Tačiau „Transparency International“ Lietuvos skyriaus (TILS) inicijuoti statybų sektoriaus skaidrumo sociologiniai tyrimai ** atskleidžia, kad daugiau nei pusė apklaustų didžiųjų miestų gyventojų mano, jog per pastaruosius penkerius metus korupcijos mastai Lietuvos statybų sektoriuje padidėjo. Galime daryti prielaidą, kad Lietuvoje statantis ar rekonstruojant populiariau leidimą nusipirkti, nei statyti be jo. 80 proc. apklaustų statybų sektoriaus verslo atstovų tiki, kad ryšiai ir pažintys su pareigūnais, atsakingais už teritorijų planavimą ir statybas, padeda spręsti įmonės problemas, o beveik 60 proc. jų mano, kad šias problemas padeda spręsti kyšiai.

Nors 82 proc. apklaustųjų neteisybę, kai vienodas sąlygas turinčių vienų statytojų reikalai sutvarkomi lengvai, kitų – sunkiai, laiko labai rimta ar gana rimta problema, tačiau šis susierzinimas nevirsta paspirtimi Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) agentams. Neturime žinių, kokiu pranešimu rėmėsi Panevėžio STT pareigūnai, kai Kauno apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus Kėdainių rajono vyriausiajai specialistei pateikė kaltinimus net dėl 17 nusikalstamų veiklų, tarp kurių dokumentų klastojimas ir kyšių už savavališkų statybų įteisinimą ėmimas. Jei lietuviai būtų labiau linkę pranešti apie savo įtarimus – tokias ištirtas nusikalstamas veiklas šalies mastu skaičiuotume tikrai ne dviženkliais skaičiais.

Protingi kyšininkai puikiai supranta, kad pranešimo apie juos STT tikimybė nėra didelė: Lietuva nesaugo ir neskatina pareiškėjų. Kodėl pranešti ir savo statybos leidimo laukti dar metus kitus, jei tiesiog gali pasinaudoti kyšių mašina? TILS apklaustų NT ir statybos verslininkų patirtis rodo, kad kyšis aštuoniose procedūrose iš vienuolikos teikia 100 proc. garantijas, jog reikalas bus sutvarkytas.

Sociologų apklausti NT verslininkai prisipažįsta už žemės paskirties keitimą, bendrojo plano keitimo, specialiojo ir detaliojo planų derinimą, leidimo planuoti ir projektavimo sąlygų sąvado išdavimą, projekto tikrinimą ir tvirtinimą daugiausia mokėję 100 000 litų kyšius, o už bet kurios procedūros pagreitinimą, statybos leidimo išdavimą ir statinio pridavimą valstybinei komisijai – 10 000 litų. Nieko stebėtina, jei po STT ir Aplinkos ministerijos pastangų „įvesti tvarką“ baudžiamosiomis akcijomis jie ims prašyti daugiau.

VTPSI nustatė, kad UAB „Švyturys-Utenos alus“ sandėlis Šilutės plente Klaipėdoje pastatytas be statybos leidimo ir patvirtinto detaliojo plano. Pastangos nugriauti milžinišką sandėlį bus dar efektyvesnė kyšių reklama nei pirtelės išardymas. Juk visuomenės elgesį keičia ne griežtos sankcijos įstatymų pažeidėjams, o puikių sąlygų laikytis įstatymų sudarymas ir sankcijos neišvengiamumas.

Valdžios cinizmas kaip kyšių mechanizmo tepalas

Žmonės niūriai vertina korupcijos mastus statybose ypač dėl lietuviškosios biurokratijos nepagarbos piliečiams atsisakant teikti informaciją, vilkinant sprendimus ir siuntinėjant interesantą nuo einošiaus pas keipošių. Štai Klaipėdos Debreceno gatvės trijų namų gyventojai skundžiasi vieną rytą šokiruoti fakto, kad vaikų žaidimų aikštelę užėmė statybininkai. Miesto Statybos leidimų ir statinių priežiūros skyriaus vedėjas Gediminas Pocius jiems aiškina, kad jų gatvėje vykstančios naujo gyvenamojo namo statybos – teisėtos. Pasak jo, savivaldybė apie detaliojo plano svarstymą juos informavo spaudoje. Maža to, G. Pocius įspėja, kad ir kiti gyventojai atidžiau žiūrėtų savivaldybės skelbimus ir neliktų abejingi viešiesiems svarstymams.

G. Pociaus įsivaizdavimas, kad gyventojai privalo raustis po rajoninio laikraščio užkampius ieškodami vietos valdžios pranešimų apie savo kiemo likimą, tiesiog skatina gyventojus bandyti papirkti tokius kaip jis. Nuo caro laikų lietuviai gerai išmokyti: jei valdininkas laiko idiotu ar žemina – duok jam ką nors.

Tiesa, kai kurie gyventojai patys reikalauja kyšių iš statytojų, kad nesipriešintų kokiam nors statiniui kaimynystėje. 17 proc. apklaustų verslininkų tvirtina, kad per pastaruosius trejus metus juos prievartavo atsilyginti būtent privatūs asmenys, teigiantys, kad atstovauja viešajam interesui.

Korupciją geriau nei Lietuva pažabojusių Jungtinių Amerikos Valstijų vietos valdžios tarnautojai žino, kad efektyvios pastangos pasitarnauti piliečiams – geriausias priešnuodis kyšiams. Pavyzdžiui, Nortamptono miesto savivaldybės administracija, norėdama atsiklausti bendruomenės nuomonės apie jų kaimynystėje planuojamas statybas, kiekvienai šeimai vakarais skambina į namus ir teiraujasi, kada jiems būtų patogu susitikti su vietos valdžios atstovais ir pasikalbėti.

Tai, kad Aplinkos ministerija, savivaldybės ir apskritys nebegali delsti dėl statybų sektoriaus priežiūros reformos liudija NT verslininkų apklausoje įvardyti didelis respondentų nusivylimas lėtu sprendimų priėmimu dėl teritorijų planavimo ir statybos leidimų išdavimo, savivaldybių ir apskričių specialistų atsakomybės stoka, interesų grupių įtaka teritorijų planavimo ir statybos leidimų išdavimo institucijoms, būtinybė teritorijų planavimo ir statybos priežiūros reikalus tvarkyti daugiau nei vienoje institucijoje, kvalifikuotų specialistų savivaldybėse bei apskrityse trūkumas ir statybų sektorių reglamentuojančių teisės aktų neapibrėžtumas.

70 proc. TILS apklaustų gyventojų ir 41 proc. įmonių atstovų nurodo informacijos ir konsultacijų apie statybų teisinį reglamentavimą trūkumą kaip labai rimtą ar gana rimtą problemą. TILS sociologai, remdamiesi daugiau kaip 30 Lietuvoje atliktų korupcijos suvokimo tyrimų, tvirtina, kad jei kokia institucija interesantams tuojau pat neteikia lengvai suprantamos informacijos apie savo veiklą – ji iš karto vertinama kaip korumpuota, ir žmonės jos darbuotojus tol gundo kyšiais ir ryšiais, kol dažniausiai paskatina nusikalsti...

TILS tyrimas ne tik atspindi blogo valdymo suvokimą, bet ir realią piliečių korupcinę patirtį bei pasiryžimą vėl nusikalsti. Beveik 40 proc. apklaustų Lietuvos gyventojų, tvarkiusių statybų reikalus, liudija, kad politikai ar tarnautojai jiems leido suprasti norintys kyšio. 34 proc. gyventojų prisipažįsta jį davę. Apie dešimtadalis verslo atstovų prisipažino mokėję kyšius derindami specialųjį ir detalųjį planus, bendrojo plano keitimą, gaudami leidimą planuoti, priduodami statinį valstybinei komisijai, keisdami žemės paskirtį. Beveik kas antras apklaustas didžiųjų miestų gyventojas ir ateityje būtų linkęs atsilyginti neoficialiai, jei tai padėtų spręsti problemas, susijusias su žemės paskirties ar statybos leidimų išdavimu.

Ypač grėsmingai skamba respondentų prisipažinimai apie prievartavimą ir kyšius politikams už bendrojo, detaliojo ir specialiojo planų keitimus. Akivaizdu, kad kai kuriose savivaldybėse veikia kyšininkų „svajonių komandos“, sudarytos ir iš tarybos narių, ir iš savivaldybės administracijos darbuotojų, užimančių tuos postus vien tam, kad galėtų pelnytis iš prekybos įtaka bei kyšių.

Ir be sociologinių tyrimų aišku, kad dosni statybos bendrovių parama politinėms partijoms – ne kas kita, kaip pastanga užsitikrinti palankų požiūrį į save svarstant bendruosius planus ir ramybę svarstant detaliuosius. Akivaizdu, Lietuvos politinis elitas dar nepasiruošęs atsisakyti kyšių iš statytojų bei NT plėtotojų, todėl ir valdžios planai perkelti teritorijų planavimą į ypač skaidrią elektroninę erdvę skęsta miglose.

Gelbstintis procedūrų paprastinimas ir pritaikymas klientams

Statybų sektoriaus skaidrinimo lyderiai visame pasaulyje iš esmės eina tuo pačiu keliu: prisitaiko prie klientų poreikių. Tai reiškia, kad paprastinamos statybas reglamentuojančios procedūros, diegiamas „vieno kontakto“*** aptarnavimas, užtikrinama pareigūnų atsakomybė už netinkamus sprendimus, visi planai ir leidimai nedelsiant ir efektyviai viešinami, o piliečiai tinkamai informuojami ir dalyvauja priimant sprendimus.

Štai Bolivijos sostinės meras Ronaldas MacLeanas-Abaroa korupciją pažabojo iš esmės pakeitęs statybos ir rekonstrukcijos leidimų išdavimo tvarką. Jis sumažino reikalavimų statytojams, o teisės aktų procedūras supaprastino ir paviešino, kad piliečiai nemanytų, jog kažko nesuprato, ir nesiimtų nereikalingų veiksmų.

Bolivijoje, kaip ir Lietuvoje, didelė architektų pasiūla. La Paso meras Profesinės architektų asociacijos nariams pasiūlė gauti miesto savivaldybės sertifikatą ir jos vardu už rinkos nustatytą mokestį išduoti statyboms leidimus, atitinkančius miesto savivaldybės nustatytas normas ir taisykles. Susidomėję iniciatyva architektai laikė egzaminą, kad įrodytų išmaną miesto savivaldybės nustatytas normas, ir mokėjo užstatą, kuris atitektų savivaldybei, jeigu architektas nevykdytų savo pareigų profesionaliai ir sąžiningai. Architektų asociacija padėjo įgyvendinti šią tvarką, vykdė stebėseną, o prireikus – buvo baudžiama.

O Lietuvoje dar nėra nė sutarimo, kokios turi būti svarbiausios korupcijos pažabojimo priemonės. Iš TILS tyrėjų pasiūlytų pasirinkti priemonių, galinčių užtikrinti didesnį statybų sektoriaus skaidrumą, verslo atstovų nuomone, efektyviausios būtų griežtesnių sankcijų už terminų nesilaikymą taikymas, diferencijuotų mokesčių už dokumentų tvarkymo greitį įvedimas bei elektroninės statybos leidimų išdavimo procedūros įdiegimas.

Pasak Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) ekspertų, šiandienė detaliojo planavimo praktika rodo, kad savininkas, planavimo organizatorius, visiškai priklausomas nuo savivaldybės tarnautojų, valstybės priežiūros institucijų ar kitų planavimo sąlygas išduodančių įstaigų. Neveikia Teritorijų planavimo įstatyme numatyti saugikliai pareigūnų savivalei užkirsti, pavyzdžiui, leidimas pradėti plano rengimą negavus iš vyriausiojo architekto planavimo sąlygų ar jų dalies. Net jei ir pradėsi – bet kada vėliau gali sustabdyti ir „nubausti“.

LLRI specialistai siūlo atsisakyti daugelio abejotinos vertės planavimo procedūrų, tokių kaip planavimo organizatoriaus teisių perdavimas, reikalavimas pateikti savivaldybei ir suderinti su savivaldybės vyriausiuoju architektu detaliojo planavimo organizatoriaus ir detaliojo plano rengėjo sutartį bei užduotį, apskrities viršininko administracijos patikrinimas ir t. t. Paprastumas – didžiausias korupcijos priešas.

Elektroninio išganymo belaukiant

Palangos verslininkas Kęstutis Gečas, kurio statybas Palangos Meilės alėjoje sustabdė teismas, tikina į kurorto nuolatinę statybų komisiją dėl leidimo kreipęsis dukart. Tačiau per 10 dienų, kaip numato Statybų įstatymas, raštiško paaiškinimo, kodėl neišduodamas leidimas, negavo, todėl pranešė savivaldybei pradedantis darbus. Nereikėtų spėlioti, kas teisus šiame ginče, jei K. Gečo kreipimasis ir visi valdžios sprendimai dėl pastato būtų visiems prieinamoje interneto svetainėje – atsidarytume ir patikrintume, kas ko prašo ir ką jam ar jai atsako ar neatsako.

VTPSI žada, kad jau šiemet nuo rugsėjo pradės veikti elektroninis statybos leidimų išdavimo portalas – virtualusis „vienas langelis“. Planuojama visus statybos ar rekonstrukcijos procesus – nuo statybos sąlygų sąvado iki galutinio statybos leidimo išdavimo – padėti piliečiams sutvarkyti nuotoliniu būdu per interneto svetainę. Pavyzdžiui, du Kanados miestai Edmontas ir Kalgaris, suvieniję savo statybos leidimų sistemas bendroje interaktyvioje interneto svetainėje, padeda nuolat statybos leidimų prašančiam vadybininkui sutaupyti iki 10 darbo valandų per savaitę.

O turtingas verslininkas, gyvenantis Vilniuje, Užupyje, Kreivajame skersgatvyje, jau ketvirtus metus nesėkmingai kovoja su kaimynystėje išdygusio pastato savininkais. Jis išsiaiškino, kad pastatas pradėtas statyti be statybos leidimo, gerokai per aukštas, pastatytas per arti jo namo, statytas nesaugiai ir t. t. Visiems pageidaujantiesiems verslininkas parodo du gautus galiojančius detaliuosius planus, kuriuose nurodytas skirtingas kaimynų pastato aukštis ir leisto užstatyti sklypo ploto ribos.

Vyras nors ir laimėjo teisme, tačiau įsitikinęs, kad teisinėmis priemonėmis savo interesų apginti taip ir nesugebės, net jei tam skirtų neribotą kiekį laiko ir pinigų. Kokį statybų sektoriaus skaidrumo vaizdą jis nupieš, jei sociologai jį apklaus po kelių metų, bandydami sužinoti, ar kas keičiasi į gerąją pusę?

* Taip kai kurie verslininkai vadina kyšius.

** „Transparency International“ Lietuvos skyriaus užsakymu 2007 m. gruodį ir 2008 m. sausį rinkos tyrimų ir konsultavimo bendrovė „Viseo“ telefonu apklausė 230 nekilnojamojo turto (NT), statybų sektoriaus ir projektavimo verslo įmonių kompetentingų atstovų ir 258 penkių didžiųjų Lietuvos miestų (Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio) gyventojus, per pastaruosius penkerius metus stačiusius ar rekonstravusius namą, sodo namelį ar kitą statinį, kuriam statyti ar rekonstruoti reikalingas leidimas. Tyrimą rėmė statybų bendrovės „Eika“, „Inred“ „YIT Kausta“, „Realtus“ ir NT verslininkas dr. Virgaudas Juocevičius.

***„Vienas kontaktas“ („vienas langelis“) reiškia, kad visi piliečio reikalai institucijoje tvarkomi bendraujant vienu ryšio kanalu, pavyzdžiui, paskambinus vienu telefono numeriu ar interneto ryšiu, arba atėjus į vieną konkrečią įstaigos vietą, t. y. interesantai nesiuntinėjami po įvairius institucijos skyrius.

Naujame žurnalo „Valstybė“ numeryje skaitykite:

Virgilijus ALEKNA : „Man garbė atstovauti Lietuvai“

Marcas Gruberis: ,„98% reklamos pro šalį“

Darius VARANAVIČIUS: „Mūšis dėl Arkties dar laukia"