Švietimo reforma yra bene vienintelis dalykas, kurį dabartiniai valdantieji žadėjo padaryti eidami į rinkimus ir tai realiai daro. Negalima sutikti su kritikais, kad reforma vykdoma skubotai – būtent už tokią reformą konservatoriai ir liberalų sąjūdis, o ir kitos pagrindinės Lietuvos partijos pasisakė nacionaliniame susitarime dėl aukštojo mokslo reformos dar 2007 metais.
Esmė ta, kad reformos pagrindai seniausiai paruošti, kad valdančioji koalicija turi politinės valios vykdyti rimtą subrandintą reformą jau senų seniausiai problemine įvardintoje srityje. Svarbu, kad reformos kryptis yra teisinga, bene vienintelė įmanoma ir veiksminga, siekiant pagerinti aukštojo mokslo kokybę. Lietuvoje jau seniai taip nebuvo, kad bent viena reforma gali įvykti, o ne mirti kabinete. Jei kam tai neatrodo svarbu, gali palyginti, kaip stabiliai permainų neprisiprašo sveikatos sistema.
Aukštojo mokslo reforma kaltinama tuo, kad bus apmokestinamos studijos. Reikia tik priminti, kad pagal 2008 metų Konstitucinio teismo nutarimą mokykloms negalima uždrausti priimti visą kainą sutinkančių mokėti studentų. Todėl kokia reforma bebūtų įgyvendinama, joje privalėtų išlikti galimybė mokėti už studijas visą jų kainą. Taigi, visai netikslu peikti reformą už mokamas studijas.
Siūloma reforma yra ne studijų apmokestinimas, bet jų valstybinio finansavimo būdo pakeitimas. Finansuojami būtų ne pamilti rektoriai ir mokyklos, o studentai. Jie rinktųsi studijas ir mokymo įstaigą, į ją atsinešdami krepšelį, o ne įstaiga siūlytų nemokamas valdžios koridoriuose pramuštas vietas. Aukštosios mokyklos turėtų konkuruoti dėl valstybės lėšų, o ne auksiniame narvelyje ramiai laukti užtikrintų pinigų. Siūloma reforma suteiktų studentui galimybę ne ieškoti studijų kokybės užsieniuose, o aukštąją mokyklą rinktis pagal paslaugos kokybę. Būtų sukurta motyvacija aukštosioms mokykloms gerinti ir optimizuoti savo veiklą.
Švietimo reforma apauginta gandais gandeliais apie ketinamą išparceliuoti universitetų turtą, apie nekontroliuojamą tarybų savivalę. Tačiau užuot suformulavus saugiklius siekiant eliminuoti galimybę piktnaudžiauti, siūloma visai nevykdyti reformos, išsaugoti esamą katastrofišką padėtį aukštajame moksle. Klasikinė tamsos ir šviesos dvikova visose pamokomose istorijose paprastai baigiasi šviesos pergale. Neabejodama ja, tik stebiuosi, kad tamsos šaltis šį kartą dvelkia iš šviesuliais turinčių būti švyturių. Į ministro frazę, ar patinka senų profesorių dvidešimt metų iš senų konspektų skaitomos paskaitos, dešimt profesorių šiandien paskelbė atsaką spaudoje. Labai simboliška - „vagie kepurė dega“...