrašytų jų vaistų, o žmones - mulkindami įvairiom reklamom ar net „švietimu“, kaip vieni ar kiti preparatai išspręs jūsų sveikatos problemas.
Lakoniškai sakant: padrybsok, rūkyk, nusigerk, apsiryk, bet paskui išgerk kokia piliulę ir problemos tikrai nebus. Kas yra laidos per televiziją ar radiją apie sveikatą? Su retomis išimtimis ( nereklamuojančios vaistų: LRT „Pulsas“, Marijos radijo „Uoliai sveik“) dažniausiai tik vaistų reklamos laidos.
Pasaulio bankas kartu su Pasaulio Sveikatos Organizacija paskaičiavo, kad vienas doleris, skirtas sveikatos ugdymui, sutaupo 24 dolerius, skiriamus gydymui. Kiek pas mus lėšų skiriamų sveikatos ugdymui? Trupinėliai, kurie, palyginus farmacininkų pelnus ir jų skiriamus pinigus reklamai - tėra juokingi. O ta reklama, suprantama, įtaigi: juk visą atsakomybę nuima nuo žmogaus (tad mielą tokį melą klausytis).
Pagrįsti ilgamečiai moksliniai duomenys sako, kad norint būti sveikam – kito kelio nėra: tik pačiam įdėti pastangų. O kas to nori? Trumpai sakant: sveikatą reikia kurti, jos už pinigus nenupirksi. Ką rodo ir garsių žmonių ligų pavyzdžiai.
Įvedant sveikatos skatinimo ekonominius svertus, tai spręstų ir socialines problemas. Medicininės technologijos ištobulėjusios, nemažai gali, bet jos neretai ir tėra prieinamos tik turtingųjų sluoksniui, kas didesnį kyšį davė. O su jais tenka susidurti net tiems, kurie gyvena sveikai ir su medicina turi mažai reikalų.
Konkretus pavyzdys: gimdyti tai ligoninėje reikia - apžiūrėjus gimdyvę tiesiai šviesiai pareiškia: „Tu nepagimdysi“ – duodama aiškiai suprasti, kad duok „patepimą“, o „patepus“ šimtine kita, žiūrėk, visai paprastas gimdymas buvo. Nekeista, kad pagal apklausas medicina - labiausiai „pakišiukais“ skatinama sritis.
Rodyti konkrečius sveikatos pavyzdžius
Kad nekalbėčiau tik teorinių svarstymų lygmenyje, pateiksiu ir konkretų pavyzdį, kad sveikata nuo paties žmogaus didžiausia dalimi priklauso: Kaip tik pavasarį gimusį ir mirusį prisimename garsųjį sveikuolį Praną Skersį, kuris iškeliavo Amžinybėn 102 metų. Nuo mažumės turėjo labai silpną sveikatą, bronchitas ir radikulitas buvo pastovūs palydovai, 53 metų išoperuotas skrandis, į pensiją išėjo II grupės invalidas, „ligų maišas“.
Tačiau jau pensininkas pradėjo domėtis sveiku gyvenimo būdu ir kantriai bei ištvermingai tuo užsiimti. Ir perkopęs 90 – metį, turėjo nenuginčijamus duomenis, kad net paveldėjus labai silpną sveikatą, galimą ją išpuoselėti ir gyventi senatvėje besidžiaugiant puikia sveikta be vaistų. Jis - ir seniausias žmogus pasinėręs į ledinę jūrą žiemos metu (tada jam buvo apie 95 m.), jis - ir pastovus LR Prezidento taurės konkurso „Lietuvos sveikuolis“ nugalėtojas. Tokių pavyzdžių yra nemažai.
Šiandien daug kalbama apie taupymą. Galima nedviprasmiškai pasakyti: padarius labai logiškas reformas sveikatos apsaugos srityje, būtų sutaupomi ne milijonai, bet milijardai. Kiek išleidžiama (dažnai visai nerezultatyviam) gydymui, vaistams (kiek valstybė kompensuoja, kiek patys žmonės primoka) kieklaikino nedarbingumo išmokom, kiek invalidumo grupes turintiems asmenims.
Ir šie sutaupyti pinigai neišgaruotų, o būtų galima juos investuoti į sveikatos tolimesnį ugdymą. O juk sveikata – brangiausias turtas, kuris įgalina žmones jaustis laimingais, patenkintais, pajėgius kurti pridėtinę vertę, kelti ekonomiką.
O pirmiausia reikia pradėti sveikatą suprasti kaip visumą: dvasinę, psichinę, socialinę ir fizinę. Kaip rodo patirtis, čia vien duomenų pateikimu, standartiniu švietimu, be ekonominio skatinimo sveikai gyventi, nebus pasiekta ženklių rezultatų. Ar po 20 metų socialiai neteisingo ir nusikalstamo sveikatos apsaugos modelio galiausiai bus imtasi kurti sveiko gyvenimo būdo skatinimo finansinis mechanizmas? Ar toliau finansuosime farmacininkus, apsileidėlius ir kitus klanus?