Netikite? Užmeskite akį į dešimt Tautos prisikėlimo partijos (TPP)
(programą kol kas rašo neįvardijami specialistai, todėl viešai skelbiama tik tiek), o paskui atsiverskite bent tų partijų, kurios anuomet pateko į Seimą, o kai kurios – ir į valdančiąją koaliciją, programas.

Taigi skaitome… „Valstybę reikia valdyti, o ne savintis“, - aiškina A. Valinskas. Negali prieštarauti. Matyt, todėl dar 2004-aisiais Tėvynės sąjunga (TS) pasiūlė „kurti teisingesnę valstybę, gerinant valstybės valdymą, nuoseklų naujosios viešosios vadybos įtvirtinimą bei skaidrumo didinimą visose valstybės valdymo grandyse“. Liberalcentristai (LiCS) savo ruožtu aiškino esą už Lietuvą, kurioje „valdžia dirba skaidriai, atsakingai ir efektyviai“.

Einame toliau: „Įstatymų ir visuomenės interesų viršenybė prieš atskirų grupių ir asmenų interesus“. Pasak A. Valinsko, dabar valstybė paversta savotišku „uabėliu“ – ir vėl sunku ginčytis. Tačiau dvi partijos, šiandien vadinamos populistinėmis (ar tik ne šio vardo kratosi TPP?) jau seniai žadėjo su tuo aktyviai kovoti.

Vienas iš senų Rolando Pakso koalicijos „Už tvarką ir teisingumą“ tikslų – kad „būtų nustatytos aiškios valdžios institucijų kompetencijos ir atsakomybės ribos, valstybės valdymo institucijos savo veiklos strategijose vadovautųsi konstitucine nuostata: valdžios įstaigos tarnauja žmonėms“.

Savo ruožtu Darbo partija (DP) tikino sieksianti, „kad visos valdžios institucijos dirbtų visuomenės interesams realiai, o ne deklaratyviai“.

„Lietuvos žmonių gyvenimo kokybės užtikrinimas“ – dar vienas lozungas iš TPP nuostatų. Pasak A. Valinsko, turėtų gerėti visų žmonių, ne tik atskirų grupių gyvenimo kokybė.

„Vykdysime tokią valstybės politiką, kad ekonomikos augimas, įvairių verslų ir darbo vietų kūrimas užtikrintų gerovę visiems Lietuvos žmonėms, o jų pajamų lygis greičiau pasiektų ES vidurkį“. Tai – ištrauka iš senos Valstiečių ir Naujosios demokratijos partijų sąjungos (dabar – Valstiečių liaudininkų sąjungos) programos.

TPP aiškina, jog „Tvarka ir pasiturinti šeima – turtingos valstybės pagrindas“. „Valstybė yra tuo turtingesnė, kuo yra turtingesnis jos pilietis ir šeima“, - tvirtina A. Valinskas.

„Valstiečiai“ anuomet žadėjo užtikrinti mažiausius atlyginimus, pensijas, kitas išmokas gaunančių žmonių pajamų spartesnį augimą, mažinsime mokesčius gyventojams ir verslui. DP planavo didinti minimalią mėnesio algą, mažinti gyventojų pajamų mokestį ir mokesčių skaičių, remti jaunas ir daugiavaikes šeimas, didinti pašalpas vaikus auginantiems tėvams.

Socialdemokratai (LSDP) ir socialliberalai (NS), kurie į rinkimus ėjo kartu, aiškino, kad iki šių metų gerokai padidės vidutinis darbo užmokestis ir senatvės pensija, minimali mėnesio alga, o mokesčių našta mažai uždirbantiems darbuotojams sumažės. „Užsibrėžiame naują tikslą – sukurti gerovę visiems. Tai tiesiogiai susiję su žmonių gyvenimo lygio kilimu, visuotiniu socialinės apsaugos ir sveikatos priežiūros, mokslo, švietimo ir kultūros sąlygų gerinimu“, - žadėjo jie.

„Žvaigždžių“ partijos vizija: „Išsilavinęs jaunimas yra Lietuvos ateitis, o jos kūrėjas – visuomenėje gerbiamas ir socialiai aprūpintas pedagogas“.

Didinsime socialines garantijas mokytojams ir dėstytojams, užtikrinsime, kad švietimas, mokslas ir studijos taptų realiai prioritetinėmis sritimis, būtų prieinami visų regionų ir socialinių grupių vaikams bei jaunimui, sieksime, kad kiekvienas žmogus visą gyvenimą turėtų realias mokymosi galimybes, pakankamas profesinio užimtumo ir socialines perspektyvas čia – Lietuvoje. Tai – tik keletas iš „valstiečių“ pažadų.

Eglė Digrytė:
„Kodėl visi geri dalykai turi būti daromi su protinga veido išraiška?“ – retoriškai klausė A. Valinskas. Išties – linksminkimės, mielieji.

Konservatoriai jau prieš ketverius metus manė, „kad nuolatinei ir sparčiai ūkio plėtrai ypač svarbi žinių ekonomika; Lietuvos turtas – ne gamtos ištekliai, bet gabūs žmonės“. A. Brazausko ir A. Paulausko koalicija žadėjo, kad jau šiemet asmenų, baigusių bent vidurinį mokslą, bus apie 85 proc., daugiau kaip pusė jaunų žmonių galės įgyti aukštąjį išsilavinimą.

„Užtikrinti, kad visi vaikai lankytų mokyklą ir gautų vidurinį išsilavinimą. Socialiai remtinų šeimų vaikus neatlygintinai aprūpinti mokymosi priemonėmis, drabužiais ir maitinimu. Didinti mokytojų, aukštųjų mokyklų dėstytojų ir mokslo darbuotojų atlyginimą“, - savo planus vardijo „darbiečiai“.

„Rūpinsimės, kad nuolat būtų keliami doktorantų, mokytojų, mokslininkų ir dėstytojų atlyginimai ir 2007 m. pasiektų ES šalių atitinkamų profesijų ir kvalifikacijų darbuotojų atlyginimų vidurkį“, - žadėjo liberaldemokratai.

Naujoji partija linkusi į poeziją: „Pensinis amžius – tai garbingas gyvenimo ruduo, o ne metas stovėti ištiesta ranka“. Anot A. Valinsko, dabar iš pensininkų, gyvenančių su neištiesta ranka, yra tik valdžioje esančių žmonių tėvai ir uošviai.

DP jau anksčiau buvo užsimojusi didinti senatvės pensijas, 3-5 metais mažinti pensinį amžių asmenims, gyvenantiems ir dirbantiems probleminiuose regionuose“, o liberaldemokratai – siekti, kad „pensijos atitiktų realų pragyvenimo lygį: minimali senatvės pensija būtų ne mažesnė kaip 80 proc. minimalaus atlyginimo“.

„Keisime pensijų nustatymo tvarką ir jas didinsime neatsiliekant nuo ekonomikos augimo, vidutinę pensiją priartinsime iki 50 proc. ir daugiau nuo vidutinės algos“, - tikino „valstiečiai“.

Tautos kėlėjai žada užtikrinti asmens saugumą, jo teises ir laisves, nepažeidžiant visuomenės interesų. Panašius pažadus partijos 2004 m. ypač mėgo.

Iš DP programos: „Užtikrinti piliečių teisinę lygybę, asmens laisvę, atsakomybę, sveikatos, gyvybės bei turto apsaugą, vienodas galimybes naudotis mokslo ir kultūros laimėjimais, ugdant pagarbą šeimai, dvasinėms vertybėms, tautos tradicijoms ir valstybei“.

Iš LiCS: „Valstybė privalo užtikrinti asmens teises ir kiekvieno piliečio, jo turto saugumą“, „Apsaugoti kiekvieną žmogų, šeimą, bendruomenę ir jų turtą nuo nusikaltėlių ar valdžios institucijų savivalės, nes kiekvienas iš mūsų galime ir turime gyventi saugiai savo gatvėje, gyvenvietėje, mieste, valstybėje ir būti užtikrinti dėl savo ir savo vaikų ateities“.

Iš „valstiečių“: „Ypatingą dėmesį skirsime žmogaus teisėms ir jo saugumui užtikrinti (…)“.

Iš LSDP ir NS: „Vienas iš svarbiausių mūsų politinės veiklos uždavinių – sumažinti nusikalstamumą, užtikrinti žmonių saugumą, jų teises ir laisves. Ypatingą dėmesį skirsime kovai su organizuotu nusikalstamumu bei korupcija.

Iš liberaldemokratų: „Gyventojų saugumas turi būti vienas pagrindinių teisėsaugos tikslų ir teisėsaugos institucijų veiklos vertinimo kriterijų. Sieksime, kad būtų užtikrinta žmogaus orumo, žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsauga (…)“.

Saugaus gyvenimo Lietuvoje pagrindas, anot TPP, – ne bausmės griežtumas, o jos neišvengiamumas: „Ne bausmės metų numatymas, o tai, kad kiekvienas, padaręs nusikaltimą, neišvengiamai sulaukia atlygio“. A. Valinsko teigimu, daugiausia dėmesio bus skiriama korupciniams nusikaltimams ir nusikaltimams prieš vaikus bei dėl narkotikų.

Įvairios partijos anksčiau jau seniai buvo užsimojusios stiprinti kovą su korupcija ir kyšininkavimu, jaunimo nusikalstamumu, narkotikais.

Be to, pasak TPP iniciatoriaus, bus siekiama valstybės tarnautojų atsakomybės už neteisėtus sprendimus ar, priešingai, nieko nedarymą, kai to reikėjo. LiCS jau seniai žadėjo užtikrinti „aiškią moralinę ir materialinę kiekvieno pareigūno atsakomybę už savo veiksmus“, „valstiečiai“ – padidinti pareigūnų ir valstybės tarnautojų atsakomybę už priimamus sprendimus, jų priėmimą laiku ir teisėtumą.

Savo ruožtu TS ketino „rengti ir įgyvendinti korupcijos prevencijos teisėsaugos institucijose programą, kurioje būtų aiški teisėsaugos institucijų atsakomybė visuomenei“.

„Racionalus ir taupus realaus biudžeto paskirstymas“, - dar viena iš TPP nuostatų. Žodžiai „racionalus ir taupus“ – bene vienintelis skirtumas tarp kuriamos partijos ir senesnių politinių jėgų pažadų. Mat ankstesniuose rinkimuose partijos viena per kitą teikė siūlymus, kam reikėtų dalinti biudžetą. Tiesa, kol kas dar neaišku, ką šiuo klausimu savo programoje pasakys TPP.

Užtat žvaigždžių-politikų užmojai užsienio politikos srityje kelia šypseną ne tik jų klausantiems, bet ir pačiam A. Valinskui. „Nelabai ką galime šiuo klausimu pasakyti, - prisipažino jis. – Tik tiek garantuojame, kad mums gavus pasitikėjimo Lietuva kaip buvo, taip ir išliks ES ir NATO. Mes neišstosime“.

Anot TPP iniciatoriaus nuostatas, Lietuva turėtų būti lygiavertė ir pilnateisė tarptautinės bendruomenės narė, palaikyti gerus santykius su kaimynais: „Kad organizacijos, kurių narė yra Lietuva, didžiuotųsi, o ne badytų pirštais: dar viena našlaičių komanda. Mūsų tarptautinis prestižas iš trijų Baltijos sesių dabar pats mažiausias“.

Ir dar keletas žodžių apie kitus TPP pažadus. Jos steigėjai sakosi esantys kitokie nei dabartinės partijos ir einantys prieš populizmą. Kaip ir konservatoriai prieš ketverius metus: „TS rinkimų į Seimą programa iš esmės skiriasi nuo visų kitų partijų programų. (…) TS svarbiausiu šio laikotarpio politikos uždaviniu laiko (…) populizmo šaknų naikinimą“.

Panašiai tvirtino ir „valstiečiai“: „Šiandieninėje Lietuvos politinėje situacijoje nepaprastai svarbu išvengti dviejų kraštutinumų: ligšiolinių valdžios partijų dominavimo ir jose įsiveisusių savanaudiškumo ir piktnaudžiavimo valdžia „virusų“, taip pat – valdžia dar neišbandytų, todėl nepamatuotą riziką keliančių partijų vienvaldystės“.

A. Valinskas garantavo, kad į valdžią patekusi TPP mažins gyvenančiųjų „geriau už daugumą“ – vietoj 141 parlamentaro turėtų likti 99. Ir DP, ir „liberaldemokratai“ jau seniai ragina įgyvendinti šiek tiek kitokią reformą – visus Seimo narius rinkti tik vienmandatėse apygardose.

TPP į rinkimus turėtų vesti garsūs žmonės. „Autoritetingais visuomenės lyderiais“ žibėjo ir „valstiečių“ kandidatų sąrašas, tik ar kas nors iš jų dabar dirba Seime? Nebent pati partijos vadovė Kazimira Prunskienė.

Po tokios trumpos apžvalgos be kitų klausimų (kokie profesionalai slepiasi už garsenybių nugarų, kas vietoj žvaigždžių dirbs Seime, kodėl TPP kūrėjai netikėtai išlindo prieš pat rinkimus, kokias iš tiesų politines vertybes jie išpažins ir pan.) man kilo dar vienas: kuo vis dėlto ši partija skirsis nuo kitų?

„Kodėl visi geri dalykai turi būti daromi su protinga veido išraiška?“ – retoriškai klausė A. Valinskas. Išties – linksminkimės, mielieji.