Č.Iškauskas. JAV ir Rusijos išmėginimas nauju sandėriu

Kai vasario pradžioje Miunchene Jungtinių Valstijų viceprezidentas Joe Bidenas pasiūlė „perkrauti“ santykius su Rusija, pasigirdo nuomonių, kad gali įvykti neaiškūs mainai. Nepraėjus nė keletui savaičių, laikraščio „The New York Times“ skelbimu, Barackas Obama parašė slaptą laišką Dmitrijui Medvedevui, kuriame neva siūlė sandėrį: priešraketinės gynybos skydas Rytų Europoje nebus dislokuotas, jei Rusija padės įtikinti Iraną neplėsti savo branduolinės programos.

Tai sukėlė tikrą skandalą. Sujudo ne tik Teheranas ar „vanagai“ Maskvoje, bet ir JAV sąjungininkai. Tačiau, kaip pranešė naujienų agentūra „Reuters“, JAV prezidentas susitikime su Didžiosios Britanijos ministru pirmininku Gordonu Brownu pareiškė, kad laiške nebuvo siūlyta „apsikeisti paslaugomis“. B. Obama pasakė, kad Kremlius buvo tik informuotas apie galimybę sumažinti būtinybę dislokuoti Lenkijoje ir Čekijoje priešraketinio ginklo sistemos elementus, jeigu Iranas atsisakys ketinimų įsigyti branduolinį ginklą.

Gynybos ministras Robertas Gatesas, susitikęs su savo kolega Prancūzijos Herve Morinu, pakartojo seną Vašingtono tezę, kad amerikiečių sistema skirta gynybai nuo potencialios Irano grėsmės ir nėra akmenėlis į Rusijos pusę.

Rusijos vadovas D. Medvedevas, viešėdamas Madride, patvirtino, kad Irano branduolinė programa ir priešraketinio skydo dislokavimas niekaip nesusiję dalykai. Jis teigė, kad šiuo klausimu jokių mainų negali būti, bet neatmetė galimybės tartis su Vašingtonu dėl pasaulinės priešraketinės gynybos projekto.

Buvo ar ne slaptame laiške pasiūlytas sandėris, ne taip jau svarbu. Analitikai tvirtina, kad jeigu B. Obama jame ir vengė konkrečių idėjų, pasiūlymai iš dalies logiški. JAV kaip tik plečia trečiąjį priešraketinės gynybos sistemos rajoną Europoje, ir jeigu Iranas aiškiai atsisakytų planų kurti savo balistines raketas, tokių darbų būtinybė atkristų. Apskritai, kaip skelbia CNN, tai nebuvo slaptas laiškas, kuris jau pats savaime erzina visuomenę, o skubus atviras kreipimasis į Maskvą, siunčiant signalą pradėti dalykiškai tartis ir sukurti bendrą frontą prieš Iraną.

Išskyrus Rusijos prezidento aptakų atsiliepimą Madride, Maskva aiškaus atsakymo dar nedavė. Laikraštis „The Washington Post“ rašo, kad greičiausiai rusai dar „virškina“ gautą laišką ir nežino, kaip atsakyti į Vašingtono labai jau diplomatinį pasiūlymą. Maskvoje teigiama, kad visi taškai ant „i“ bus sudėti valstybių užsienio žinybų vadovų Sergejaus Lavrovo ir Hillary Clinton susitikime penktadienį Ženevoje ir vėliau rengiamame abiejų šalių vadovų pasimatyme Londone. Tačiau Rusijos kariuomenės generalinis štabas jau siunčia Vašingtonui griežtą signalą. Generolai neketina pasirašyti naujos strateginės puolamosios ginkluotės sumažinimo (SPGS-1) sutarties, kuri baigiasi šių metų gruodį. Kaip praneša naujienų agentūra „Interfax“, Arbato aikštėje manoma, kad ji labai nenaudinga Rusijai, nes pirmiausia JAV pasitraukė iš priešraketinės ginkluotės sutarties, o, antra, prie Rusijos sienų dislokuoja priešraketinę gynybą.

Rusijos analitikai tvirtina, kad šie Vašingtono pasiūlymai pateikti tuo metu, kai Ameriką ir visą pasaulį užklupo didžiulė krizė. Kitaip sakant, amerikiečiai ieško dingsties sumažinti išlaidas kariniams tikslams ir ginkluotei, ir sandėris su Rusija dėl Irano būtų neblogas būdas išvengti milijardinių išlaidų. Vienoje srityje šioks toks laimėjimas lyg ir pasiektas: JAV ir Rusija susitarė atverti žaliąjį koridorių tiekimams į Afganistaną.

Tokiu galimu sandėriu nusivylė Čekija ir Lenkija. Laikraštis „The New York Times“ pastebi, kad šiose Rytų Europos šalyse nuveiktas didžiulis darbas, bandant įtikinti visuomenę, kad Amerikos priešraketinės bazės reikalingos, net pasirašyti susitarimai, kad, pavyzdžiui, Lenkijai bus tiekiama priešlėktuvinės gynybos sistema „Patriot“. Dabar, atrodo, pasirodė ženklų, kad šios naudos gali ir nebelikti...

„Užsienio įvykių komentaras“ – pirmadienį, trečiadienį ir penktadienį 17.55 val., kart. kitos darbo dienos rytą 6.55 val.