Jungtinių Valstijų prezidentui George‘ui W. Bushui jis sakęs: „Tu juk supranti, George‘ai, kad Ukraina – tai netgi ne valstybė. Kas yra Ukraina? Dalis jos teritorijos – tai Rytų Europa, o kita, ir nemaža, dalis buvo padovanota mūsų“. Jeigu Ukraina taps NATO nare, Rusija gali atsiimti Krymą ir rytinę šalies dalį. Jeigu Gruzijai bus suteiktas Narystės Aljanse veiksmų planas (MAP), Rusija, pasak V. Putino, pripažins Abchaziją ir Pietų Osetiją, o po to nustatys „buferinę zoną“ tarp naujosios bloko narės ir Rusijos.

Kijevas nepatikėjo tokių pareiškimų autentiškumu, ir Aukščiausioji Rada balandžio 15 d. į Maskvą siunčia užsienio reikalų ministrą Vladimirą Ogryzką, kad šis pokalbyje su kolega Sergejumi Lavrovu išsiaiškintų skandalingą padėtį. Tačiau nelaukdamas kito antradienio Rusijos diplomatinės tarnybos vadovas, kaip rašo laikraštis „Ukrainskaja Pravda“, pripažįsta buvus tokį V. Putino ir G. W. Busho pokalbį. Interviu radijui „Echo Moskvy“ S. Lavrovas teigė, kad Bukarešte ir Sočyje Amerikos prezidentui buvo priminta, kaip formavosi dabartinės Ukrainos sienos, kokie sudėtingi politiniai procesai šioje šalyje, kokie gilūs prieštaravimai tarp rytinės, pietinės ir vakarinės jos dalies, o Rusija esą stengsis padėti išlaikyti valstybės vientisumą, jeigu tik Kijevas nebus įtrauktas į Aljansą.

Taigi Ukrainos politikams lyg ir nėra ko aiškintis Maskvoje. V. Putinas, padrąsintas sėkmingo skrydžio virš NATO „lizdo“ Bukarešte, nė nesivargino savo nuoskaudų dėl Ukrainos planų slėpti po diplomatinio mandagumo skraiste ir rėžė tiesiai šviesiai kaip koks Vladimiras Žirinovskis ar Viktoras Alksnis. Maža tai pavadinti „aukščiausio lygio chamiškumu“, kaip pareiškė vienas Rados deputatas Vladimiras Javorivskis.

Tokie pasisakymai, pasak Julijos Tymošenko bloko politiko, peržengia sveiko proto ribas ir kvepia valstybiniu terorizmu. Šitaip dabartinis Rusijos ir būsimasis Vyriausybės vadovas skatina visokio plauko separatistus Kryme ir kitur plėsti anarchiją šalyje, kuri pamažu stiprina savo demokratinius institutus ir siekia eurointegracinių tikslų. Labai svarbu, kaip laikraščiui „Kommersant“ pasakoja Rados deputatas, kad tokie pareiškimai skamba ne kur nors Kremliuje, o platinami visam pasauliui per stipriausios Vakarų valstybės lyderį. Aišku, kad tai gerai apgalvotas manevras, kuriuo Maskva nori sukelti sumaištį Ukrainoje.

Kita vertus, kai kurie Kijevo politikai mano, kad tokie pasisakymai tik į naudą Ukrainai. Iki gruodžio, kai Ukrainai pažadėtas Narystės NATO veiksmų planas, šalyje dar labiau sustiprės pritarimo narystei Aljanse nuotaikos. Tai įrodymas, kad Kijevui reikia skubėti, jog pagal NATO steigimo pakto 5 ir 6 straipsnį šalis įgytų patikimą apsaugą. Juk šiame straipsnyje pabrėžiama, esą vieno Aljanso nario užpuolimas laikomas visų NATO narių užpuolimu. Beje, ukrainiečiai, kaip ir prieš keletą metų Lietuvos žmonės, šią guodžiančią tezę išgirdo iš paties G. W. Busho lūpų...

Kad narystės NATO klausimu nėra vienybės ir pačiuose Ukrainos politiniuose sluoksniuose, irgi teisybė. Regionų partija ir komunistai trūks plyš stengiasi įtikinti referendumo laukiančius ukrainiečius, kad įstojusi į Aljansą valstybė bus suskaldyta ir bus paruošta dirva Kosovo precedentui. Turėdamas galvoje NATO operacijas Balkanuose prieš 9 m., vienas iš Regionų partijos veikėjų Jaroslavas Suchojus norėjo sužibėti bibliniu palyginimu. Jis teigė esą stačiatikiai negali priimti pagalbos iš tų, kurių rankos suteptos krauju...

Neseniai V. Putinas sakė, kad, jei Ukraina stos į NATO, Rusijos raketos bus nutaikytos į šios šalies objektus. Dabar jis griebėsi kitokių bauginimo būdų, kad tik ši didžiulė ir galinga valstybė neišsprūstų iš Kremliaus įtakos.

„Užsienio įvykių komentaras“ – pirmadienį, trečiadienį ir penktadienį 17.55 val., kart. kitos darbo dienos rytą 6.55 val.