Prezidento B. Obamos žodžiai ir veiksmai rodo, kad pirmuosius jo žingsnius, susijusius su užsienio politika šiame regione, apibūdina trys pagrindiniai dalykai: partnerystės pabrėžimas, dėmesys naujai NATO strategijai ir pasiryžimas peržiūrėti JAV ir Rusijos santykius. Nors didžiąją žiniasklaidos laiko ir dėmesio dalį užima Afganistanas ir Viduriniai Rytai, Prezidentas B. Obama ir jo kabineto darbuotojai kelis kartus užsiminė apie savo požiūrį į šį regioną, ir, mano akimis, visos užuominos buvo geros.
Pirmasis įspūdis labai svarbus, todėl B. Obamos komanda patikino, kad Europa užima svarbią vietą jų pasaulėžiūroje. Įteikusi savo skiriamuosius raštus Jungtinėms Tautoms, JAV ambasadorė šioje tarptautinėje organizacijoje Susan Rice sakė: „Prezidento B. Obamos pozicija aiški: mūsų saugumą ir gerovę geriausia užtikrinti bendradarbiaujant ir sudarant partnerystę su kitomis tautomis“. Duodama priesaiką JAV Senato užsienio ryšių komitetui, valstybės sekretorė Hillary Clinton dar labiau pabrėžė šį požiūrį tvirtindama: „Mūsų tradiciniai, pasitikėjimu pagrįsti santykiai su Europa bus dar labiau stiprinami. Kai Amerika ir Europa dirba kartu, tai ir globaliniai tikslai tampa visai įveikiami“. Savo ruožtu Prezidentas B. Obama tvirtina, kad Jungtinės Valstijos „gerbs sąjungininkus, atgaus susvyravusį Amerikos autoritetą ir atkurs abipusiai naudingą partnerystę su Europos valstybėmis rėmėjomis“.
Vienas iš klausimų, kuriais bendra atsakomybė yra labai svarbi, tai Gvantanamo kalėjimo uždarymas Kuboje. Antrąją savo kadencijos dieną Prezidentas B. Obama pasirašė vykdomąjį potvarkį, pagal kurį bus pradėtas peržiūrėjimo procesas, po kurio galiausiai į įvairias pasaulio šalis bus paskirstyti daugelis šiuo metu stovykloje kalinamų asmenų. Nors daugelio Europos šalių vadovai, tarp jų – ES Generalinis Sekretorius Javieras Solana, paragino Europos valstybes imtis veiksmų, šią atsakomybę prisiėmė tik nedaugelis.
Lietuva šiuo atveju dar kartą įrodė, jog žino, kad priklausyti tautų bendrijai reiškia ne tik priimti visą teikiamą naudą, bet ir įnešti savo indėlį. Man padarė didelį įspūdį neseniai užsienio reikalų ministro V. Ušacko pasakyti žodžiai apie ministerijos pasiryžimą ieškoti galimybių priimti keletą buvusių Gvantanamo stovyklos kalinių, jeigu JAV oficialiai to paprašytų. Įspūdį daro ne tik ministro žodžių prasmė, bet ir laikas, kada jie buvo pasakyti. Būti pirmaisiais, dedančiais pastangas, reikia ryžto, ir tai palieka įspūdį. Koks bebūtų galutinis šio pirmojo Lietuvos žingsnio rezultatas, neabejoju, kad jis įsimins ir bus įvertintas.
Apie Amerikos ir Europos santykius negalima kalbėti nepaminint NATO – aljanso, kuris tarnauja ir JAV, ir Europai jau daugiau kaip 60 metų nuo jo įkūrimo. Veiksmai kalba patys už save, o B. Obamos administracija labai aiškiai parodė, kad vertina NATO. Viceprezidentas J. Bidenas vyks į kasmetinę Miuncheno saugumo konferenciją, kuri prasideda vasario 6 d., o beveik po dviejų mėnesių, balandžio 3-iąją, Prezidentas B. Obama dalyvaus kitame NATO viršūnių susitikime Strasbūre, prieš kurį Londone vyks Didžiojo dvidešimtuko viršūnių susitikimas. Visa tai rodo didelį Baltųjų rūmų indėlį į JAV ir Europos santykius.
Valstybės sekretorė H. Clinton kalbėjo apie kryptį, kurios Amerika norėtų imtis dėl NATO. H. Clinton tvirtino: „Dirbsiu su Prezidentu, gynybos sekretoriumi ir kitais mūsų Nacionalinio saugumo grupės nariais, kad išanalizuočiau būtinybę sudaryti naują NATO strateginę koncepciją. NATO strateginė koncepcija paskutinį kartą buvo atnaujinta 1999 metais, kai dar nebuvo taip akivaizdžiai kaip šiandien pasireiškusios tokios grėsmės kaip terorizmas, energetinis nesaugumas, kibernetinės atakos ir klimato kaita, ir kai NATO dar nebuvo įsitraukusi į tokias pasaulinio masto misijas kaip misija Afganistane.
Nauja strateginė koncepcija suteiktų NATO sąjungininkams galimybę, be kitų dalykų, dar kartą patvirtinti įsipareigojimą laikytis 5 straipsnio nuostatų, persvarstyti ir imtis kovoti su iškilusiomis bei kylančiomis grėsmėmis sąjungininkų saugumui, aiškiai apibrėžti NATO santykius su Jungtinėmis Tautomis ir kitomis daugiašalėmis institucijomis, aiškiai apibrėžti NATO ir Europos Sąjungos santykius bei imtis spręsti globalinės partnerystės ir misijų klausimą“. Balandį vyksiančiame NATO viršūnių susitikime tikriausiai bus sukurtas forumas diskusijoms šiuo kausimu, padėsiantis išsiaiškinti, ar aljanso nariai sutaria dėl naujos NATO strateginės koncepcijos sukūrimo.
Valstybės sekretorė H. Clinton išsakė savo požiūrį ir į santykius su Rusija: „Sieksiu, kad Rusija tiesiogiai įsitrauktų į įvairius galimo bendradarbiavimo klausimus, įskaitant strateginės ginkluotės kontrolę, branduolinio ginklo neplatinimą, kovą su terorizmu, aplinkosaugą, Afganistaną ir ekonominius santykius. Leisiu ne tik aiškiai suprasti, kad nepripažįstame įtakos sferų dalijimosi Europoje, bet ir tai, kad mūsų valstybės turi daug bendrų interesų, kurių B. Obamos administracija yra pasirengusi siekti kartu su partneriais Maskvoje“.
Atsižvelgiant į sudėtingą padėtį Viduriniuose Rytuose ir Afganistane bei žiniasklaidos dėmesį šiems klausimams, galima nesunkiai patikėti, kad naujoji JAV administracija apleis Europos reikalus. Tačiau jeigu pažvelgtume į faktus, įsitikintume, kad Prezidentas B. Obama ir jo kabinetas yra labai suinteresuoti transatlantine partneryste, siekia padėti NATO geriau paruošti pasitikti XXI amžiaus sunkumus ir nori peržiūrėti JAV ir Rusijos santykius. Nors ir neišsami, ši B. Obamos komandos žodžių ir veiksmų apžvalga turėtų patikinti Lietuvos žmones, kad, kiek tai susiję su Amerikos užsienio politika, į ateitį jie gali žvelgti su pasitikėjimu.