Yra minimame tinklalapyje skyrelis jaunimui, bet ten – jokio ”kriminalo”, vien kontracepcijos aptarimas.
p.Vaitoškai matomai “užkliuvo” tinklalapio “Istorijos”, kur skaitytojai kviečiami “pasidalinti savo skaudžia, kvaila ar juokinga patirtimi ...”. Pasiūlytos kelios temos: nuo gana pikantiškų: “Kvailiausia situacija, į kurią buvau patekusi” ar “Apsilankymas pas ginekologą” iki skausmingų ir kontraversiškų, pvz: “Mane išprievartavo”. Tikrai - ne visų istorijų autoriai tiktų į pvz. katechetų kursų tinklalapį, jei toks yra. Kai kurios “istorijos” - su gramatinėmis klaidomis ir net nepraustaburniškos, bet tokių mažuma. Jų autorius dažnai sugėdija kiti komentatoriai. Tikėtina, kad ir tiems nepraustaburniams buvo naudinga tinklalapio informaciją apie rizikingo lytinio elgesio pavojus, jų išvengimą ir pan. Taigi, gerb. p.Vaitoškos “dorovinis budrumas” čia kiek perdėtas.
Beveik teologinis disputas apie seksualumą
Nors teologija ir nėra mano interesų rato centre, tačiau vis tiek išdrįsiu nesutikti su gerbiamo teologo teiginiu apie, neva, teigiamą krikščionybės požiūrį į seksualumą “bent jau doktrinos lygyje”, kaip teigiama jo gegužės 11 d. DELFI straipsnyje. Dar šv. Augustinas (gyvenęs 354-430 m. ir, kaip nurodo religijos istorikai, nemažai dėmesio skyręs krikščionių intymiems reikalams), smerkė seksualinius geismus ir rašė, kad Adomo ir Ievos nuodėmė iš kartos į kartą perduodama per lytinių santykių metu patiriamą malonumą. Šv. Tomas Akvinietis (1225-1274 m.) savo “Summa theologiae” griežtai nurodė, kad lytinė (vyro ir žmonos) sueitis “...neturi įvykti...” ,jo manymu, ”... nenatūraliu, netinkamu, išsigimėlišku ar gyvulišku būdu”.
Gal šie dvasininkai “doktrinos lygį” neteisingai suprato ir dabar požiūris į seksualumą pasikeitė? Deja, neigiamas ankstesniojo ir dabartinio popiežių požiūris į pvz. prezervatyvus ir kontracepciją nerodo teigiamo jų požiūrio į seksualumą, net jei K.Vojtyla ir iš tikrųjų buvo seksologijos žinovas. Ir tenekaltina manęs DELFI skaitytojai piktžodžiavimu! Nestudijavau iš K.Vojtylos veikalų nei teologijos, nei seksologijos. Ne aš, o gerbiamas p. G.Vaitoška rašo: “kur Wojtyla kalba ... meilę, ... ... o knygos pabaigoje, ... yra gana išsamus skyrius apie seksologiją...”).
Nenoriu, kad DELFI skaitytojai laikytų kerštingu ir nuobodžiu niurgzliu, todėl nekaltinsiu p. oponento nusižengus logikai, nors jis rašo ”... Jono Pauliaus II-ojo darbų įtakoje net teigiama, jog seksualumas yra Dievo paveikslo žmoguje dalis, žodžiu, kone dieviška savybė...” Juk paklusdamas logikai, turėtum pradėti svarstyti, kuri Šv.Trejybės dalis yra tos “kone dieviškos savybės” nešėja?
Bet palikim šiuos beveik teologinius ginčus! Ko mums, paprastiems mirtingiesiems, kišti ten savo nuodėmingus trigrašius?
Dar kartą apie tinkamus ir netinkamus autoritetus: A.Kinsey ar J.Reisman?
Gerb.p.G.Vaitoška įsitikinęs, kad vienas iš mokslinių seksologijos pagrindėjų A.Kinsey bei jo bendražygis W.Pomeroy buvę pedofilai ir t.t. ir pan. Tai jis grindžia tokios Judith A.Reisman autoritetu. Kas gi tie A.Kinsey ir J.Reisman?
A.Kinsey - žmogus, viešai paskelbęs pavojingą idėją
A.Ch. Kinsey (1894-1956) Indianos universiteto (JAV) entomologijos (t.y. mokslo apie vabzdžius) profesorius, 1947 m. įkūrė vėliau jo vardu pavadintą institutą. Tyrinėjo amerikiečių seksualinį elgesį. Pagrindinis darbo metodas – savanorių-tiriamųjų apklausa (interviu). A.Kinsey pats bei jo bendradarbiai garantuodavo apklausiamiesiems anonimiškumą ir to dėka išklausdavo daug smulkmenų apie tiriamųjų seksualinį elgesį. Siekė, kad tyrimai būtų reprezentatyvūs, t.y. - atspindėtų realų tam tikrų elgesio modelių paplitimą visuomenėje. Tyrimus paskelbė dviejose knygose: “Sexual Behavior in the Human Male”(2) (1948, 1998) bei “Sexual Behavior in the Human Female”(3) (1953, 1998). Knygos sukėlė sprogusios bombos poveikį ir iš karto tapo bestseleriais, o A.Kinsey – žvaigžde.
Puritoniška Amerikos visuomenė, iki tol tikėjusi, kad „normaliam amerikiečiui’ seksas beveik neegzistuoja, buvo šokiruota ir negalėjo patikėti sužinojus, kad ne tik kas antras vyras yra turėjęs nesantuokinių lytinių santykių, bet ir 26 proc. moterų yra buvę neištikimos savo vyrams ir t.t. ir pan. Pasipylė daugybė atsiliepimų. Vieni trykšte tryško susižavėjimu ir gretino A.Kinsey nuopelnus su. Kolumbo indėliu į geografiją, teigė, kad jo knygos tolygios Ch Darwin’o “Rūšių kilmei” bei Z.Freud’o veikalams. Kiti piktinosi, kad “…tai yra išpuolis prieš šeimą, tai moralės normų neigimas bei paleistuviavimo šventė” , ir kad “..turėtų būti įstatymas, draudžiantis tyrimus, susijusius vien su lyties sfera”.
Kai kurie A.Kinsey veiklos aspektai vertinami nevienareikšmiškai. Pvz.: mainais į visišką anonimiškumo išsaugojimą, jam pavyko smulkmeniškai apklausti keletą pedofilų apie jų nusikalstamą seksualinę patirti bei gauti kai kurių pedofilų dienoraščius. A.Kinsey buvo kaltinamas nusižengęs etinėms normoms, nes neįdavė pedofilų teisėsaugai. Galų gale pasklido gandai, kad A.Kinsey tiria pačius lytinius santykius, kai dalyvauja jo žmona bei instituto bendradarbiai. Kilo skandalas ir institutas neteko finansavimo.
Biografai rašo, kad rūpesčiai dėl pinigų trūkumo bei depresija palaužė A.Kinsey sveikatą ir jis 1956 m. mirė. O jo vardo institutas veikia ir šiandien. Iki šiol vartojami ir kai kurie A.Kinsey metodai: pvz.: A.Kinsey homoseksualumo skalė, skirta seksualinei orientacijai įvertinti. Yra sakoma, kad A.Kinsey - žmogus, viešai paskelbęs pavojingą įdėją, jog lytiniai santykiai yra normalūs, jei jie jie nėra prievartiniai. Ta idėja, neatitinka Šv. Tomo Akviniečio nuostatų dėl “..nenatūralių, netinkamų…” sueities būdų ir kai kuriuos moralistus siutina iki šiol. Galima ginčytis dėl A. Kinsey tyrimų patikimumo, tačiau tai buvo amerikiečių seksualinio elgesio tyrimo ataskaita, savotiškas visuomenės seksualinio gyvenimo veidrodinis atspindys.
J.Reisman: kovotoja už dorovę ar “dirty little mind”(4)?
Nors gerb. teologas G. Vaitoška ir prisiekinėja besivadovaująs teigiamu požiūriu į seksualumą, aš net nedrįsčiau įtarti jį atsivertus “Sexual Behavior in the Human Male”. Tų knygų “moralinį pražūtingumą”, kaip pats užsimena, jam atskleidė J.A.Reisman. Kas gi sieja J.Reisman su A.Kinsey?
J. Reisman (g.1935 m.) po nepavykusio bandymo tapti TV dainininkė, ėmėsi visuomenės veikėjos karjeros. Tuo metu (apie 1970 -1980 m.) JAV vyko tai, kas vėliau buvo pavadinta moraline seksualine revoliucija: buvo laužomos pasenusios visuomeninės nuostatos, ėmė reikštis seksualinės mažumos, reikalaudamos savo teisių. Neapsieita be kuriozų: viešumon išėjo pedofilų grupės, skelbusios, kad lytinių santykių su vaikais draudimas – vien atgyvenęs visuomenės prietaras. J. Reisman ir pasirinko kovotojos už “visuomenės moralinę nekaltybę” rolę.
Reikėjo susirasti priešą, kovodama su kuriuo galėtų išgarsėti. Pedofilai tai rolei tiko tik iš dalies: su jais jau griežtai kovojo teisėtvarka, jų organizacijos jau buvo išvaikytos, aktyvistai – nuteisti arba bent moraliai pasmerkti.. Priešo Nr.1 rolei kaip niekas kitas tiko A.Kinsey, kuris buvo jau seniai miręs ir plačiojiios visuomenės kiek primirštas. Nei vienas A.Kinsey biografas nėra paskelbęs jokių įrodymų apie tai, jog A. Kinsey būtų jautęs simpatijas pedofilams ar pats būtų turėjęs kokių nors pedofilinių polinkių.
Nežiūrint į tai, J.Reisman nusprendė, kad būtent A.Kinsey kaltas dėl pedofilijos Amerikoje bei Amerikos “moralinio nuopuolio”. Tai ji įnirtingai skelbė savo gausiuose viešuose pasisakymuose. Šiai temai paskyrė knygas: “Kinsey, seksas ir apgaulė” (1990), “Kinsey, nusikaltimai ir pasekmės”(1998), esė “Kinsey ir homoseksualinė revoliucija”. Ji net kelis kartus dėl A.Kinsey rašė skundus teismui. Teismas jos kaltinimus vis atmesdavo ir galų gale jai pačiai uždraudė dėl A.Kinsey kreiptis į teismą. Tai nei kiek nesumažino J.Reisman ryžto.
Nors ir būdama ne krikščioniško tikėjimo, ji glaudžiai bendradarbiavo su konservatyviom krikščioniškom organizacijom “Family Research Council”(5) , ”American Family Association”(6) ir kt. ir jai 1984 m. pavyko iš JAV teisingumo departamento gauti beveik 800 tūkst. dolerių dotaciją tyrimui, apie kenksmingą erotinių žurnalų “Playboy”,” Penthouse” ir “Hustler” poveikį. Nežiūrint įnirtingų pastangų ir tūkstančių puslapių teksto apie tai, kad kaip tik A.Kinsey kaltas dėl visuomenės moralinio nuopuolio ir vaikų seksualinio išnaudojimo, J.Reisman “mokslinės pastangos” ir metodai nepriklausomų ekspertų bei spaudos buvo pripažinti nemokšiškais, o išvados – “pritemptomis” ar net paranojiškomis.
Ji pati buvo apkaltinta, kad bando, prisidengdama vaikais ir Jėzumi Kristumi, įvesti cenzūrą Amerikoje. Jos “tyrimo” ataskaitą atmetė ir atsisakė publikuoti ne tik Amerikos Universitetas, kuriame oficialiai vyko pats tyrimas, bet ir JAV Teisingumo Departamentas, skyręs tyrimui lėšas. J. Reisman savo “tyrimo” išvadas publikavo pati ir apskelbė, kad ją dėl mokslinės veiklos persekioja “…A.Kinsey dinastijos, pornografijos, seksologijos bei farmacijos mafija”.
Apie Saulės dėmes ir M.Sanger tariamus meilužius
Iš tokio paties patikimumo šaltinių p.G.Vaitoška sėmėsi ir kitos savo informacijos, pvz. apie M. Sanger (1879-1966) – įžymią kovotoją už moterų teises, propagavusią apsaugą nuo neplanuoto pastojimo. Tai ji 1917 m. įkūrė pirmąjį JAV šeimos planavimo kabinetą, kas tada laikyta amoraliu ir net nusikalstamu dalyku. Dėl šios veiklos pagal tuomet galiojusį (nuo 1873 m.) Comstock’o įstatymą ji kelis kartus buvo patekusi į kalėjimą.
Tiesa, kad jos pastangomis buvo įkurta Tarptautinė Planuotos Tėvystės Federacija (angl. santr. – IPPF). Konservatyvieji moralistai negali atleisti M.Sanger, kad būtent ji G.Pinkui 1951 m. išrūpino pinigus, kad būtų sukurtos pirmosios hormoninės kontraceptinės tabletės.
Ponas G.Vaitoška, kaip ir J.Reisman bei dalis jų idėjinių šalininkų, kritikuoja jiems nepatinkančias idėjas, stengdamiesi “supurvinti” tų idėjų skelbėjus. Jis bando sumažinti M. Sanger nuopelnus žmonijai, mat ji, būk tai, “…turėjusi daug meilužių”. Net, jei tai ir būtų tiesa, tai - tas pats, kas nepripažinti M Sklodovskos-Kiuri radioaktyvumo tyrimų, kadangi ši buvus įtarinėjama ryšiais su vedusiu vyriškiu ar neigti A. Enšteino indėlį į šiuolaikinę fiziką, nes teigiama, kad jis ne visada korektiškai elgęsis su savo pirmąja žmona. Isaokas Niutonas, pasirodo, buvęs prietaringas, marias laiko sugaišdavęs ne tiek matematikai ir mechanikos dėsnių studijoms, kiek alcheminiams bandymams. Be to jis buvęs nesugyvenamo būdo intrigantas. Kaip mums bebūtų dėl to nemalonu, tačiau net ir Saulė, deja, turi dėmių.
Apie liberalų akademinių terminų vertimą, piktą autoriaus būdą ir rožes
Aš asmeniškai nesu prieš tai, kad gerbiamas p.G.Vaitoška savo pareigas teologiniame šeimos studijų institute iš angliško „assistant professor“ verstų: „asist. prof.“ ar tiesiog - „prof.“, o minėtas institutas būtų vadinamas „tarptautiniu santuokos ir šeimos studijų institutu“.
Deja, vieno iš Seimo komitetų pirmininkas, kai komitete svarstomas buvo p.G.Vaitoškos bei jo bendraminčių paruoštos mokymo priemonės Lietuvos mokykloms likimas, perskaitęs mokymo priemonės autorių titulus ir darbovietes, kur „pastoracinės teologijos asistentas“ , Seimo komiteto pirmininkui net neįtariant, buvo virtęs „psichologijos profesorium“, „Tarptautinis teologinis šeimos studijų institutas“ tapęs tiesiog „Tarptautiniu šeimos institutu“, o teologijos fakulteto Santuokos ir šeimos studijų centras - universiteto Santuokos ir šeimos studijų centru, pareiškė, kad „autorių kompetencija jam nekelianti jokių abejonių“.
Likimas man lėmė būti tos mokymo priemonės recenzentu, todėl dar kartą galiu patvirtinti, kad tos knygos(7) teiginiai apie reprodukcinę sveikatą neatitinka įrodymais grindžiamos medicinos kriterijų arba yra tiesiog klaidinantys. Man, deja, sukėlė abejonių kai kurių autorių profesinė kompetencija ir pasirodė ne toks jau nekaltas „liberalus“ akademinių titulų bei darboviečių pervardinimas. Bet čia, turbūt, kalta tik mano suvalkietiška kilmė ir bjauriai įtarus būdas. Todėl, nors man ir atrodo, kad pasakoti jaunimui apie rožes ir kitus gražius dalykus maloniau, tačiau aš, kai būna tinkama proga, kalbu apie prezervatyvų naudojimą ir kontraceptikus. Gi gerb.p.G. Vaitoška įsitikinęs, kad „daugiau kontracepcijos lygu daugiau sekso“ – suprask: jei visą kontracepciją pakeisim rožėm – bus gražiau ir nebus jokio sekso.
Nelabai išmanau apie rožes, tačiau žinau, kad rožės ir nežinojimas tikrai nesulaiko nuo per ankstyvių lytinių santykių bei nesumažina jų keliamos rizikos. Gi prezervatyvai ir kontracepcijos išmanymas - gali apsaugoti nuo daugelio pavojų.
1. Žr. G.Vaitoška. Apie gerus (?) seksualinio švietimo tikslus ir blogas priemones. DELFI, 2008.05.09
2. „Vyrų lytinis elgesys“ (angl.)
3. „Moterų lytinis elgesys“ (angl.)
4. „mažas purvinas protas“ (angl.)
– žr. “Alfred Kinsey, and Judith Reisman's Dirty Little Mind”,
by Miss Poppy Dixon
5. „Šeimos tyrimo taryba“ (angl.)
6. „Amerikos šeimų asociacija“ (angl.)
7. “Vaikų ir jaunimo rengimo šeimai programų rengimas. Metodinė mokymo priemonė“