Ūkio ministerija aiškina, kad esą nesusipratimai kyla dėl Lietuvoje galiojančiuose teisės aktuose užfiksuotų „saugaus“ kapitalo kriterijų ir dėl pačios sąvokos „europinės ir transatlantinės integracijos kriterijai“ – esą ji kelia pagrįstų abejonių dėl jos diskriminacinio pobūdžio. Vienas svarbiausių įstatymuose siūlomų pakeitimų yra tas, jog sąvoką “kapitalas“ keičia „fizinis ar juridinis asmuo“.
Ūkio ministerija teigia, kad tai – viso labo Europos Sąjungos teisės perkėlimas į Lietuvos teisę. Tuo tarpu europarlamentarė Ona Juknevičienė mano, kad konkrečios ES direktyvos perkėlimas į įstatymus, reglamentuojančius nacinaliniam saugumui didelę reikšmę turinčių įmonių veiklą, yra labai naudingas į jas investavusiam privačiam kapitalui, o ne valstybei.
Mažesni apribojimai – didesnė akcijų vertė
„Ūkio ministerija argumentuoja, kad siekiama perkelti Europos Sąjungos direktyvą į Lietuvos įstatymus. Bet toji ES direktyva apskritai atsirado, kad palengvintų balsavimo teisę nereziduojantiems akcininkams. Jūs man pasakykite, kam reikalinga tai strateginėse įmonėse?“ – klausia O.Juknevičienė.
Europarlamentarė sako, kad atsitikti taip, jog šios pataisos gali būti taikomos nebūtinai tik „Leo LT“, bet ir kitoms starteginėms Lietuvos įmonėms.
Mat įvedus šią pataisą tampa įmanoma atskirti nuosavybės teisę nuo balsavimo teisės visose strateginėse įmonėse, ne tik „Leo Lt“. Kitaip tariant, privatininkai savo akcijų paketo savininkais išlieka, bet balsavimo teisė gali būti perduodama bet kam.
„Todėl aš ir sakau, kad, priėmus Ūkio ministerijos siūlomas pataisas, taip pat atsiranda reali galimybė įmonių grupei, kurios savininkas yra „VP dešimtukas“, įkeisti ar perleisti jų turimų „Leo LT“ akcijų balsavimo teises “, – tvirtina europarlamentarė.
Jos teigimu, atsižvelgiant į prieš „Leo LT“ sudarymą atliktą turto vertinimą, „NDX Energija“ už savo 38 proc. akcijų galėtų gauti 2–3 mlrd. Lt paskolą.
O. Juknevičienė pabrėžia ir dar vieną siūlomų įstatymo pataisų aspektą. „Pamenate, kai vienas iš „Maximos“ savininkų Žilvinas Marcinkevičius žadėjo tik susikūrus įmonei 5 proc. akcijų leisti nusipirkti visiems Lietuvos žmonėms. Tai su tąja direktyva, kurią Ūkio ministerija perkėlė į Lietuvos įstatymus, atsiranda dar viena galimybė 5 proc. akcijų turėtojams“, – aiškina europarlamentarė.
Kitaip tariant, 5 proc. akcijų savininkams priklausys tos pačios teisės, kurias anksčiau įgaudavo 10 proc. akcijų paketo savininkai: visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo iniciatyva, visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkės pildymas, naujų sprendimų projektų į susirinkimo darbotvarkę įtraukimas ir pan.
Be to, po Ūkio ministerijos pataisų iš įstatymų dingsta sąvoka „kapitalas”, o „atsiranda „fizinis ar juridinis asmuo”.
Vadinasi, anot O.Juknevičienės, strateginių įmonių durys atveriamos ir privatiems asmenims.
Kam viso to reikia?
O.Juknevičienė mano, kad visos šios pataisos reiškia, jog mažėja apribojimų strateginių įmonių akcininkams.
„Įvairių apribojimų taikymas akcininkams paprastai jų turimų akcijų vertę mažina. Tačiau, panaikinant vieną apribojimą po kito, keičiasi ir akcijų vertė – ji didėja“, – aiškina O.Juknevičienė.
Išsinagrinėjusi ES direktyvą ir Ūkio ministerijos parengtus minėtų įstatymų pataisų projektus politikė mano, kad visas „Leo LT“ šiuo metu dirba ne strateginiams energetikos projektams – atominei elektrinei, jungtims su Švedija ir Lenkija, o kad būtų naudingiau jos privačios dalies savininkams „VP dešimtukui“.
Politikai sako kol kas neturintys laiko
Tuo tarpu „Atgimimo“ kalbinti teisininkai teigia, kad „VP dešimtukas“, kadangi „Leo LT“ veikia pagal Akcinių bendrovių įstatymą, savo turto dalį ir dabar gali įkeisti.
Europarlamentarė O.Juknevičienė pabrėžia, kad bent kol kas „VP Market“ riboja akcininkų sutartis ir laisviau disponuoti akcijomis jie galės tik po sutartyje numatyto dvejų metų termino.
Ar tokias pat grėsmes visuomenės interesui kaip O.Juknevičienė mano ir kiti politikai, “Atgimimui” nelabai pavyko sužinoti.
Kol kas, atrodo, nelabai kas ir domisi šiomis įstatymų pataisomis.
Naujasis premjeras Andrius Kubilius patikino, kad visus su „Leo LT“ veikimu susijusius dokumentus nagrinės labai atidžiai, nes įtaria esant nelabai skaidrių sprendimų.
Seimo narys Jurgis Razma sako dar nespėjęs perskaityti ir panagrinėti Ūkio ministerijos pasiūlytas pataisas, nes dar nebuvę laiko.
Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Arvydas Anušauskas teigia, kad jo vadovaujamas komitetas pastarąjį laiką skiria Valstybės saugumo departamento veiklos, kuria abejonių iškėlė politikos apžvalgininkas Kęstutis Girnius, aiškinimuisi ir apsvarstyti Ūkio ministerijos pasiūlymų nebuvę nei laiko, nei galimybių.
Institucijų, kurios Ūkio ministerijos aiškinamajame rašte prie įstatymų projektų minimos kaip bendradarbiaujančios, atstovai taip pat Ūkio ministerijos parengtų įstatymų pataisų nesureikšmina.
Esą tai buvusi ne Ūkio ministerijos iniciatyva, o V.Navickas vykdė Vyriausybės Nacionalinio investuotojo priežiūros komiteto pavasarį patvirtintą protokolą.
Anot „Atgimimo“ kalbintų specialistų, jie daug dėmesio šiems įstatymų projektams neskyrė dar ir dėl to, kad iš naujojo Seimo gavę signalų, jog „šios pataisos nebus priimtos, o bus iš esmės peržiūrėti teisės aktai, reglamentuojantys strateginių įmonių veiklą“.
Kalbintas pareigūnas mano, kad reikėtų peržiūrėti ne tik teisės aktus, bet ir strateginių įmonių sąrašą.
Strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčios įmonės. Kurią reikėtų išbraukti?
- AB „Detonas“,
- AB „Lietuvos geležinkeliai“,
- AB Lietuvos radijo ir televizijos centras,
- AB „Jonavos grūdai“,
- AB „Lietuvos energija“,
- AB „Šilutės polderiai“,
- AB „Klaipėdos nafta“,
- nacionalinis investuotojas, nurodytas Lietuvos Respublikos atominės
elektrinės įstatymo ketvirtajame skirsnyje – „Leo LT“,
- AB Kruonio hidroakumuliacinė elektrinė,
- AB Kauno hidroelektrinė.
- Strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinti įmonė – tai įmonė, kurios kapitalo dalį gali sudaryti privatus nacionalinis bei europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus atitinkantis užsienio kapitalas, paliekant sprendžiamąją galią valstybei.
Apibrėžimas po pataisos:
Įmonių (iš jų ir steigtinų) ir įrenginių, kurie turi strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui ir kurie iš jų nuosavybės teise privalo priklausyti valstybei, dalyviais gali būti nacionalinio saugumo interesus atitinkantys asmenys, paliekant sprendžiamąją galią valstybei.
„Atgimimui“ labai svarbi Tavo nuomonė! Pareikšk ją čia.
„Atgimime“ taip pat skaitykite
Valdžia maitins beržine koše
Ričardas Čekutis
Penkioliktosios Vyriausybės programą vieni ekonomistai vadina antikrizine ir sako, kad jos neįgyvendinus atsivers praraja. Kiti tikina, kad krizės nebūtų, jei valdžios planai ir kalbos jos neskatintų atsirasti.
Užsitarnauti pagarbą
Rytų geopolitikos centro konferencijoje apie optimalių ES ir Rusijos santykių paieškas dalyvavęs buvęs ES ambasadorius Sovietų Sąjungoje ir Rusijoje Michaelis Emersonas „Atgimime” siūlo savo planą. Ambasadorių kalbina Ieva Baubinaitė.
Aukštojo mokslo asimetrija
Alfredas Račkauskas
Galima išvardyti šimtus argumentų, paneigiančių laisvosios rinkos dėsnių taikymą švietimui. Netapatinkime studento su skruzdėmis, kad ir kokios jos darbščios būtų.