Nors „Leo LT“ atstovai ir pats V.Poderys tvirtina, kad nepažeisdamas galiojančių įstatymų elektros monopolis galėjo kainą didinti ir daugiau, kad „atrasta teisinga kaina, atitinkanti verslo ir vartotojų interesus“, vos prieš porą mėnesių toks brangimas atrodė neįmanomas. Rugpjūčio pabaigoje V.Poderys viešai paskelbė, kad „VP grupės“ valdoma VST paslapčia sukaupė milijardinį pelną, kuris „kažkaip ir kažkodėl buvo nereguliuojamas“.
Kainų komisijos vadovas, nepaisydamas monopolininkų pasipriešinimo, prakalbo apie pasiryžimą keisti nenormalią padėtį elektros ūkyje ir sustabdyti popierinio VST turto vertimo grynaisiais pinigais schemą, kurią pavadino „orine pelno sukimo mašina“. Valstybei atstovaujantis kainų reguliuotojas paskelbė planus pakeisti elektros kainų nustatymo metodiką, – neleisti mašinai ir toliau gamintis pelno vartotojų sąskaita. Dabartinis 33 centų už kilovatvalandę tarifas turėjo tapti viršutine kainų riba. „Antraip, – sakė V.Poderys, – VST galėtų nustatyti tarifą, kokį leidžia mūsų ribos, ir elektra pabrangtų aštuoniais centais.“
Tačiau jokio žymesnio palaikymo ar paskatinimo apie tautos skurdinimo pristabdymą prabilęs pareigūnas nesulaukė. Nematė reikalo į „institucijų konfliktą“ kištis ir V.Poderį Kainų komisijos pirmininku paskyręs Prezidentas Valdas Adamkus. Matyt, prisiminė, kad jis dar yra ir „Leo LT“, apie kurio antpelnius V.Poderys išdrįso prabilti, signataras.
V.Adamkaus „olimpinio nesikišimo“ fone į kovą su netikėtai išsišokusiu viešojo intereso gynėju stojo ne tik monopolininkas. „Leo LT“ steigėja, Gedimino Kirkilo Vyriausybė, taip pat vertėsi per galvą mėgindama tempti laiką ir ieškodama būdų sabotuoti Kainų komisijai įstatymu priskirtą darbą reguliuoti elektros energijos kainą.
Ūkio ministerijos Energetikos departamento direktorius Algimantas Zaremba iš pradžių aiškino, kad komisija negali nustatyti naujų viršutinių kainų ribų be įstatymo pataisų. A.Zarembos viršininkas, Ūkio ministerijos sekretorius Anicetas Ignotas, pripažindamas komisijos turimus įgaliojimus pačiai keisti viršutinių kainų ribų nustatymo metodiką, apie įstatymo pataisas nebešnekėjo, tik pasamprotavo, kad naują kainų reguliavimą reikia ypač gerai išnagrinėti.
Kiek vėliau atsirado ir A.Ignoto pageidautų diskusijų vaisius – Ūkio ministerijos laiškas komisijai apie jos parengtos metodikos redakcinius trūkumus, nepilnai atspindėtus galiojančius teisės aktus ir panašius juridinės technikos dalykėlius. Štai šie neesminiai priekabiavimai ir leido tos pačios Ūkio ministerijos valdomai bendrovei RST teisme pareikalauti pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones ir neleisti komisijai priimti sprendimo dėl metodikos pakeitimo.
Atsakymų į šiuos klausimus kol kas nėra. Tuo tarpu algas iš mokesčių mokėtojų į biudžetą suneštų pinigų vis dar gauna ir Kainų komisijos nariai Jonas Grigas bei Rimantas Lukoševičius, nedalyvavimu sužlugdę komisijos posėdį, kai teisėjas A.Barkauskas dar nebuvo „pajungtas“ stabdyti antimonopolinės V.Poderio iniciatyvos.
„Žiūrėkite, kokius pelnus dabar jiems esami tarifai užtikrina. Bet jiems yra per mažai. Apie milijardus jaunimas svaigsta”, – Seimo konservatorių frakcijoje apie „Leo LT” grupės įmonių vadovus kalbėjo Kainų komisijos pirmininkas. Bet tai buvo dar iki teisėjui A.Barkauskui operatyviai priimant nutartį, žymiai pabloginusią milijono šalies šeimos ūkių ir viso verslo, išskyrus, žinoma, oligarchinį slibiną, padėtį.
Po šios nutarties V.Poderys regimai pakeitė toną ir susitaikė su „savų oligarchų“ diktuojamomis taisyklėmis. Nors komisija dar žada grįžti prie naujosios metodikos, savo paties numatytą „antraip“ (vargu ar skirtumą tarp 8 ir 7 centų už kilovatvalandę galima vadinti derybiniu laimėjimu) pirmininkas jau aiškina ne nepasotinamu „jaunimo“ apetitu, o ...išaugusiomis elektros gamybos kainomis. Pasirodo, nors paskutinius metus dirbsianti Ignalinos AE gamins elektrą pigiau nei šiemet, mes visus 2009–uosius turėsime mokėti už elektrą penktadaliu daugiau, kad apsaugotume nuo bankroto rusiškas dujas deginančias kogeneracines elektrines. Nors IAE galėtų tiekti visą reikalingą Lietuvai elektros kiekį, teks pasitenkinti tik 70 procentų pigios energijos.
„Leo LT“ pasiskaičiavo, o pritilusi Kainų komisija pritarė, kad „Gazpromo“ klientų Lietuvoje „nebankrutavimo“ kaina yra būtent papildomi 7 centai už kilovatvalandę. Kaip „Atgimimui“ yra apskaičiavęs „Leo LT“ stebėtojų tarybos narys Bronislovas Lubys, „1 centas, paimtas iš žmogaus, tinklams neša apie 200 milijonų per metus“. Taigi, pelno sukimo mašinėlė, suvažinėjusi ne vietoj ir ne laiku į trasą iššokusį V.Poderį, jungia naują pavarą.
Nuo šiol jau nebe milijardas per penkerius metus, o 1,4 milijardo per vienerius. B.Lubys dėl paslaptingų priežasčių tyli, neprieštarauja tokiems savo stebimos bendrovės veiksmams, krizės akivaizdoje dar labiau bloginantiems pramonininkų ir kitų Lietuvos verslininkų galimybes. Dėl dar paslaptingesnių priežasčių tylime ir mes – milijardinį korį tranams paklusniai lipdančios bitutės. Ei, ko tylime? „Leo LT“ būstinės adresas – Vilnius, Žvejų g. 14.
„Atgimimui“ labai svarbi Tavo nuomonė! Pareikšk ją čia.
Naujausiame „Atgimime“ nuo penktadienio skaitykite:
Finansų ekspertų krizė
Nors verslininkai jau seniai kalba apie Lietuvos bankininkystės krizę, finansų ekspertai siūlo nepanikuoti ir netgi rodo puikius kai kurių lietuviškų bankų veiklos rodiklius, kurie ypač rėžia akį Vakarų Europos bankų padėties fone. Ričardas Čekutis.
Obama bus tvirtas Baltijos valstybių šalininkas
Kokios galima laukti užsienio politikos išrinkus Baracką Obamą JAV prezidentu? Kokie gali būti būsimo vadovo prioritetai? Ar Rusija jau metė iššūkį, jam dar nepradėjus eiti pareigų? Su lyginamosios politikos profesoriumi kalbėjosi žurnalistas Romas Sakadolskis.
Visuotinis deklaravimas – dar nepalaidota idėja
Indrė Makaraitytė rašo, kad, nors politikai įvesti visuotinį gyventojų pajamų ir turto deklaravimą jau gerokai pavėlavo, bet jis, teisėsaugininkų manymu, vis dar ne mažiau reikalingas.
„Sodrą“ galima išgelbėti jos pačios lėšomis
Valstybės institucijos daug labiau nei mokesčių mokėtojais pasitiki privačiais pensijų kaupimo fondais.Nors šie nė už ką neprisiimtų atsakomybės už per menką milijardinių biudžeto dotacijų investicinę gražą. Kaip skelbia Valstybės kontrolė, pensijų kaupimo fondams valstybė vergaus net iki 2050-ųjų. Anatolijus Lapinskas.