R.Vainienė. Šešėlinės ekonomikos renesansas

Gyvename milžiniškų ir daug kam netikėtų permainų metu – ekonomika savo judėjimo kryptį pakeitė taip greitai, labai daug žmonių vis dar negali patikėti tuo, kas vyksta ir susitaikyti su nauja gyvenimo realybe.

Labai dažnai girdime pasipiktinusius verslo balsus dėl kreditavimą sustabdžiusių bankų, darbuotojai sunkiai susitaiko su algų mažinimu. Negana to, valdžia žmonėms ir įmonėms iškrėtė piktą pokštą, pakeisdama visus pagrindinius mokesčius reglamentuojančius įstatymus, ir štai jau trečias mėnuo mėginame suvokti, kas gi vyksta ekonominiame gyvenime.

Lietuvos laisvosios rinkos institutas jau dvylika metų atlieka ekonomikos tyrimą, kuriame ekonomikos perspektyvas spėja ne ministerija, Lietuvos bankas ar komercinių bankų analitikai, o patys rinkos dalyviai, kurie kuria gėrybes bei moka mokesčius. Kaip 2009 –tuosius prognozuoja rinkos dalyviai, kaip jie vertina valdžios įgyvendintos mokesčių reformos rezultatus ir biudžetų surinkimo perspektyvas?

Apibendrinant tyrimo rezultatus, 2009 – tuosius galėsime pavadinti šešėlio atgimimo metais. Būtent šešėlinės ekonomikos prognozės tyrime yra labai neraminančios ir įspėjančios. Tyrimo duomenimis, šiais metais net 40 procentų tų, kurie turėtų veikti legaliai bent dalelę savo veiklos vykdys skirtingo pilkumo ar net juodojoje zonoje. Tai reiškia, kad kone kas antras mokesčių mokėtojas imsis veiksmų, kad nuslėptų ar susimažintų mokėtinus mokesčius.

Skaičiuojant pinigais, šešėlis išsiplės 5 procentiniais punktais nuo bendrojo vidaus produkto, ir sieks 22,7 jo procentus. Tai reiškia, kad kone kas ketvirtas litas bus uždirbtas ir išleistas šešėlyje. Jei sutiksime, kad Lietuvoje sukuriama gėrybių už 114 milijardų litų, tai šešėlyje jų cirkuliuos apie 26 milijardus. Niekada negalėjome pasidžiaugti iki galo skaidria ekonomika – tačiau tokių šešėlio apimčių nebuvo jau nuo 1998 metų.

Rūta Vainienė:

Pats šešėlis šešėlio nemeta. Jį meta legaliai ekonomikai sukurtos užkardos, vadžios sukurta milžiniška veiklos suvaržymų siena. Šiemet toji siena pakeltų mokesčių pavidalu dar paaugo, vienus pastūmėdama pilkojon zonon, kitus apskritai išstumdama iš veiklos.

Padidinti mokesčiai, deja, neleis nacionaliniam ir sodros biudžetui surinkti planuotų įplaukų. Nacionalinio biudžeto pajamų plano vykdymas sieks 87 procentus, o „Sodra“ bus renkama dar blogiau – pavyks surinkti tik 84 procentus planuotų pajamų. Jei prognozės pasitvirtintų, o išlaidos nebūtų karpomos, valdžiai per metus pristigtų virš 5 milijardų litų.

Visus domina, koks bus nedarbas. Ekonomikos tyrimas sako, kad nedarbas šių metų pabaigoje sieks beveik 11 procentų. Siejant šį skaičių su bendrojo vidaus produkto kritimo prognoze – 2,8 procentais, galima numanyti, kad dalis oficialių bedarbių kokių nors pajamų vis tik turės – tik nereguliariai ir neoficialiai.

Apibendrinant tyrimo duomenis ir oficialiąją statistiką, aptinkami du nusivylimai. Pirmasis, valdžia prognozuodama bendrąjį vidaus produktą yra labiau nusivylusi rinkos galimybėmis nei verslas ir tikisi didesnio nuosmukio.

Antrasis nusivylimas: verslas, prognozuodamas save yra optimistiškesnis, tačiau labai nusivylęs valdžia, jos įvykdyta mokesčių reforma ir galimybėmis surinkti planuojamas pajamas. Verslas ketina gelbėtis šešėliu, o kaip gelbėsis valdžia? Vieną klaidą gelbėdama tik save ir keldama mokesčius ji jau padarė. Ar tik nebus antrosios?