Antanas Matulas savo pasiūlymus argumentavo ir būtinybe stabdyti nesaikingą alkoholio vartojimą šalyje apskritai, ir konkrečia neribojamos alkoholio prekybos degalinėse bei kioskuose.

Kiekvienas blaiviai mąstyti sugebantis pilietis Seimo komiteto pirmininkui negalėjo nepritarti. Juk visi žinome, kad degalinės kaip tik ta vieta, į kurią Lietuvos keliais ir vieškeliais lekia alkoholio galutinai nusibaigti pritrūkę ereliai.

Neretai tokios kelionės netoli degalinių pasibaigia visam laikui. Ir ne jiems vieniems. Taip pat visi matome ir žinome, kokia publika dažniausiai mėgaujasi kioskuose parduodamu alumi. Dar būtų nieko, jei tie kioskai lyg tyčia nestovėtų kaip tik ten, kur daugiausia niekuo dėtų praeivių. Nors, žinoma, tarp tų kioskų klientų yra ne vienas gailesčio vertas mūsų bendrapilietis, būtent ten pradėjęs (ir pasmerktas baigti) alkoholiko „karjerą.

Čia kaip tik proga prisiminti, kad, narkologų tvirtinimu, vienas iš veiksmingesnių būdų stabdyti girtavimą, pereinantį į priklausomybę, kuo sistemingiau riboti alkoholinių gėrimų prieinamumą. Ypač tai pasakytina apie nepilnamečius, kuriems įsigyti alaus kioskuose tikrai mažesnė problema nei didelėse parduotuvėse. Pakanka vien čia išvardytų keleto argumentų, kad nematytum ribojimų priešininkų veidmainiavimo ir negirdėtum bjaurių ššantažo gaidelių. Ir čia šią savaitę pirmais smuikais griežė degalinių „bosai.

Lietuvos naftos produktų prekybos įmonių asociacijos prezidentas Mindaugas Palijanskas tvirtino, kad „toks draudimas kioskuose ir degalinėse visiškai nedarys įtakos, tačiau kartu atims apie 60 proc. šių parduotuvių apyvartos, o degalinės bus priverstos reorganizuotis į automatines. Jam antrino Lietuvos verslininkų, prekiaujančių naftos produktais, sąjungos tarybos pirmininkas Algimantas Čaplinskas. Jo “skaičiavimu, verslininkai, uždarę parduotuves prie degalinių, būtų priversti degalus branginti apie 5 ct/l, nes investuotas į prekyviečių modernizavimą lėšas vis tiek reikėtų atsiimti.

Taigi, pasak pačių prekybininkų, degalinių parduotuvėse pagrindinis pajamų (ir pelno, žinoma) ššaltinis – alkoholiniai gėrimai. Klausantis minėtų ponų išvedžiojimų galima pamanyti, kad prekyba degalais degalinėse yra tik hobis, o degalinių personalas samdomas vien prekiauti alkoholiu. Kaip kitaip suprasti teiginį, kad įvedus draudimus tą personalą tektų atleisti? Kitas įžūlus teiginys, esą tektų branginti benziną, kad grįštų į prekybos alkoholiu įrangą investuotos lėšos.

Jeigu iš tiesų vidutinio dydžio degalinė dėl ššios priežasties kiekvieną litrą degalų turėtų pardavinėti penkiais centais brangiau, tai tos kelios buteliams sustatyti skirtos lentynos užž operatoriaus nugaros, ko gero, pagamintos išš gryno aukso ir prie sienos prisuktos platininiais varžtais.

Jau geriau ponai Čaplinskas ir Palijanskas sakytų tiesiai: mums nusispjauti į prekybos alkoholiu degalinėse pasekmes, mes neketiname atsisakyti nė cento pelno.

Kiek sudėtingesni reikalai su kioskininkais. Tenka sutikti su Ramutės Strolienės, Vilniaus mažosios prekybos asociacijos pirmininkės, teiginiu, kad, įsigaliojus draudimui, pasipiltų kioskų bankrotų, kuriuose ššiuo metu dirba dažniausiai vyresnio amžiaus žįmonės, susikūrę sau darbo vietas, išlaikantys savo šeimas.

Kad žmonėms nereikėtų išlaikyti savoššeimų naudojantis baisia kitų žmonių nelaime alkoholizmu, taip pat ir Vyriausybės, atsainiai žiūrinčios į paramą smulkiajam verslui, atsakomybė.

Naujausiame "Atgimimo" numeryje taip pat skaitykite:

Rinkimai -– rudenį, ššilti daugiabučiai –- kiekvieną vasarą

Prieš savivaldybių rinkimus dabartinė Vyriausybė netikėtai rado pinigų daugiabučių renovacijai. Po rinkimų jų neliko. Daugiabučių bendrijos spėja, kad priešš Seimo rinkimus valdžia jų vėl turėtų surasti. Kas bus po praūžusių rinkimų, išš vieno karto spėti siūlo Laura Gintalaitė.

Kaip peržengsime Rubikoną Jolanta Dusevičiūtė

Vilniuje bus statomas daugiafunkcinis kultūros centras – Guggenheimo ermitažo muziejus, kuriame numatytos ne tik didelės erdvės meno ekspozicijoms, bet ir salės kino peržiūroms bei konferencijoms, Lietuvos šiuolaikinio meno galerija, Litvakų meno centras, Jurgio Mačiūno galerija. Preliminariai projektas kainuos 260 milijonų litų (visai nedaug skiriasi nuo Nacionalinio stadiono ar Valdovų rūmų).

Lietuviai galės pamatyti pasaulinio lygio kolekcijų, o savo meną parodysime atvykstantiems svečiams, kurie, kaip sakė vienas garsus menininkas, nesitrenks tūkstančius kilometrų vien dėl M.K.Čiurlionio.

Balsavimo internetu klystkeliai

Nors Seimas net dukart atmetė įstatymų pataisas, reikalingas elektroninam balsavimui internetu įteisinti, Informacinės visuomenės plėtros komitetas, vadovaudamasis pasenusia Vyriausybės programa, paskelbė naują konkursą informacinei balsavimo sistemai sukurti. Daugiau apie tai rašo Džina Donauskaitė.