Prezidentas ir kiti asmenys puola Seimą už tai, kad šis vienu mostu nepripažino Kosovo nepriklausomybės. Jis nuolat gėdinamas ir lyginamas su tais, kurie vengė po Kovo 11-osios pripažinti Lietuvos nepriklausomybę. Ar pagrįstos šios paralelės. Ar privalome nedelsdami pritarti kiekvienam JAV piršto mostelėjimui? Prisiminkime savo ir Balkanų istoriją jas palygindami.

Balkanuose nuo seno gyveno graikai ir slavai. Iš Vidurinės Azijos atsibasčius į tą kraštą tiurkams ir 1453 metais užgrobus Konstantinopolį (dabar Stambulas) žlugo senosios civilizacijos krikščioniškoji Bizantija. Gyventojai buvo masiškai naikinami. Krašte įsitvirtino musulmonai ir prasidėjo intensyvi islamizacija. Ji pirmiausia palietė miestus.

Sarajevas buvo tradicinė Serbijos sostinė. Ji serbams tas pats, kas mums Vilnius. Į Sarajevą iš svetur atvyko nemažai musulmonų valdininkų ir maldininkų. Taip religinių pagrindu formavosi nauja tauta. Nors bosniai kalba ta pačia serbų kalba ir vartoja tuos pačius rašmenis, juos skiria tik religija.

Kosove nuo seno taip pat gyveno serbai. Jų procentas sparčiai mažėjo. Iš gretimos Albanijos veržėsi musulmonai albanai. Dalis dabartinių serbų protėvių, priimdami islamą, įsiliejo į albanų gretas. Panašūs procesai vyksta įvairiuose pasaulio žemynuose. Juos savo kailiu netolimoje praeityje esame patyrę ir mes.

1919 metais lenkai užgrobė Vilniaus kraštą. Šis ir taip buvo ganėtinai sulenkėjęs, o 1920 metais dar į jį įsiveržė generolo L.Želigovskio vedama kariauna, tuo dar labiau sustiprindama lenkiškumą. Lenkijos vyriausybė įkūrė čia valstybę, pavadindama ją Litwa Srodkowa (Vidurio Lietuva), ir paskelbė nepriklausomą (leido net savo pašto ženklus). 1922 metais generolas organizavo tos neva valstybės Seimo rinkimus. Juose dalyvavo apie 90 proc. rinkėjų. Išrinktasis Seimas vienbalsiai nutarė, kad naikina savo valstybingumą ir Vilniaus kraštą prijungia prie Lenkijos. Tam pritarė ir gyventojų dauguma. Šį Seimo nutarimą ratifikavo Lenkijos Seimas, ir taip Vilniaus kraštas tapo "neatskiriama" Lenkijos dalimi... Lenkams suskubo pritarti Didžioji Britanija, Prancūzija ir kitos Europos šalys. Jų veikiama 1923 metų kovo 15 dieną įvyko Ambasadorių konferencija ir buvo pritarta Vilniaus krašto aneksijai. Motyvai? Diduma to krašto gyventojų laiko save lenkais. JAV tada taip pat nejautė didelių simpatijų Lietuvai.

Naujų valstybių kūrimas tęsiasi iki mūsų dienų. Ar jau spėjome pamiršti, kaip pirmaisiais nepriklausomybės metais buvo kuriama lenkų autonomija? Kiti tiesiog ją vadino Lenkų tarybine respublika, aiškėjo noras atplėšti tą kraštą nuo Lietuvos. Laimė, Lenkijos politikai nesusigundė autonomininkų palaikyti. Nors tokių prognozių būta. Kartu Rusijos imperijoje buvo kuriami ir kiti analoginiai dariniai. Kai kurie jų egzistuoja ir šiandien, pavyzdžiui, kad ir Padnestrės Respublika.

Šiaurės Moldovoje, prie Dnestro upės, rusai statė dideles įmones. Į statybas iš įvairių imperijos kampų vyko vadinamieji rusakalbiai. Moldovai paskelbus nepriklausomybę jai šantažuoti buvo įkurta Padnestrės Respublika, iš jos vejami vietos gyventojai moldavai, draudžiama moldavų kalba.

Nesu Kosovo nepripažinimo šalininkas. Tačiau reikia viską išsamiai apsvarstyti - politikai nieko nedaro strimgalviais. Taigi šį mūsų Seimo elgesį nekorektiška vadinti vien atstovavimu verslo interesams.

Šaltinis
„Lietuvos žinios“
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją