Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, gavusi pranešimą iš Estijos, kad prekiaujama per Lietuvą iš Kinijos atvežtais kenksmingais indais, dar vasario 11-ąją paragino prekybos tinklą nedelsiant išimti iš lentynų 644 vienetus kinietiškų melamininių puodukų. Vasario 18-ąją laikiną draudimą pardavinėti visus Kinijos kompanijos „Brightman International Trading” galimai sveikatai kenksmingus indus pateikė ir Valstybinė ne maisto produktų inspekcija. Net 195 tūkst. vienetų – dubenėlių, padėklų, salotų įrankių. Kol išsiaiškins, ar tikrai visi šie indai nesaugūs.
Tada „Maximos” atstovė spaudai Renata Saulytė žiniasklaidai tvirtino, kad apie indų kenksmingumą sužinojo iš spaudos, o indai nebepardavinėjami dėl kilusio triukšmo. Ne dėl to, kad jie nuodingi ar dėl inspekcijos sprendimo. Jo „Maxima” teigė net negavusi.
Iš tikrųjų, melamino indus „Maxima” pardavinėjo žinodama, kad jie neatitinka kokybės reikalavimų, mat prieš pusmetį kreipėsi į Valstybinę visuomenės sveikatos priežiūros tarnybą prašydama išduoti higieninį pažymėjimą ir jo negavo. Tada visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos užsakymu laboratorijoje buvo tiriami keli bandiniai iš šios Kinijoje gamintų indų partijos. Ji pripažino, kad indai yra nuodingi, liestis su maistu netinka, todėl jais prekiauti griežtai draudžiama.
Kaip spėja inspektoriai, negavęs higieninio pažymėjimo prekybos tinklas indus išvežė į Estiją. Kaip indai keliavo kaimyninėse šalyse, lieka mįslė, tačiau bent dalis jų vėl buvo parvežti į Lietuvą ir paskui - kaip niekur nieko pardavinėti žmonėms. “Maximą” pričiupo estai, patikrinę melamininius puodukus ir nustatę tą patį, ką ir mūsiškė Visuomenės sveikatos priežiūros tarnyba - kenksmingos medžiagos induose viršija normas 5 kartus.
„Maxima LT“ kaltina „žmogiškąjį faktorių“
„Maxima LT“ atstovė “Atgimimą” tikino, kad melamino indų prekyboje nebėra nuo vasario 12-osios.
Prekybos tinklas vėl melavo – nuodingų prekių iš rinkos neišėmė. Prieš keletą dienų „Atgimimo” žurnalistė tokį indą įsigijo Vilniuje, „Maximos” parduotuvėje Bazilijonų gatvėje, prie Halės turgaus. Lygiai tokį patį, kurio nuotrauką žiniasklaidoje platino Valstybinė ne maisto produktų inspekcija – su apelsinų ornamentais, tuo pačiu brūkšniniu kodu. Netrukus ir Valstybinės ne maisto produktų apsaugos inspekcijos tikrintojai šių indų rado parduotuvėse Vilniuje, Kaune, Utenoje ir Marijampolėje.
Savo interneto svetainėje „Maxima” giriasi, kiek pinigų ji skyrė „Išsipildymo akcijai”. Tačiau tarp panegirikų sau jos tinklalapyje internete nėra net menkiausios žinutės, kad melamino indai buvo pardavinėjami neturint higieninio pažymėjimo. Tinklalapyje dar iki penktadienio nebuvo galima rasti raginimo grąžinti galimai nuodingas prekes. Dabar toks raginimas atsirado – tačiau tik po to, kai inspektoriai ir žurnalistai atskleidė, kad indai, draudimui jais prekiauti galiojant jau savaitę, vis dar yra pardavinėjami.
„Maximos“ interneto tinklalapyje kaip svarbiausia žinia pateikta ta, kad indų pardavimą „Maxima“ blokuoja techniškai, o apie grąžinimą užsiminta pačioje žinutės pabaigoje – tarsi vartotojų, jau įsigijusių ir galbūt jau naudojančių šiuos indus interesas nebūtų svarbiausias. Paklausta, kodėl techniškai blokuoti pardavimą nebuvo galima dar vasario 12-ąją, arba vasario 18-ąją, „Maxima LT“ atstovė spaudai R.Saulytė „Atgimimui“ sakė, kad šios procedūros įdiegimas užtrunka, o dėl to, kad indų dar buvo galima rasti prekyboje ir po draudimo kaltas tik „žmogiškasis faktorius“ – kiekvienai parduotuvei esą buvo liepta išimti šiuos indus iš prekybos, o tie darbuotojai, kurie to nepadarė, bus nubausti.
Galimybė pirkėjams tikėtis kompensacijų – tik teorinė
Pirkėjai gali grąžinę indus atgauti sumokėtus pinigus. „Maxima LT“ atstovė spaudai R.Saulytė informuoja, kad indai priimami visuose „Maxima“ prekybos centruose, net ir neturint apie pirkimą liudijančio čekio.
Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos atstovas spaudai Vitas Ūsas „Atgimimui“ sakė, kad vadovaujantis Produktų saugos įstatymu, bauda, kuri gali būti skirta prekybos centrui, neatleistų jo nuo didesnės atsakomybės – atlyginti vartotojams neturtinę žalą, mokėti kompensacijas. V.Ūsas aiškino, kad jeigu pardavėjas nesutinka vykdyti pagrįsto vartotojo reikalavimo atlyginti žalą, Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba ginčą sprendžia ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka ir priima sprendimą. Jis pridūrė, kad nors kompensacijų vartotojai ir gali reikalauti iš prekių pardavėjo, žalos atlyginimo klausimai dažniausiai sprendžiami teisme.
Žalą sveikatai, pusmetį naudojus indus, iš kurių į rūgštinę terpę migruoja penkis kartus normas viršijantis melamino kiekis, įrodyti būtų sunku, mat kenksmingas poveikis pasireiškia per ilgesnį laiką. Be to, įrodyti, kad žmogus susirgo dėl indų, iš kurių valgė, priemonių taip pat nėra. Taigi kompensacijų galintys pareikalauti pirkėjai „Maximai” nebaisūs.
Prekybos gigantų rizika net ir sumokėjus baudas atsiperka
Valstybės institucijų baudos – taip pat. Pavyzdžiui, už panašų atvejį su nuodingais žaislais, kuriuose ftalatų kiekis normas viršijo šimtą kartų, „Maxima” gavo 5 tūkst. litų baudą. Tik tokia didžiausia bauda už pavojingo produkto pardavinėjimą numatyta Produktų saugos įstatyme.
Už pakartotinį pažeidimą, kai iš rinkos po nurodymo neišimami pavojingi produktai baudos yra net iki trijų kartų didesnės. Tačiau ir jos dideliems prekybos tinklams finansiškai apsimoka. Valstybinė ne maisto produktų inspekcija uždraudė parduoti per 195 tūkst. vienetų kinietiškų indų. „Atgimimo” žurnalistė minėtą indą nusipirko už 1,99 lito. Kitų panašių indų kainos neviršijo šešių litų. Tarkime, vienas toks indas kainuoja vidutiniškai tris litus. Visus juos pardavus „Maximos” kasos pasipildytų 585–iais tūkst. litų. Didžiausia bauda, kokią galima gauti už Valstybinės ne maisto inspekcijos sprendimo nepaisymą yra 15 tūkst. litų. Kai metinės pajamos viršija 10 mlrd. litų, jaudintis dėl tokių niekų kaip 5 tūkst., o paskui - ir 15 tūkst. litų siekiančių maksimalių baudų - neverta.
Be to, aptikus pažeidimą, pirmiausia sumoka paprasti žemesnes pareigas užimantys darbuotojai. Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos Gaminių kontrolės skyriaus vyriausioji inspektorė Elena Rinkevičienė „Atgimimą“ informavo, kad po sprendimo išimti nesaugų gaminį iš prekybos, inspekcija surašė administracinį teisės pažeidimo protokolą ir 300 litų baudą savo nutarimu skyrė „Maxima LT“ komercijos vadybininko asistentei. „Administracinė bauda mokama iš pareigūno asmeninių lėšų“, - sakė E.Rinkevičienė.
Šiuo metu laukiama Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos sprendimo, kokia bauda bus skirta „Maximai“ už galimai nesaugių indų pardavinėjimą po inspekcijos nurodymo išimti juos iš rinkos. Pagal įstatymus bauda bus ne didesnė kaip 20 tūkst. litų.
Numatyta baudas didinti, bet kol kas – tik kosmetiškai
Vartotojų teisių apsaugos tarnyba parengė naują Produktų saugos įstatymo projektą, kuriame baudos šiek tiek padidintos. Tačiau tai - tik kosmetiniai pataisymai. Baudų nesiūloma didinti tiek, kad jos išgąsdintų ir priverstų prekybos gigantus elgtis kitaip (esamas ir siūlomas baudas palyginkite lentelėje straipsnio apačioje). Nevyriausybinės organizacijos “Baltijos aplinkos forumas” ekspertė Zita Dudutytė teigia, kad baudos turėtų būti gerokai didesnės, nes tai susiję su mūsų visų sveikata. Pakeitus įstatymą mažieji platintojai gal ir susimąstys, o didieji ir toliau spjovę į pirkėjų sveikatą mėgausis puikiais pardavimais.
Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad daugelis įmonių, gavusios baudą, įstatymą pažeidžia pakartotinai. Kai kurios įmonės įstatymą yra pažeidusios 29 ar 11 kartų. Pakartotinis pažeidimas, kai pardavinėjami pavojingi tos pačios ar kitos produkto rūšies gaminiai, laikomas sunkinančia aplinkybe, dėl kurios galima skirti maksimalią baudą. Svarbus projekte siūlomas pakeitimas, kad už pakartotinį pažeidimą būtų galima skirti didžiausią baudą nepraėjus trejiems metams nuo pirmojo pažeidimo. Dabar šis laikotarpis yra vieneri metai. Įdomi projekto detalė – teismui įstatymas leidžia sumažinti minimalią baudos sumą, rūpinantis mažųjų platintojų išgyvenimu. Tačiau padidinti maksimalios baudos, kad ji tokioms įmonėms kaip „Maxima” neatrodytų lyg musės įkandimas drambliui, teismas negali.
Įstatymo pakeitimo projektui pernai pritarė Vyriausybė. Tikimasi, kad Seimas jį svarstys pavasario sesijoje. Taigi baudas pakelti daugiau, susieti jas su įmonės pelno dydžiu piliečiai gali reikalauti iš Seimo.
Vaistas – vartotojų sąmoningumas
Kol baudos nebaisios, galima drąsiai teigti, kad nuodingų ir neištirtų produktų ir piliečių namuose ir įvairiose prekybos vietose apstu. Kai „Atgimimas” rašė apie žaislus, kuriuose viršytas ftalatų kiekis (nr. 16 (984)), inspektoriai skundėsi, kad visų prekybos taškų patikrinti neįmanoma. Taigi net jei ir žinoma, kad koks nors produktas kenksmingas, inspekcija jį paliepia išimti iš rinkos ne visoms įmonėms, o tik toms, kurias spėja patikrinti. Kiek melamino indų parduota „Maximoje”, nežinoma. Taigi šio straipsnio pavadinime esantis ciniškas palinkėjimas, gali būti, jau buvo įgyvendintas. Tikėtina, kad melaminu valgiaraštį ne savo noru „praturtina” ir restoranai ar kavinės, ypač tos, kuriose pigu.
Ekspertė Z.Dudutytė pritaria, kad neįmanoma visko sukontroliuoti, ištirti kiekvieno įvežamo kinietiško daikto sudėties. „Tai yra ne kontroliavimo spraga, o paprasčiausia realybė”, – sako ji. Z.Dudutytės siūloma priemonė apsiginti nuo sveikatai kenksmingų daiktų – pačių vartotojų sąmoningumas. Tiesa, nustatyti, pavyzdžiui, ar plastmasiniame inde viršytas kenksmingų medžiagų kiekis, be laboratorinių tyrimų neįmanoma. Todėl ekspertė ragina plastmasinių indų apskritai nepirkti. Ji atkreipia dėmesį į pirkėjus, kurie skundžiasi, kaip viskas brangu, bet perka galybę kinietiško „šlamšto”… kad po kelerių metų galėtų jį pakeisti kitu. Tuo tarpu vartotojų prusinimas Lietuvoje nedaug kam įdomus.
„Maxima LT“: „Pavadinkime tai klaida“
„Maxima LT” interneto svetinėje ir parduotuvėse esančiose skelbimų lentose informacijos apie sveikatai pavojingų indų su melaminu grąžinimą ir žalos atlyginimą pirkėjams nebuvo. Po šio pokalbio su „Atgimimo“ žurnaliste tokia informacija bent jau „Maxima LT“ svetainėje atsirado.
Renata Saulytė, “Maxima LT” atstovė spaudai, tikino, kad informacijos apie melamino indus spaudoje jau pakanka, be to, užtenka ir to, kad ją platina įvairios tarnybos. O nesaugių indų esą užsilikę tik per atsitiktinumą.
Skaitytojų dėmesiui – trečiadienį, vasario 25-ąją darytas interviu su „Maxima LT“ atstove spaudai. Po „Atgimimo“ žurnalistės skambučio ir vienos televizijos vizito „Maxima LT“ paskelbė techniškai blokuojanti melamininių indų pardavimą savo prekybos tinkle.
– „Maxima” skelbiasi, kad yra socialiai atsakinga įmonė. Kodėl įmonė, paaiškėjus faktams apie prekybą sveikatai pavojingais indais su melaminu, nepasiūlo pirkėjams jų grąžinti?
– Pirma, „Maxima“ jau pasiūlė.
– Kada pasiūlė?
– Vasario 12-ąją mes savo ruožtu išėmėme visus tiekėjo „Brightman International Trading“ indus. Yra išsiųsti nurodymai visoms parduotuvėms, kad pirkėjas, įsigijęs šių indų, gali juos grąžinti į bet kurią „Maximos“ parduotuvę. Jam bus grąžinti pinigai.
– Kur tokią informaciją galima rasti?
– Ji tikrai yra vieša, kiekvienas paskambinęs man gali ją sužinoti.
– Kiekvienas paprastas pirkėjas būtinai turi skambinti jums, kad tai sužinotų?
– Paprastas pirkėjas yra tikrai informuotas ir visos tarnybos yra informuotos.
– Aš, kaip paprasta pirkėja, nesu pakankamai informuota ir vakar nusipirkau tų indų, kurie, draudimui jais prekiauti galiojant jau savaitę, tebeguli lentynose.
– Kur?
– Vilniuje, „Maximoje”, prie Halės turgaus. Antradienio ryte. Trečiadienį jie dar buvo pardavinėjami. Ir dar buvo kraunami į lentynas.
– O jūs ar turite čekį?
– Taip, aš turiu čekį.
– Esmė ta, kad negali būti, jog jie buvo dar kraunami į lentynas. Visų pirma reikia atkreipti dėmesį, apie kokius indus kalbame. Tai yra viena pozicija dubenėlių, kuriais mums Valstybinė ne maisto produktų inspekcija uždraudė prekiauti. O mes savo ruožtu išėmėme iš prekybos visus šito tiekėjo indus. Visoms parduotuvėms yra išsiųstas nurodymas, kad būtų iš lentynų išimti visi šitie indai.
Dabar yra atliekamas vidinis tyrimas, mūsų asmenys važiuoja per parduotuves ir žiūri, kad tų indų parduotuvių lentynose nebebūtų. Todėl jų krauti iš naujo į lentynas – to tikrai negalėjo būti.
Vienintelis dalykas, dėl ko taip galėjo atsitikti, yra žmogiškasis veiksnys. Tie žmonės, kurie nesukontroliuoja, kad indai būtų išimti iš prekybos, bus tikrai nubausti.
– Kodėl nė vienoje „Maximoje” – nei skelbimų lentose, nei prie įėjimo į parduotuvę – informacijos apie nesaugių indų su melaminu grąžinimą mes nematome?
– Kiekvienas žmogus, atėjęs į parduotuvę, atsinešęs indą, gali kreiptis į mus informacijos.
– Taigi sakote, kad pirkėjas pats turi domėtis, o ne jūs, pardavę galbūt sveikatai pavojingus indus, turite rūpintis savo klientų informavimu?
– Jūs dabar mane puolate. Iš tikrųjų aš suprantu, kad tai yra jautri sritis. Bet viskas yra atliekama pagal tam tikras procedūras. Mes išėmėme iš prekybos tuos indus, buvo nurodymai, išsiųsti į parduotuvę, kad kiekviena parduotuvė turėtų tą informaciją. Nežinau, kaip yra parduotuvėje prie Halės turgaus. Bet šiaip turėjo būti lentoje informacija, kokie indai yra kenksmingi.
Jeigu jums trūksta tos informacijos, visada galite prieiti ir paklausti mūsų informacijos skyriaus.
– Kodėl savo portale „maxima.lt” jūs šitos informacijos neskelbiate?
– Ta informacija yra „infolinijoje“. Jūs, paskambinę mūsų nemokamu „infolinijos“ telefonu, tikrai galite gauti informacijos.
– Bet aš klausiu būtent apie jūsų portalą. Kodėl aš turiu ieškoti, kur rasti informaciją. Ji turi būti visur. Juk jeigu problema susijusi su „Maxima”, aš šią informaciją pirmiausia turiu rasti jos interneto svetainėje.
– Šiuo atveju mes pirmiausia įdėsime tą informaciją. Vis dėlto didžiausia žmonių auditorija yra pasiekiama būtent nemokamu pagalbos telefonu. Nes jis yra nemokamas ir juo naudojasi daugiau žmonių nei internetu. Be to, spaudoje, na, tikrai yra pakankamai tos informacijos.
Tą pačią informaciją žmonės gali gauti paskambinę ir į Valstybinę ne maisto produktų inspekciją. Tikrai gali gauti.
– Kinijos gamintojai garsėja kaip įvairių vakarietiškų kokybės ženklų padirbinėtojai (pavyzdžiui, užklijuoja ženklą CE). Kodėl „Maxima“ labiau pasitikėjo Kinijos gamintojais nei Lietuvos valstybine visuomenės sveikatos priežiūros tarnyba, kuri neišdavė higieninio pažymėjimo indams?
– Pirmiausia mes gavome pažymėjimus iš gamintojų apie tai, kad produkcija yra kokybiška. Savo ruožtu mes atlikome ir papildomus tyrimus ir iki šiol tikėjomės gauti vadinamuosius higieninius pažymėjimus.
Todėl sakyti, kad mes nieko nedarėme, tik pasitikėjome gamintojais, yra klaidinga.
– Žodžiu, jūs neigiate faktą, kad, praėjus net savaitei po kilusio skandalo, aš arba kiti žmonės vis dar galime rasti niekaip nepažymėtų (gamintojas nenurodytas) pavojingų indų prekyboje.
– Ne, neneigiu, „Maxima“ prisiima visą atsakomybę dėl to, kad įvyko toks incidentas. Ir dar kartą sakau – tai, ką mes darome, savo ruožtu yra vidinis tyrimas, kad nustatytume asmenis ir nustatytume vietą, kur įvyko klaida, neapsižiūrėjimas ar kaip tai pavadintum. Pavadinkime tai klaida.
– Ar darbuotojas, gavęs baudą už tai, kad melamino indai buvo pardavinėjami be higienos pažymėjimo, turėjo apmokėti ją iš savo kišenės?
– Tai buvo įmonei skirta bauda ir įmonė ją sumoka. Mes darome vidaus tyrimą, kad išsiaiškintume, kodėl, negavus pažymėjimų, buvo pradėta prekiauti tais indais. Ir tas žmogus ar ta žmonių grupė, kurie yra tiesiogiai už tai atsakingi, turėtų netekti savo darbo vietų.
– Valstybinė ne maisto produktų inspekcija teigia, kad, jei indų dar ras prekyboje, tinklui grės didelės baudos. Kokia bauda „Maximai“ būtų didelė? – Mums didžiausia bauda – tai pirkėjų pasitikėjimas. Patikėkite, mes jau dabar esame pakankamai nubausti. Dabar apskritai suabejota „Maximos“ tinklo teikiamos produkcijos kokybe.
– O piniginių baudų nebijote?
– Taip, iš tikrųjų baudos yra nemalonus dalykas, baudas reikia mokėti ir mes jas iš tikrųjų sumokėsime. Jeigu jų bus skirta, visų pirma. Bet tai yra spėlionės. Mums svarbiausia ne kokio dydžio baudą mums skirs, bet tai, kad mūsų prekybos tinklu suabejojo pirkėjai. Tai yra mums svarbiausia.
Melamino indų poveikis sveikatai: kas yra melaminas
Pagalvota apie viską. Apie inkstų akmenis, virškinimo ir kvėpavimo takų sutrikimus. Būtent to galima laukti ilgą laiką valgant iš melamino indų, kuriais prekiavo „Maxima“. Šie indai nedūžta, atlaiko aukštą temperatūrą, juos gaminant išgaunamos labai patrauklios spalvos, kurios neblunka, o kai ir tekainuoja keletą litų, atrodo geidžiama prekė krizės kamuojamam pirkėjui.
„Newscientist“ rašo, kad ekspertai nėra tikri, kokį poveikį melaminas gali turėti žmonėms, kurie buvo veikiami chemikalo ilgą laiką. Tyrimų apie melamino žalą žmogui nebuvo atlikta, remiamasi tyrimais su gyvūnais. „Žinome, kad dėl melamino gali atsirasti inkstų akmenų ar kilti kitokių inkstų problemų, - sako taikomosios biologijos ir chemijos technologijų profesorius Peter Yu (Peteris Ju) iš Honkongo Politechnikos universiteto, - Bet nežinome, ar yra kitoks ilgalaikis neigiamas poveikis. Šie ingredientai neturėtų būti maiste.“ Kiti ekspertai sako, kad kai inkstų akmenys gali būti lengvai pašalinti, melaminas gali sukelti sunkiau pataisomos žalos. Kai jis kristalizuojasi, užblokuoja mažus vamzdelius inkstuose, pro kuriuos prasiskverbia kraujas.
Nevyriausybinės organizacijos „Baltijos aplinkos forumas“ ekspertė Zita Dudutytė paaiškina, kad grynas melaminas yra netoksiškas. „Vadinamieji melamino indai paprastai gaminami iš melamino formaldehido, o šiuo atveju (pigūs kinietiški indai) yra naudojamas identiškas šlapalo (karbamido) formaldehidas. Išoriškai iš vieno ar kito pagaminta lėkštė atrodys analogiškai, todėl jas labai sunku atskirti. Pastarosios, aišku, yra gerokai pigesnės. Būtent šlapalo formaldehidas, kuris išsiskiria iš indo į maistą, kelia pavojų sveikatai“, – informuoja ekspertė. Paprastai ši medžiaga naudojama elektros įrenginiuose, izoliacinėse medžiagose, rūgštinės kilmės statybinėse „putose“. Prisimindama pieno skandalą Kinijoje, ekspertė paaiškina, kad inkstų pažeidimas dėl maisto produktų, kuriuose randama melamino, siejamas ne su grynu melaminu, o su melamino ir cianuro rūgšties buvimu maiste: „Cianuro rūgštis yra melamino analogas ir gali būti kaip priemaiša melamine. Šios medžiagos reaguodamos tarpusavyje sudaro melamino-cianuro rūgšties junginius, kurie kaip netirpūs nusėda inkstuose ir blokuoja inkstų veiklą, susidaro akmenys. Bent jau tokios inkstų ligų priežastys yra nustatytos gyvūnų atveju (šunų, kačių, kurios gavo maistą su melaminu). Ar būtent dėl to susirgo ir mirė vaikai, kol kas nėra visiškai aišku.“
Ekspertė pataria kinietiškų melamino indų nepirkti ir nenaudoti. „Neįmanoma gero daikto pagaminti už „kapeikas“. Ir dar neišnaudojant žmonių ir ypač vaikų kaip pigios darbo jėgos, - sako ji. - Geriau turėti vieną gerą ir ilgaamžį daiktą nei dešimt pigių trumpaamžių ir mus nuodijančių, kuriuos po poros metų vėl keisime tokiais pačiais.“
Melamino indų yra visuose didžiuosiuose Lietuvos prekybos tinkluose
„Atgimimo“ žurnalistė šį savaitgalį melamino indų rado visuose didžiuosiuose Lietuvos prekybos centruose – jais prekiauja ir „Rimi“, ir „Iki“, taip pat prekybos centras „Senukai“. Šių indų etiketės – ne lietuvių kalba.
Ar nepažeidžia vartotojų teisių ir kiti Lietuvos prekybos centrai, etiketėse neinformuodami pirkėjų apie tai, kaip saugu ir kaip nesaugu melamininius indus naudoti buityje, ar visi kituose prekybos centruose parduodami melamino indai yra saugūs – ieškokite naujausiuose „Atgimimo“ numeriuose.
| Pažeidimas | Baudos dabar | Siūlomos baudos |
|---|---|---|
| Pateikė į rinką pavojingų gaminių | 500-5000 Lt | 500- 10 000 Lt |
| Buvo įpareigoti nutraukti pavojingų gaminių realizavimą, bet to nevykdė | 3000-15 000 Lt | 3000 – 20 000 Lt |
| Nepaisė institucijų reikalavimų pašalinti iš rinkos ar sunaikinti pavojingus produktus | 5000 – 20 000 Lt | 10 000 – 20 000 Lt |
| Produktai padarė žalos vartotojo sveikatai | 5000 – 40 000 Lt | 10 000 – 40 000 Lt |
| Produktai sukėlė vartotojo mirtį | 20 000 – 80 000 Lt | 40 000 – 80 000 Lt |
Šaltinis: Produktų saugos įstatymo pakeitimo įstatymo lyginamasis variantas
Bendrovė "Maxima LT" kreipėsi į DELFI su prašymu patalpinti bendrovės poziciją:
Įtariamai nesaugių indų pardavimą "Maxima LT" užblokavo techninėmis priemonėmis
Praėjusią savaitę gavus Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos pranešimą, kad dalyje "Maxima LT" parduotuvių dar buvo randama įtariamai nesaugių Kinijos bendrovės „Brightman International Trading" indų, bendrovė priėmė skubų sprendimą centralizuotai užblokuoti šių indų pardavimo galimybę kasose. Nuo vasario 26 d. parduotuvėse techniškai nėra įmanoma atlikti šių kiniškų prekių pardavimo procedūrų.
„Apgailestaujame, kad kai kurių parduotuvių darbuotojai neįvykdė nurodymo ir minėtų prekių nepašalino iš prekybos salės. Imamės skubių techninių priemonių užkirsti kelią žmogiškoms klaidoms“, – sako Deimantė Mitkuvienė, "Maxima LT" kokybės kontrolės departamento direktorė. Pasak jos, centrinėje bendrovės kasų valdymo sistemoje vakar užblokuota galimybė parduoti šias prekes. Jeigu pirkėjas, parduotuvėje radęs tokį per klaidą užsilikusį indą norės nusipirkti, kasininkė neturės techninių galimybių jį parduoti.
Kokybės kontrolės vadovės teigimu, jau nuo vasario 12 dienos visose "Maxima" tinklo parduotuvėse žmonės gali grąžinti nusipirktus Kinijos bendrovės „Brightman International Trading“ indus. Tai jie gali padaryti ir neturėdami kasos pirkimo kvito. Visą reikiamą informaciją apie „Brightman International Trading“ indų grąžinimą pirkėjams suteiks parduotuvių administracija, taip pat ją galima rasti parduotuvių informacinėse lentose bei sužinoti paskambinus nemokamu "Maxima" infolinijos telefonu 8-800-20050.
„Atsiprašome pirkėjų už nepatogumus. Manome, kad šiuo atveju mūsų darbuotojų žmogiškos klaidos yra nepateisinamos. Imamės visų priemonių, kad dėl šios situacijos kaltas personalas būtų nubaustas“, - tvirtino D.Mitkuvienė.
Reaguodama į gautą informaciją apie galimai nesaugą Kinijos bendrovės "Brightman International Trading" tiekiamą produkciją, "Maxima LT" nusprendė dar vasario 12 dieną visame "Maxima" prekybos tinkle sustabdyti prekybą šiais gaminiais. Nurodymas išimti visus minėtus kiniškus indus iš prekybos buvo išsiųstas kiekvienai 231-ai Lietuvoje veikiančiai parduotuvei.
Vasario 18 d. Valstybinė ne maisto produktų inspekcija pasirašė draudimą bendrovei prekiauti Kinijos bendrovės "Brightman International Trading" indais.