Organizacijos vertinimu, kitų metų pabaigoje iš viso pasaulyje jų bus 210 mln., todėl jos generalinis direktorius Juanas Somavia pareiškė, kad vyriausybės turėtų rūpintis ne tik bankais, bet ir individais. Būtent, individais. Juo labiau kad kai kurie individai jau patiria tiesioginį krizės poveikį, ir tai veikiausiai yra didysis kapitalizmo paradoksas. Kaip prielaidą, jį galima būtų formuluoti ir taip: būti turčiumi ne visada ir nebūtinai yra vien gėris.
Audringai įsiveržusiems į pasaulio turtingiausiųjų penkiasdešimtukus, šimtukus ir t. t., rusų oligarchams, atrodo, atėjo pakaušių krapštymo metas. Pasak „Business Report“, krizė neaplenkė visų Rusijos turtuolių. Žurnalo „Forbes“ sudarytų 25 Rusijos turtingiausių asmenų turto vertė nuo gegužės 19 d. iki spalio 6 d. sumažėjo 62 proc. Turtingiausias Rusijos verslininkas, aliuminio bendrovės „Rusal“ savininkas Olegas Deripaska prarado daugiau kaip 16 mlrd. dolerių.
Ir neatrodo, kad tai – pabaiga. Šiaip ar taip pasaulio spauda stebi judėjimą oligarchų stovykloje, tad šiandien – apie sutrikusius turčius.
Pirmoji pusė – straipsnis „Rusų turčiai išsiparduoda, kad galėtų padengti skolas“ iš „The Times“
„Kai kurie turtingiausi Rusijos žmonės priversti pigiai parduoti savo nuosavybę, nes negailestingos rinkos sąlygos reikalauja atsiskaityti su Vakarų ir vietos kreditoriais. Nemažai oligarchų įlindo į skolas, kurdami savo imperijas: kai Rusijos kompanijų akcijų kaina kilo, jie naudojo savo įmonių vertybinius popierius kaip užstatą, siekdami gauti kreditus. Tačiau dabartinė pasaulio akcijų rinkų griūtis rusų milijardierius pastatė prieš faktą, kad jų užstatai nebepadengia skolos sumos, todėl jie priversti parduoti kitą turtą, kad pajėgtų atsiskaityti su skolintojais.
O. Deripaska, kuris laikomas turtingiausiu Rusijos žmogumi, buvo priverstas atsisakyti pusantro milijardo dolerių siekiančių savo investicijų į atsargines dalis automobiliams „Magna“ gaminančią Kanados kompaniją. Jis prarado apie 500 mln. dolerių, kai turėjo parduoti beveik 10 proc. Vokietijos infrastruktūros kompanijos „Hochtief“ akcijų.
Rusijos centrinis bankas neseniai paskelbė, kad rusų bendrovės užsienio kreditoriams turės sumokėti maždaug 47,5 mlrd. dolerių šiemet ir dar 160 mlrd. kitais metais.
Baimė, kad dėl didelių skolų Rusijos kompanijos gali pereiti į Vakarų bankininkų rankas, paskatino spekuliacijas, esą valstybiniai šalies bankai suteiks paramą oligarchams. Esama gandų, kad bankas „Vnešekonombank“ pasirengęs palaikyti O. Deripaską, sutikdamas refinansuoti jo 25 proc. akcijų dalį įmonėje „Norilskij Nikel“. Oligarcho kompanija „Rusal“ tokią akcijų dalį pirko šiais metais už 13 mlrd. dolerių, 4,5 mlrd. pasiskolinusi iš bankų, tarp jų – problemų turėjusių didžiausių Amerikos investicinių bankų „Goldan Sachs“ ir „Morgan Stanley“. Esant finansų nuosmukiui, O. Deripaskos akcijų dalis įmonėje „Norilskij Nikel“ sumenko 2,34 mlrd. dolerių.
Oligarchas iki mėnesio pabaigos turi padengti 2 mlrd. dolerių šio kredito, todėl jam gali prireikti Kremliaus pagalbos. „Vnešekonombank“ taip pat gali padėti Vladimirui Lisinui, mat jo valdomo metalurgijos kombinato vertė sumažėjo maždaug 11 mlrd. dolerių, kai kompanijos akcijų vertė nukrito 75 proc. O Jevgenijus Čičvarkinas nesulaukė valstybės paramos ir buvo priverstas už mažą kainą parduoti didžiausią Rusijos mobiliųjų telefonų prekybos kompaniją „Evroset“.
Antroji pusė – straipsnis „Maskvos multimilijonieriai išgyvena palyginti nelengvus laikus: ikrai ir laineriai vietoje, bet pelno jau nėra“ iš „The Guardian“
„Sekmadienį prie Karlo Marxo paminklo susirinkęs būrelis Maskvos pensininkų turėjo šiokį tokį pagrindą džiūgauti: tai, ko per septyniasdešimt gyvavimo metų nesugebėjo padaryti Sovietų Sąjunga, kurios vienas paskutinių reliktų komunistų partija vis labiau nyksta, tarsi ir vyksta šiomis dienomis. Globalus kapitalizmas griūva, taip pat ir Rusijoje.
Pastebimiausias nukentėjęs asmuo – ponas O. Deripaska. Žurnalo „Forbes“ duomenimis, dar gegužę jo turtas buvo įvertintas 28,6 mlrd. dolerių, verslo imperija apėmė aliuminio ir atsarginių automobilių dalių gamybos įmones, statybos kompaniją ir mikroautobusus LDV gaminantį fabriką Birmingame. Pono O. Deripaskos valdomos metalurgijos kompanijos „Rusal“ akcijomis netrukus turėjo būti pradėta prekiauti Honkongo ir Londono akcijų biržose. Pagal turto dydį jis 4,3 mlrd. dolerių lenkė net savo draugą Romaną Abramovičių.
Praėjus pusmečiui, pasikeitus ekonominei padėčiai, ponas O. Deripaska „užplaukė ant seklumos“. Kaip ir daugelis rusų oligarchų, jis aktyviai plėtė verslą, imdamas milijardinius kreditus ir užstatydamas savo kompanijų akcijas. Tačiau nuo gegužės Rusijos akcijų rinka prarado 71 proc. savo vertės.
Išsigandę užsienio investuotojai palieka Rusiją – dėl visuotinės kreditų krizės, taip pat karo Gruzijoje ir Kremliaus kišimosi į laisvąją rinką.
Tikriausiai per anksti kalbėti apie rusų oligarchų žlugimą ar komunizmo grįžimą, tačiau ekspertai sutinka, kad Rusijos turtingiausiesiems smogtas labai stiprus smūgis. Gegužę šalyje buvo 87 milijardieriai. Pagal šį rodiklį Rusija nusileido tik Amerikai. Žurnalo „Forbes Russia“ redaktorius Maksimas Kašulinskis sako, kad 2009 m. ne mažiau kaip pusė jų neteks šio statuso. Redaktoriaus teigimu, kol kas sunku suprasti, kas bus, nes dabar įsivyravo chaosas. Žmonėms tenka išsiparduoti, kad galėtų grąžinti kreditus.
Tiesa, kai kurie pramogas pamėgusios rusų elito dalies atstovai tvirtina, kad reikalai klostosi kuo puikiausiai. Visos vietos į lapkritį vyksiančią Maskvos milijonierių mugę, kur galima įsigyti prašmatnų lainerį ar į kosminį laivą panašų fortepijoną, išpirktos.
Vis dėlto verslo naujienų agentūra „Bloomberg“ praėjusią savaitę paskelbė, kad per penkis mėnesius 25 turtingiausi Rusijos žmonės prarado 230 mlrd. dolerių. Elitiniuose Maskvos prekybos centruose prie ikrais prekiaujančių prekystalių nelabai kas beprieina, o snobizmu garsėjantys naktiniai klubai gerokai sušvelnino iki tol griežtą norinčiųjų patekti kontrolę.
Kol kas Kremlius atsisako pripažinti, kad pasaulio finansų krizė įsisuko ir Rusijoje. Šalies Vyriausybė siūlo oligarchams 500 mlrd. dolerių kreditą, bet analitikai mano, kad tų pinigų neužteks. Ekonomisto Vladimiro Osakovskio teigimu, nors šiems žmonėms atėjo sunkūs laikai, jie nebankrutuos. Kad laikai nelengvi, pripažįsta ir O. Deripaskos valdoma investicijų kompanija „Bazovyj element“. Pasak jos atstovų, šiandieniniame pasaulyje nėra kompanijų, kurių nebūtų paveikusi krizė, tačiau kompanija ir toliau sieks išlikti konkurencinga. Tiesa, sklinda gandai, kad oligarchas taupymo sumetimais atleido visą jį aptarnaujantį personalą. „Bazovyj element“ paskelbė nekomentuojanti privačių pono O. Deripaskos reikalų“.
„Dvi pusės“ – antradieniais ir ketvirtadieniais 11.50 val. (kart. 16.50 val.).