Antra dalis, kurioje paaiškinu, kas yra mano herojus

Savaip plėtodamas partinės sistemos dezinfekcijos idėją, I. Brazauskas pateikia sąrašą asmenų, kurie galėtų būti partinės sistemos dezinfekcijos dalyviai. Sąrašo priekyje puikuojasi trys Igno ir visos visuomenės žinomi ekonomistai: Raimundas Kuodis, Gitanas Nausėda ir Remigijus Šimašius. Aš tikrai gerbiu visus šiuos asmenis, tačiau be visiems iškylančio klausimo: „kiek kartų skiriasi šių ponų ir Seimo nario alga“, - noriu pasakyti manąs, kad ne jie yra potencialūs NEpartinių NEpartijos nariai.

Mano herojus yra žmogus, kurį kol kas nedaug kas pastebėjo. Toks, kuris daugiau už kitus skaito ir intensyviau studijuoja, nes supranta, kiek mažai žino. Žmogus, kuris dirba daugiau už savo draugus, nes jo svajonės didesnės. Žmogus, kuris nedaug tų draugų turi, nes jam geriau vienas sielos brolis, nei 10 sugėrovų. Žmogus, kuris sunkiai prasimuša, nes aplink sukasi giminių, finansinių ir partinių piramidžių bei sugėrovų ratai, kuriems jis nenori priklausyti. Žmogus, kurio motyvuotą kalbėjimą perrėkia šaukiantys, matyti per televizorių ir lipantys per galvas.

Toks žmogus yra išmintingas, nes dėl stiprių moralinių įsitikinimų gyvenime daugiau kenčia. Toks žmogus yra objektyvus, nes jis nieko iš niekieno negavo veltui, užtat viską pasiekė racionalioje diskusijoje gindamas savo įsipareigojimus. Toks žmogus yra alkanas veiklos ir teisybės, nes jo visuomeninė valanda dar neišmušė.

Mano herojus yra tas, kuris, laikydamas save intelektualu teoretiku ar tiesiog protingu, nebijo pasiaukoti ant praktikos laužo. O tokių Lietuvoje kol kas su žiburiu nesimato. Daugelis tų, kurie sėdi televizoriuje ar laikraštyje ir demonstruoja platonišką pozą: jei teorija neatitinka faktų, tuo blogiau faktams, bijo prarasti neklaidingumo dogmą, susitepę praktika. Būdamas krikščionis, žinau, kad labai lengva įtikinti save, jog šiame gyvenime bet kokia veikla apskritai nieko verta. Vertinga tik melstis, mąstyti ir medituoti. Tada lieki tyras, nesusitepi ir nenusidedi. Tačiau taip pat žinau, kad visi turime pareigą ne tik išsaugoti savo švarią sąžinę, bet ir panaudoti talentus. Todėl kreivai žiūriu į agresyviai kritikos strėles laidančius teoretikus, kurie kratosi praktikos. Netikri jie kažkokie, nenatūralūs, užmerkę vieną akį.

Giedrius Surplys:
Mano herojus yra tas, kuris, laikydamas save intelektualu teoretiku ar tiesiog protingu, nebijo pasiaukoti ant praktikos laužo. O tokių Lietuvoje kol kas su žiburiu nesimato. Daugelis tų, kurie sėdi televizoriuje ar laikraštyje ir demonstruoja platonišką pozą: jei teorija neatitinka faktų, tuo blogiau faktams, bijo prarasti neklaidingumo dogmą, susitepę praktika.
Manau, kad tokie kritikai nebūtinai turi teisę sakyti: „Paksas blogas, Uspaskich dar blogesnis“, jei patys nepabandė praktiškai įveikti tuos, kurie jiems nepatinka. Gerbiamieji intelektualai ir jiems prijaučiantys, pažiūrėkite plačiau – Lietuva sensta ir emigruoja. Beveik nebeliko tų, kurie politikoje įvykdytų visa, ką parašėte knygose ar pasakėte eteryje. Atėjo laikas patiems savo tiesas užantspauduoti veiklos krauju ir pasiaukoti ant praktikos aukuro, nes tie, kuriuos norėtume rinkti, patys nenori būti išrinkti, o tie, kuriuos renkame, nėra to verti. Jonas Kazlauskas kol kas geriau susikalba su kinų krepšininkais, nei Lietuvos politikos teoretikai (kurie kalba, kad kalbėtų ir gautų honorarą) ir praktikai (kurie veikia, kad veiktų ir „susiveiktų“).

Net pašventęs save teorijai žmogus turėtų išmokti ne sėdėti aukštai ir kritikuoti, bet nusileisti ant žemės ir pasiūlyti problemų sprendimų būdus. Kokius atsakymus į klausimus „ką darom“, „kas daro“, „kaip daro“ pateikia jo knygos, smegenų vingiai, vizijos. Negaliu susilaikyti nepasakęs, kad mano manymu, Lietuvoje to trūksta. O parako, tikiu, dar turime. Tegul tie, kuriems patogu televizijoje ir spaudoje, toliau kalba sau, o mes pasidairykime kiekviename Lietuvos mieste ir miestelyje. Neabejotinai atrasime nepastebėtų herojų tarp vietos dėstytojų, mokytojų, žurnalistų, kultūros darbuotojų, nevyriausybininkų.

Noriu pabrėžti, kad visų partijų sistemos dezinfekcijai pasiryžusių herojų sąrašas (kaip atsvara palaidai balai) reikalingas tam, kad rinkėjų nesuklaidintų visi kiti „šalia partijos“, „ant populizmo bangos“, „radikaliai nusiteikę“ ir kitokio plauko vienmandatininkai. NEpartinių NEpartijos sąrašas, nors nebūtų įprastinių partijų tipo, parodytų žmonėms, kuris jų apygardos vienmandatininkas dezinfekuoja partinę sistemą, o ne salpta renka balsus savo partijai ar į Seimą balotiruojasi vedamas kitų paskatų.

Trečia dalis, kurioje gimsta Asiliukas.lt

Ilgai galvojau, kaip galėtų vadintis NEpartinių NEpartija. Nesutinku su I. Brazausko siūlomu „Nepartinių Sąjūdžiu“, nes, viena vertus, Sąjūdis man buvo tik vienas ir „Sąjūdis“ man - per brangus žodis, kad juo švaistytumėmės kada panorėję, o antra vertus, ‚Sąjūdžiu“ jau prisidengia visi, kas netingi. Tačiau visai provokuojančią mintį pakišo A. Maldeikienė, prilyginusi partijų sistemos dezinfekciją chimeros kūrimui.

„Asiliukas.lt“! Ką manote apie tokį pavadinimą? Asiliukas nėra chimera. Asiliukas yra mielas, užsispyrusiai tikslo siekiantis naudingas gyvūnas. Asiliukas, ne taip, kaip kai kurie Leo ar liūtais besivadinantys kadrai, nevadina savęs tuo, kam jam trūksta „smarvės“, tačiau uoliai ir rimtai atlieka tai, kas jam skirta.

Galiausiai, “Asiliukas.lt” yra protestas prieš tai, ką daugeliui simbolizuoja “Leo.lt”.

Pabaiga, kurioje kviečiu skaitytojus kurti istoriją

Baigdamas savo sekmadienio kančias, drįstu kreiptis į gerbiamuosius interneto platybių ryklius. Norėčiau pasiūlyti Jums socialinį interneto eksperimentą. Visi žinome, kad lietuvių tauta yra genealiausia kritikų tauta, ypač kalbant apie internetą. Mūsų internautai nusimano apie viską: pradedant krepšiniu ir politika, baigiant šachmatais ir kvantine fizika. Mums tik paduokit, sukritikuosime bet ką.

Tačiau šįkart noriu paprašyti pasielgti nestandartiškai. Ne kritikuoti, bet pasiūlyti sprendimą. Gal galime susiimti už abiejų komentarą spausdinančių rankų ir vietoje tradicinio: „Viskas šūdas. Autorius – gaidys,“ - pasiūlyti savo indėlį į partinės sistemos dezinfekcijos idėją:

1. NEpartinių NEpartijos pavadinimą, jei Jums nepatiko „Asiliukas.lt“;

2. Vienišą herojų (potencialų partinės sistemos dezinfekuotoją) iš Jūsų miesto ar miestelio;

3. Teoriškai ar praktiškai silpnas mano sekmadienininių minčių vietas ir Jūsų pasiūlymus.