Jo demonizavimas juokingas – žinant, jog pravoslaviškas cerkves Lietuvoje stato nežinia kodėl į šalį iš Rusijos atvykęs Viktoras Uspaskichas ir iš viso - kokie šio politiko interesai Lietuvoje? Be abejonės, Pakso asmeninės ambicijos bei verksmingas tonas taip pat turėjo įtakos jo žlugimui. Nebuvo jis patrauklus jau ir tuo metu, kai buvo vienas iš konservatorių vadovų, bet tada žodis prieš Paksą būtų buvęs interpretuotos kaip antilietuviška (lyg vien tik konservatoriai atstovautų Lietuvai) veikla. Pakso prezidentavimas buvo daugiau jo asmeninė tragedija. Lietuvai tie mėnesiai atnešė tik nereikalingą susipriešinimą, kuris nerimsta iki šiol.
Apie Brazauską nesinori daug rašyti. Vien tas faktas, jog jis buvo LKP vadovu, neturėjo jam iš viso suteikti galimybių būti Lietuvos prezidentu. Juk būtent Komunistų partija buvo didžiausia kolaborantė ir Maskvos įrankis Lietuvoje. Visos istorijos apie gerąjį Sniečkų bei Paleckį yra nesąmonės. Galbūt ir Himleris ar Gebelsas padarė daug, kad Hitlerio režimas nebūtų toks žiaurus, kaip kad galėjo būti. Deja, tai nepakeitė fašizmo esmės.
Kaip Vytautas Landsbergis? Jis buvo tik formaliai arba de facto prezidentas. Net jeigu jis dabar ir dalyvautų prezidento rinkimuose, vilčių, jog jis nugalėtų Grybauskaitę, nėra. Gaila, bet Landsbergis nerealizavo savo potencialo bei istorijos suteiktų galimybių sukurti rimtą politinę partiją be komunistinės praeities. Taip pat gaila, kad jis per mažai surinko aplink save protingų žmonių, o daug ką lėmė vien politinės asmeninės ištikimybės principas. Tai leido daugeliui labai vidutinių asmenybių iki šiol likti Lietuvos valdžioje. Mažiausiai valdžioje reikia buvusių kagėbistų bei nacionalistine retorika spekuliuojančių kvailių. Tam Landsbergis galėjo užkirsti kelią, galėjo ir padaryti daug daugiau vienydamas tautą nei ją supriešindamas visiškai beprasme retorika, kurią jo priešininkai cituoja iki šiol. Gaila, bet didele dalimi konservatorių partija virto liokajų bei politinių oportunistų sambūriu. Landsbergiui dėl to turėtų būti liūdna.
Na, o Grybauskaitės pergalė yra beveik garantuota, nes Lietuvos politinis elitas negali nieko pasiūlyti, kas galėtų ją nurungti. Gal nesmuksime tiek žemai, kad į prezidento pareigas siūlytume kokią nors televizijos žvaigždę ar krepšininką. Žinoma, šalyje yra ne vienas politikas, kuris galėtų būti prezidentu, bet tiems žmonėms arba trūksta politinės charizmos, arba politinių jėgų, kurios juos galėtų atvesti į Prezidentūrą.
Stebuklų nesulauksime ir iš Grybauskaitės. Tai, ką ji kalbėjo iki šiol, yra banalu, ir tokiu būdu iš jokios krizės Lietuvos ji neišves. Užuominos apie biurokratų mažinimą bei "diržų susiveržimą" banalios. Eurokomisarė pati puikiai žino, kaip veržiasi diržus eurobiurokratai Briuselyje. Be to, Lietuvoje dauguma žmonių jau tiek susiveržė diržus, jog tolesnis kelias atves didesnę tautos dalį tik už skurdo ribos. Ko gero, vienintelė galimybė išlipti iš duobės - pradėti gaminti tai, ko kiti negamina. Sakykim, suomiams taip pavyko su mobiliais telefonais "Nokia." Ar mums pavyks kas nors panašaus – žino tik Dievas. Beje, pradžioje turėtume bent jau norėti kažką sukurti, ko kiti nesugeba, o ne tik skųstis, jog neturime energetikos resursų ar esą mūsų kaimynai yra blogi.
Lietuva nėra sala, kurios nepaliečia audros tarptautiniuose vandenynuose. Didžiausia audra, kurios kilmės bei priemonių su ja kovoti niekas nežino, yra pasaulinė ekonominė krizė. Būsimoji prezidentė (arba prezidentas) neišvengiamai susidurs su šia audra. Ir nemanau, kad Grybauskaitė, Adamkus ar dar kas nors padarytų stebuklus, kurių negali padaryti net charizmatiškas JAV prezidentas Barackas Obama. Su vienu ar kitu Lietuvos prezidentu sunkumus teks išgyventi. Stebukladarių nebūna ir nesinorėtų, kad kaltintume savo valdžią dėl to, ko ji objektyviai negali padaryti.
Yra pakankamai blogybių Lietuvoje – sakykim, mažmeninės prekybos monopolijos ar grandiozinės statybos – Valdovų rūmai, kur valstybės vadovas galėtų pasistengti daug pakeisti arba nebeleisti taip tęstis. Ir, žinoma, kultūra. Kol neturėsime nė vieno normalaus vakarietiško lygio laikraščio ir tikro politinio elito, nieko nepasieksime.
Bet ar prezidentas turi įgaliojimus ką nors realaus padaryti? Neatrodo. Gal apsispręskime, ką norime turėti - stiprią prezidentinę valstybę ar parlamentinę balą, nuo kurios kenčia ir vyriausybės veikla.
Jau turėjome daug neveiksmingų prezidentų, gal jau užtenka?
Žinoma, gražu turėti valstybės simbolį (ką jau kalbėti apie moterį), bet impotentiški simboliai sukelia daugiau problemų nei jų išsprendžia.Tokios pagarbos, kaip Anglijos karalienė, Lietuvos prezidentė tikrai nesusilauks.
Tačiau esu tikras, jog šį kartą tauta tikrai išbandys Grybauskaitę. Tegul. Juk mes tikime stebuklais, o svajoti yra gražu.