Prieš tai Ukrainos užsienio reikalų ministras Jurijus Lucenka irgi pareiškė, kad prezidento sekretoriate rengiamas scenarijus, kaip sužlugdyti dabartinę koaliciją. Tokiame kontekste nelabai svarbūs atrodo procedūriniai reikalai, mat domėjimąsi jais nustelbia pavydėtinas Ukrainos politikų gebėjimas išlaikyti intrigą, aiškinantis, kas teisus ir kas – dar teisesnis.
Tiesa, viena iš pagrindinių politinio „serialo“ herojų J. Tymošenko kalba ir apie šalies politinės sistemos reformą, perėjimą iš prezidentinio į parlamentinį valdymą, taip pat siūlo kompleksiškai reformuoti Konstituciją. Taigi konceptualusis pradas šiose batalijose egzistuoja, o ir pačiam politiniam procesui būdinga tam tikra dialektika. Tarptautinė žiniasklaida pastebi komišką ir rimtąją ukrainietiškos politikos puses, tad šiandien – apie nesibaigiančią Ukrainos politikos dabartį.
Pirmoji pusė – straipsnis „Politinės muilo operos tęsinys“ iš „The Economist“
„Sveiki atvykę į peržiūrą paskutinio ukrainietiškos politikos muilo operos epizodo, kuriame ministro pirmininko vaidmenį atlieka J. Tymošenko, o prezidento – Viktoras Juščenka. Šiuo metu situacija atrodo taip: Oranžinės revoliucijos herojė ponia J. Tymošenko, susivienijusi su ponu V. Juščenka, pernai spalį nugalėjo Parlamento rinkimuose.
Buvęs ministras pirmininkas „piktadarys“ Viktoras Janukovyčius pralaimėjo ir buvo nustumtas į antrą planą. Po trijų mėnesių derybų ponia J. Tymošenko tapo ministre pirmininke ir ėmė vadovauti koalicinei Vyriausybei.
Bet paskui ponas V. Juščenka ėmė pavydėti savo populiariai partnerei. Užuot, kaip žadėjo, padėjęs vadovauti Vyriausybei, jis ėmė kištis praktiškai į visų sprendimų priėmimą. Ponia J. Tymošenko keletą mėnesių kentėjo pažeminimą, bet vėliau pratrūko. Gegužės 13 d. jos partijos parlamentarai užblokavo Parlamento tribūną ir neleido pasisakyti ponui V. Juščenkai. Tai pirmas atvejis, kai Parlamento dauguma žengė tokį žingsnį.
Čia pasirodė naujas veikėjas – Ukrainos prezidento sekretoriato vadovas Viktoras Baloga, kuris pasisakė prieš koaliciją su J. Tymošenko partija, apkaltinęs ministrę pirmininkę tuo, kad ji esą formuoja „fašistinį režimą“. Epizodas baigėsi tuo, kad „oranžinė“ koalicija išgyvena krizę. Ponia J. Tymošenko ir ponas V. Juščenka nesikalbėjo šešias savaites, sakoma, vietoj to jie abu pabendravo su ponu V. Janukovyčiumi. Tuo metu infliacija šalyje priartėjo prie 30 proc., o reformos stoja.
Tarp ponios J. Tymošenko ir pono V. Juščenkos lyg ir nėra ypatingų ideologinių skirtumų: abu nori, kad šalis įstotų į ES ir NATO, abu pasisako už laisvąją rinkos ekonomiką. Jųdviejų bendra veikla gali būti labai efektyvi, kaip kad tuo atveju, kai jie pasiekė, jog Ukraina būtų priimta į Pasaulinę prekybos organizaciją. Bet artėja prezidento rinkimai 2009 m. pabaigoje, ir svarbiausiu uždaviniu tampa politiniai manevrai.
Kadangi ūkio raida iki šiol buvo palyginti sėkminga, daugelis ukrainiečių nekreipė ypatingo dėmesio į politikų rietenas. Bet auksiniai laikai baigiasi. Viena iš didelės infliacijos priežasčių yra ta, kad pono V. Juščenkos kontroliuojamas Ukrainos centrinis bankas dirbtinai palaiko dabartinį grivinos santykį su doleriu, taip „importuodamas“ infliaciją.
Pasak ekonomisto Anderso Alundo, sprendžiant iš visko, Ukrainos prezidentas labiau nori pakenkti poniai J. Tymošenko nei suvaldyti infliaciją. O ir šalies premjerės populizmas nepalengvina situacijos. Ji ėmėsi kompensuoti 1990 m. prarastas ukrainiečių santaupas, todėl labai išaugo valstybės išlaidos. Tai irgi prisidėjo prie infliacijos augimo. Ponia J. Tymošenko dabar galbūt labiau pageidautų vėl būti atleista negu apkaltinta nesugebėjimu dorotis su infliacija. Tačiau būtent dėl to ponas V. Juščenka pageidauja, kad ji liktų poste kaip galima ilgiau.
Mažai kas abejoja, kad ponia J. Tymošenko siekia valdžios, o V. Juščenka labiau vadovaujasi Ukrainos kaip europietiškos, demokratiškos šalies vizija. Bet pati savaime ši aplinkybė jo veiklos nedaro efektyvesnės. Prezidentas nesuteikė poniai J. Tymošenko veiksmų laisvės, pasak vicepremjero Grigorijaus Nemyrios, per šimtą Vyriausybės darbo dienų iš prezidento kanceliarijos gauta 800 instrukcijų. Gilesnė užsitęsusios krizės priežastis ta, kad Ukrainos Konstitucija aiškiai neatskiria šalies prezidento ir ministro pirmininko įgaliojimų. Abi stovyklos nori keisti padėtį, bet kiekviena – savo naudai.
Nepaisant viso šio chaoso, Ukraina vertinama kaip stipri demokratija su laisva spauda ir stipria opozicija. Šia prasme ji yra sveikesnė šalis nei Rusija. Bet būti demokratiškesnei nei Rusija jau nepakanka. Korupcija nemažėja, infrastruktūra tebėra prastos būklės. Kaip sakė vienas kompanijos IKEA vadovų, Kijeve sunkiau atidaryti prekybos centrą nei Maskvoje.
Vienas požymių, rodančių, kad ukrainiečiams galutinai įkyrėjo dabartinė padėtis, yra padidėjęs susidomėjimas praeities lyderiais. Populiarioje televizijos laidoje „Didieji ukrainiečiai“ dalyvauja rekordinis žiūrovų skaičius. Laidos nugalėtoju tapo 11 a. Kijevą valdęs Jaroslavas Išmintingasis, kartą pasakęs savo vaikams: „Jei gyvensite pavyde, ginčuose ir rietenose, pražudysite save ir savo protėvių žemę“. Bet šis jo patarimas dabartinių politikų ausų nepasiekė“.
Antroji pusė – straipsnis „Politika augimui netrukdo“ iš The Financial Times“
„Praėjus 3 m. po Oranžinės revoliucijos, Ukrainos lyderiai vis dar neįstengia užtikrinti politinio stabilumo šalyje. Vis dėlto nepaisant politinio elito susiskaldymo Ukrainoje pastebimas beprecedentis ūkio augimas: didėja investicijos, algos, mažėja nedarbas. Rusija pakėlė gamtinių dujų kainą, sustiprino savo antiukrainietišką retoriką, bet pasirodė nepajėgi sustabdyti Ukrainos judėjimo Vakarų kryptimi.
Teisybės dėlei reikia pasakyti, kad negalima visos kaltės dėl politinio stabilumo stokos versti Ukrainos lyderiams. Jie dirba sistemoje, kuri susiformavo per Oranžinę revoliuciją. Joje netrūksta politinių ir teisinių prieštaravimų. Per 2004 m. pasiektą susitarimą prezidentas V. Juščenka perleido nemažą dalį savo įgaliojimų Parlamentui, bet ne tiek, kad Ukrainą galima būtų vadinti parlamentine demokratija.
Dabar ponas V. Juščenka siekia Konstitucijos reformos, kad atgautų kai kuriuos prarastus įgaliojimus. Ponia J. Tymošenko ir ponas V. Janukovyčius, nors atstovauja priešingoms politinėms stovykloms, nori stiprinti Parlamento galią. Prezidentas V. Juščenka sako iš principo esąs ne prieš parlamentinę respubliką, bet pastebi, kad Ukraina tam dar nepasiruošusi. Jis yra pavadinęs Parlamentą, kuriame daugelis įstatymų leidėjų veikia kaip įvairių oligarchų grupių agentai, nestabilia institucija.
Kuo baigsis šis ginčas – atspėti neįmanoma. Galima tik konstatuoti, kad būsimi prezidento rinkimai jau užvaldė pagrindinių politikų protus. Paskutinių apklausų duomenimis, ponia J. Tymošenko turi neblogas galimybes prieš poną V. Juščenką. Ją palaiko 25 proc., o dabartinį prezidentą – 7 proc. gyventojų. V. Janukovyčių palaiko 23 proc. apklaustųjų.
Nepaisant politinių konfliktų, Ukrainos bendrasis vidaus produktas nuo 2000 m. kasmet didėjo 7 proc. Šiemet šis rodiklis turėtų sumažėti iki 5,5 proc. dėl palaipsniui mažėjančių investicijų. Užsienio investuotojai regi Ukrainoje tas pačias galimybes, kokias matė Vidurio Europoje prieš 5–7 m. Daugiausia dėmesio sulaukia bankinis ir statybų sektoriai, augančios maisto produktų kainos didina šalies žemės ūkio patrauklumą, nors esama biurokratinių kliūčių investuoti į žemę.
Valdininkams didžiausią rūpestį kelia aukšta infliacija, kurią lėmė išaugusi energijos išteklių ir maisto produktų kaina, taip pat procesai šalies viduje, tarp kurių – paskutiniais metais 50 proc. išaugęs teikiamų kreditų skaičius, padidėjusios išlaidos darbo užmokesčiui, pensijomis ir socialinėms išmokoms.
Didžiausia užsienio politikos sėkmė – narystė Pasaulinėje prekybos organizacijoje. Be viso kito, ji atvėrė galimybes paskatinti derybas su ES dėl laisvos prekybos. Ponas V. Juščenka ir ponia J. Tymošenko tikisi, kad ekonominė integracija paskatins ir politinę integraciją.
Su naryste NATO sudėtingiau, mat visuomenės nuomonės apklausos rodo, kad gyventojai pasisako prieš Aljansą, bet už ES. Narystės NATO šalininkas, Kijevo euroatlantinio universiteto prezidentas Olegas Rybačiukas mano, kad visuomenės nuomonę gali pakeisti išsami informacinė kampanija. Be abejo, Rusija griežtai pasisako prieš Ukrainos narystę Aljanse.
Ponas V. Juščenka siekia vesti „minkštas“ derybas tais klausimais, kurie kelia nerimą Rusijai, tuo pat metu atkakliai puoselėdamas europines savo šalies ambicijas. Jo darbas būtų gerokai lengvesnis, jei priešininkai bent kiek daugiau bendradarbiautų. Bet iki būsimų prezidento rinkimų tokia tikimybė atrodo minimali“.
„Dvi pusės“ – antradieniais ir ketvirtadieniais 11.50 val. (kart. 16.50 val.).