Tačiau VRK jam uždraudė bolotiruotis ne dėl ketinimo siekti asmenininės naudos valstybės tarnyboje, bet dėl „netinkamos kilmės“.

Beveik prieš septynerius metus Jurijus Borisovas aiškindamas LRT, kodėl finansavo Rolando Pakso kampaniją, leido suprasti, kad vienas iš jo siekių – pasitelkti Prezidentą santykiams su teisėsaugininkais aiškintis. Metai bėga, bet nemažėja ketinimų šios šalies vadovo postą pasitelkti kaip instrumentą savo asmeniniams reikalams sutvarkyti. Tai tik dar viena iliustracija, jog mūsų visuomenės korupcinė kultūra iš esmės nesikeičia. Lietuvos korupcijos žemėlapio 2008 tyrimo duomenimis, du iš trijų Lietuvos gyventojų tebėra pasirengę duoti kyšį, kaip ir 2002-aisiais.

Panašu, kad daugumos gyventojų apsisprendimas kyšininkauti dėl populiaraus įsitikinimo, kad „taip daro dauguma“ dar išliks tvirtas ilgus metus. Policija perspėja, kad sunkmečiu daugėja sukčiavimo, o ekonomistai prognozuoja šešėlinės ekonomikos augimą. Galime daryti prielaidą, kad dėl korupcijos sužlugdytos konkurencijos milijardiniai šalies ūkio nuostoliai didės.Tačiau yra vilties, kad šios niūrios pranašystės neišsipildys ir mūsų apiplėšimo mąstai bus mažesni. Ta viltis – pokyčių žmonės.

Didesnis maištas nei daužyti Seimo langus yra elgtis pagal pagal sąžinę ten, kur esi. Pavyzdžiui, Konstititucinio teismo teisėjas Egidijus Šileikis randa drąsos nesutinkti su prisitaikėlišku kolegų sprendimu dėl „Leo LT“. Arba ekonomistas Raimondas Kuodis neišsižada kritiško požiūrio į Maxima LT savininkų inicijuotą energetikos sektoriaus užvaldymą net turtingajam Žilvinui Marcinkevičiui jį bandant nudėti žvilgsniu.
R.Juozapavičius:

Tai nėra maištininkai įprastine šio žodžio prasme. Jaunimo subkultūrų išpopuliarintas maištininko įvaizdis ilgainiui tapo gerai parduodama preke. 1977 m. grupės Sex Pistols lyderis Johnny Rotten žurnalisto paklaustas, kaip išpopuliarėjo, atsakė: „Nežinau. Dėl to, kad buvau sąžiningas.“ Šiandien apie savo sąžiningumą ir priešų sąmokslą kalba kiekvienas korumpuotas politikas ar lietuviško kapitalo laikraščio leidėjas, užsidirbantis iš žmonių pykčio ir neišmanymo. Bet realiai frazės „išspardykime užpakalius blogiečiams“ pardavinėjimas neturi nieko bendro su tikromis permainomis.

Didesnis maištas nei daužyti Seimo langus yra elgtis pagal pagal sąžinę ten, kur esi. Pavyzdžiui, Konstititucinio teismo teisėjas Egidijus Šileikis randa drąsos nesutinkti su prisitaikėlišku kolegų sprendimu dėl „Leo LT“. Arba ekonomistas Raimondas Kuodis neišsižada kritiško požiūrio į Maxima LT savininkų inicijuotą energetikos sektoriaus užvaldymą net turtingajam Žilvinui Marcinkevičiui jį bandant nudėti žvilgsniu. Kartais permainoms užtenka vos kelių žmonių, kurie atsisako daryti tai, ką daro dauguma arba praneša kitiems, ką matė įtartino. Tačiau ir tiems keliems ne visada pavyksta atlaikyti konformistų spaudimą. Trisdešimt metų turėjo praeiti po Watergate skandalo, kad žurnalistams talkinęs FTB agentas William Mark Felt išdrįstų prisipažinti buvęs pareiškėju.

Ponas Felt šitaip ilgai gynėsi savo poelgio būtent toje pareiškėjus ant rankų nešiojančioje Amerikoje, kur net 77 proc. Ernst&Young apklausos respondentų laiko pranešimą apie nusikaltimą efektyvia priemone mažinant korupciją, kur pareiškėjai seniai valstybės skatinami pinigais. Jie gauna iki 25 proc. išieškotos sumos, kai jų informacija padeda Vyriausybei. JAV nuo 1986 iki 2005 m. pareiškėjai padėjo sugrąžinti valstybei beveik 10 milijardų dolerių. Jiems buvo išmokėta per 1,6 milijardo.

Bet kurios valdžios ketinimų „įvesti tvarką“ rimtumas gali būti matuojamas realia pareiškėjų apsauga ir skatinimu. Lietuvos Respublika pareiškėjų nesaugo nuo susidorojimo nei įstatymais, nei veiksmais. Neteko girdėti, kad bent vienas pilietis ar pilietė gautų deramą atlygį už pagalbą teisingumui, nors nuo 2003 m. egzistuoja Vyriausybės nutarimas, pagal kurį asmenims, suteikusiems tesėsaugai vertingos informacijos apie nusikaltimus finansams ar ūkininkavimo tvarkai, turėtų būti išmokama iki 100000 litų.

Štai buvusi valstybės tarnautoja p. Marija kreipėsi į visas institucijas siekdama įrodyti, jog nėra jokio pagrindo tenkinti bankrutuojančios AB „Lietuvos kuras“ ieškinį valstybei ir išmokėti 28 milijonus litų. Bylą pavyko laimėti Aukščiausiame teisme. Jei elgtumėmės kaip amerikiečiai, p. Marijai už pagalbą turėtume atseikėti 7 milijonus litų. Tačiau lig šiol p. Marija nesulaukė net oficialios padėkos, jau nekalbant apie piniginę kompensaciją. Liūdniausia, kad ji net nesijaučia saugiai. Nesidžiaugia, kai viešai linksniuojama jos pavardė.

Žinoma, ne visi pareiškėjai yra malonūs žmonės. Tarp jų pasitaiko ir tokių, kurie dėl savanaudiškų paskatų ar kam nors keršydami sugeba inicijuoti nesibaigiančius tyrimus vien pasirinktai aukai pakankinti. Tačiau panašu, kad dauguma piliečių užmiršta sovietmečiu populiarius „pavliko morozovo“ ar „skundiko“ terminus ir laiko pareiškėjus patriotais.
R.Juozapavičius:

Kitaip nei Lietuvos skaidriausios pasaulio vyriausybės gina ir skatina pareiškėjus. Norvegijos Vyriausybė, susirūpinusi dėl sunkmečiu augančio sukčiavimo, išleido nutarimą, pagal kurį privačios bendrovės turi sukurti mechanizmą, užtikrinantį, jog darbuotojai galėtų saugiai pranešti vadovams ir savininkams apie nusižengimus bei įtarimus. Jei bendrovės vadovai nereaguotų – pranešimas patektų valdžios institucijoms. Beje, sistemą kurti norvegams padeda programuotojai iš Vilniaus.

Žinoma, ne visi pareiškėjai yra malonūs žmonės. Tarp jų pasitaiko ir tokių, kurie dėl savanaudiškų paskatų ar kam nors keršydami sugeba inicijuoti nesibaigiančius tyrimus vien pasirinktai aukai pakankinti. Tačiau panašu, kad dauguma piliečių užmiršta sovietmečiu populiarius „pavliko morozovo“ ar „skundiko“ terminus ir laiko pareiškėjus patriotais. Kaip rodo rodo Lietuvos korupcijos žemėlapio 2008 tyrimo rezultatai, apie 80 proc. apklaustų gyventojų, valstybės tarnautojų ir verslininkų laiko pareiškėjus „pilietiškai aktyviais“, „drąsiais“ ar „tiesiog normaliais“ žmonėmis.

Neapleidžia įspūdis, kad pareiškėjai ir visi pokyčių žmonės vis stipriau jaučia tylų kolegų ir artimųjų palaikymą. Bendruomenės pasitikėjimas motyvuoja tiesos sakymą dar labiau nei pinigai. Neuroekonominiais tyrimais nustatyta, jog žmonių pasitikėjimas skatina laimę lemiančio oksitocino hormono išsiskyrimą smegenyse. Kai atsiranda pasitikėjimas, mes trokštame įgyti ir rodyti dar daugiau pasitikėjimo. Jei permainų žmones palaiko bent jų draugai ir artimieji, - korupcinė praktika tampa pavojingesne. Ir jei vien tik pavieniai pokyčių žmonės tęs savo veiklą neišsigąsdami supjaustytų padangų, ar kelyje nuo jų automobilio „netyčia“ pabėgusio rato, - korupcijos lygis neišvengiamai sumažės.