Tačiau nė vieno karto prekyba akcijomis Volstryte nebuvo sustabdyta. Savaitės pabaigoje, kai Amerikos vyriausybė ryžtingai įsikišo gelbėdama šalies finansų sistemą, akcijos vėl pakilo.

Amerikos ūkis nežlugo. Doleris stipriau nesmuko, naftos kainos yra sąlyginai žemos. Galima tvirtinti, jog Amerikos ekonomika prarado pasitikėjimą pasaulyje, o amerikietiškas ūkio modelis – patrauklumą.

Tačiau taip pat galima sakyti, kad šis modelis pasirodė pakankamai atsparus patiems didžiausiems sukrėtimams.

Paradoksalu, tačiau praeitos savaitės Amerikos ūkio sukrėtimai daug labiau palietė kitas šalis negu pačią Ameriką.

Palyginkime skaičius. Amerikos akcijų rinka šiais metais smuko 18 proc, Kinijos – 48-ais.

Tačiau didžiausiais nuosmukis įvyko Rusijoje.

Rusijos ūkis šiuo metu atsidūrė didžiausioje krizėje po 1998 metų finansinės katastrofos. Nuo gegužės mėnesio svarbiausi akcijų indeksai nukrito 57 proc. Vėjais nuėjo apie 750 milijardų dolerių.

Tačiau tai dar ne viskas. Praėjusią savaitę teko stabdyti prekybą Rusijos akcijų biržose, siekiant išvengti jų nevaldomo kritimo.

Naftos kainos – Rusijos ūkio variklis – liepos mėnesį pasiekę 147 dolerius už barelį nukrito beveik trečdaliu.

Politinėje sferoje Rusija po karo su Gruzija atsiduria vis didesnėje politinėje bei ekonominėje izoliacijoje, o to užsienio investicijų reikalaujantis ūkis sau leisti negali.

Atrodo, jog pradeda byrėti visa Vladimiro Putino sukurta valdomos demokratijos arba dozuoto autoritarizmo sistema. Žinoma, V. Putinas turi kitokių ūkio valdymo svertų nei George`as W. Bushas.

Paprasčiausias iš jų galėtų būti vadinamųjų oligarchų, šį kartą jau ištikimų Kremliui, turtų perdavimas valstybei. Kai kurie oligarchai, sakykime, Ališeris Usmanovas bei Olegas Deripaska, jau pareiškė pasiryžimą visus savo turtus paaukoti tėvynei.

Ką gi, be abejonės, tai yra praktiškesnė alternatyva nei buvusio bendrovės „Jukos“ vadovo Michailo Chodarkovskio likimas.

Rusija yra naftos ūkiu grindžiama valstybe. Norint ir toliau ja likti, reikia ekonominio bei užsienio politikos stabilumo.

Ekonominis stabilumas šalyje stipriai susvyravo, bet blogiausia tai, kad neproporcingai augant Kremliaus ambicijoms, didėja Rusijos politinė izoliacija.

Pažvelkime, kas įvyko vien per praeitą savaitę.

Rugsėjo 18 dieną Kremlius pasirašė draugystės sutartis su Pietų Osetija bei Abchazija, dar labiau paaštrindamas santykius su Vakarais.

Rusija taip pat paskelbė, kad imsis ryžtingesnių priemonių didelės Arktikos dalies, turtingos gamtos ištekliais, paskelbimo savo teritorija arba demarkacijai.

Ministras pirmininkas Vladimiras Putinas tą pačią dieną paskelbė, jog kitais metais net 27-ais nuošimčiais didins išlaidas gynybai.

Labai ambicingi tikslai, bet ar tai bus įmanoma ekonomiškai – abejotina.

Pasaulio rinkos rodo, kad daug didesnė tikimybė, jog Amerika pajėgs išlipti iš savo bėdų.

Amerikos dominavimo laikotarpis dar nesibaigė. Tai rodo daug ženklų, bet nėra nė vieno rodančio, jog Rusija susigrąžina buvusios Tarybų Sąjungos vaidmenį pasaulio politikoje bei ekonomikoje.

Taip pat aišku, jog Kinijos laikas kol kas dar neatėjo.